Lenkija pradeda skalūnų dujų tyrimus, o Lietuvos Vyriausybė patingėjo savo atstovus nusiųsti net į konferenciją Varšuvoje, kurioje dalyvavo investuotojai amerikiečiai.
Geologai teigia, kad didžiausi Europoje skalūnų dujų klodai yra Lenkijos teritorijoje. Tačiau mokslininkai užsimena, kad viena šio šaltinio atšakų užsuka ir į Lietuvą – į Vakarus nuo Tauragės iki Latvijos. Taigi skalūnų plotas užima apie 15 proc. šalies teritorijos. Ar sugebėsime pasinaudoti šia gamtos dovana?
Parduoda sklypą su dujomis
Geologinius tyrimus atliekančios UAB „GJ Magma“ vadovas geologas Ginutis Juozapavičius sako nenustebs, jei laikraščiuose pasirodys skelbimai apie Vakarų Lietuvoje parduodamus žemės sklypus, kurių gelmėse yra skalūnų dujų. „Žemės gelmėse esantis turtas priklauso valstybei, tačiau žmonių noras pasipelnyti kartais neturi ribų. Teko skaityti skelbimų, kuriuose rašoma, kad parduodamas sklypas, kurio gelmėse yra dolomito klodų. Todėl labai tikėtina, kad atsiras norinčiųjų pasinaudoti ir skalūnų dujomis“, – juokiasi Ginutis Juozapavičius. Geologas atsargiai vertina galimybes Lietuvoje išgauti skalūnų dujas.
„Neturime duomenų, kaip iš tikrųjų sekasi amerikiečiams. Pirmųjų metų rezultatai gali būti įspūdingi, tačiau neaišku, kiek ilgai galima išgauti skalūnų dujas iš to paties gręžinio. Pavyzdžiui, gamtinės dujos išgaunamos kelis dešimtmečius, o skalūnų dujos? Jeigu tik keletą metų, tai ar atsipirktų investicijos?“ – svarsto G.Juozapavičius.
Pavyzdžiui, Lenkijoje skalūnų dujos yra 3,5–4,5 km gylyje, o Lietuvoje tik 1,5–1,7 km gylyje, tačiau neverta labai džiaugtis, nes gali paaiškėti, kad tinkamos naudoti tik gilesniuose sluoksniuose esančios dujos.
Lietuva stebės, kas vyks Lenkijoje
Vieno kvadratinio kilometro plote turėtų glūdėti apie 39 mln. kub. m dujų. Tiesa, panaudojant dabartines technologijas būtų įmanoma išgauti apie 10 proc. visų dujų. Ši informacija yra nauja, išsamūs tyrimai neatlikti, todėl prognozės gali arba nuvilti, arba atvirkščiai – pradžiuginti.
Lietuvos energetikos ministras Arvydas Sekmokas neseniai prasitarė, kad ir Lietuvos gelmėse glūdi nemažos skalūnų dujų sankaupos, taigi ateityje turime vilties išsivaduoti ar nors sumažinti priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų importo. Viltis graži, tačiau kol kas jokia ministerija nesirūpina, kad ji išsipildytų. Nei A.Sekmokas, nei aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas su lenkais nebendradarbiauja. Atsakydamas į VL klausimus energetikos ministras tarsi paneigė prieš savaitę išsakytus savo žodžius – esą apie skalūnų dujų išgavimą Lietuvoje dar anksti kalbėti, tai labai nauja informacija. Tačiau ministras sako, kad Syderiuose planuojamoje statyti požeminėje dujų saugykloje būtų galima priimti ir skalūnų dujas iš Lenkijos. Taigi pasirinktas stebėjimo metodas – jeigu pasiseks kaimynams lenkams, kurie pirmieji Europoje nuo žodžių pereina prie darbų, tada pajudės ir lietuviai.
Tikslesnių duomenų tikimasi gauti iš naujai rengiamos valstybinių geologinių tyrimų programos ir bendro 17 Europos valstybių ir JAV projekto, kuriuo ketinama per 3 metus sudaryti Europos skalūnų duomenų bazę, pabandyti įvertinti išteklių potencialą. Tačiau ir pagal šią programą Lietuvoje gręžiniai nebus gręžiami.
Kaimynai nuo žodžių pereina prie darbų
Balandį Varšuvoje įvyko konferencija apie JAV patirtį išgaunant skalūnų dujas. Lietuvos Vyriausybė šiuo renginiu nesusidomėjo. Konferencijoje dalyvavo stambiausių energetikos bendrovių „Exxon Mobil“, „ConocoPhillips“ ir „Chevron“ atstovai. Kaip tik gegužės pabaigoje JAV kompanija „CononoPhilips“ pradėjo tyrimus Lenkijoje. Šiems darbams amerikiečiai skyrė 140 mln. USD.
Didžiosios Britanijos dienraštis „Th e Times“ rašo, kad, konsultacinės bendrovės „Wood Mackenzie“ duomenimis, Lenkijoje išžvalgyta apie 1,36 trilijono kubinių metrų skalūnų dujų. Šių turtų vertė gali siekti apie 240 mlrd. USD. Kiti ekspertai mini Lenkijai dar didesnius skaičius – neįtikėtinus 3 trilijonus kub. m skalūnų dujų.
Jei būtų patvirtinti pateikti įspūdingi skaičiai, bendri ES dujų ištekliai padidėtų net 47 proc. Specialistai prognozuoja, kad tokiu atveju Lenkija ne tik pati visiškai apsirūpintų dujomis, bet galėtų tapti ir Europos valstybių tiekėja. Rusija sunerimusi, kad atradus skalūnų dujų Lenkijoje tiek, kiek prognozuojama, sunkiai besiverčiančiam „Gazpromui“ būtų suduotas labai rimtas smūgis. Ekspertai mano, kad šiems tyrimams ir apskritai skalūnų dujų gavybai priešinsis tradicinių dujų rinkos žaidėjai, pavyzdžiui, „Nord Stream“ dujotiekio tiesėjai. Gali būti, kad jie akcentuos aplinkosaugos problemas.
Karštligė atkeliavo iš JAV
JAV didžiuliai skalūnų dujų klodai atrasti prieš dešimtmetį ir nieko nelaukiant buvo imtasi dujų išgavimo. Apytiksliais skaičiavimais, dabar tokios dujos sudaro net penktadalį visų JAV gamtinių dujų atsargų, o prieš dešimtmetį jų gavyba ir naudojimas tesiekė 1 proc. visų dujų.
JAV pirmą kartą per pastaruosius šešerius metus aplenkė Rusiją pagal gamtinių dujų gavybą. Rusijos „Gazpromas“ dėl pasaulinės krizės pasekmių kasmet mažino dujų gavybą, o amerikiečiai – didino, panaudodami skalūnų dujas. Dabar „Gazpromo“ galimybės Amerikos žemynuose iš viso pakibo ant plauko, nes JAV planuoja savo rinkai pasigaminti tiek dujų, koks bus poreikis.
JAV pernai išgavo 624 mlrd. kub. m dujų (iš kurių net 80 mlrd. kub. m – skalūnų dujos), o Rusija – tik 582 mlrd. kub. m. Priminsime, kad 2002 m. Rusija buvo aplenkusi JAV – 539, arba 3 mlrd. kub. m daugiau nei JAV.
Dujų kainą lems gavybos savikaina
Pasak JAV specialistų, pasaulyje nėra vienodų skalūnų klodų, todėl dujų išgavimo savikaina labai skirtinga. Kiek kainuos dujas išgauti Lenkijoje ir Lietuvoje? Kol kas žinoma tik tiek, kad skalūnų sluoksnis Lenkijoje glūdi 3–4,5 km gylyje, o tai gerokai giliau nei JAV. Vadinasi, gavyba gali būti brangesnė. Amerikiečių patirtis rodo, kad išlaidos 1000 kub. m skalūnų dujų išgauti gali siekti nuo 100 iki 250 USD. Taigi net brangiausiu atveju skalūnų dujų gavybos savikaina nebūtų didesnė nei nutolusių ir vis labiau tolstančių nuo Europos rusiškų dujų.
Savininkai pretenduoja į išteklius
Juozas Mockevičius, Lietuvos geologijos tarnybos direktorius:
Lenkijoje JAV kompanijos jau pradeda tyrimus, gręš pirmuosius gręžinius. Jeigu rezultatai bus teigiami, tai skalūnų dujas planuojama išgauti po 10 metų. Lietuvoje tyrimai nepradėti ir neaišku, ar bus pradėti, todėl prognozuoti sunku. Lietuvos geologų duomenimis, silūro periodo uolienose yra tam tikri kiekiai organinių medžiagų. Bet atliktų tyrimų metu nebuvo tirta, kiek yra tų medžiagų, kiek išsiskiria dujų, koks jų judėjimas tarp sluoksnių. Bėda, kad gali kilti problemų dėl turto gelmėse gavybos. Kitose ES šalyse šie klausimai sprendžiami civilizuotai, o Lietuvoje žemės savininkai bando pretenduoti ne tik į derlingą žemės sluoksnį, bet įsivaizduoja, kad jam priklauso ir žemės gelmių ištekliai. Nustatoma net didesnė tokio sklypo pardavimo kaina. Mano nuomone, reikia pasinaudoti JAV patirtimi. Jeigu sklypo savininkas mano, kad jo sklypo kaina yra su gelmių turtais, tai tokiu atveju jis nuo deklaracijos pradžios privalėtų mokėti ir atitinkamus mokesčius. Tokią žemę valstybė turi teisę paimti valstybės poreikiams. Tačiau manau, kad dėl kompensavimo dydžio be teismų neišsiversime.
Nereikia baimintis privataus kapitalo
Jonas Šimėnas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas:
Geologijos tarnyba ar kita Vyriausybės institucija turi licencijuoti plotus, kuriuose gali būti skalūno dujų, ir leisti atlikti tyrimus. Nereikia baimintis privataus kapitalo. Gelmių turtai yra valstybės, taigi, jeigu atsiras norinčiųjų skalūnų dujas išgauti, tegul tai daro ir valstybei moka mokesčius. Žinoma, reikės įvertinti atliktas investicijas atliekant tyrimus. Tiesa, dabartinė padėtis, kaip su valstybe atsiskaito kompanijos, kurios Lietuvoje išgauna naftą, man nepriimtina. Turime pasimokyti. Jau parengtas Mokesčių už gamtos išteklius (naftą ir dujas) projektas ir jame numatyti pakeitimai.
Albinas Čaplikas
