Lietuvos energetikos ministras Jeroslavas Neverovičius perspėjo savo kolegas Rusijoje, kad Vilnius yra nepatenkintas aukštomis Maskvos tiekiamų gamtinių dujų kainomis, rašo ES naujienų portalas euractiv.com
Prieš užimdamas ministro postą diplomato ir bankininko duonos ragavęs J. Neverovičius pareiškė, kad Lietuva už tūkstantį kubinių metrų rusiškų dujų moka 500 JAV dolerių (1335 litų), tuo tarpu Vokietija už tą patį kiekį moka 400 JAV dolerių (1071 litą). Lietuvai nustatyta gamtinių dujų kaina yra viena aukščiausių, jei ne didžiausia visoje Europos Sąjungoje (ES).
Suskystintos gamtinės dujos (SGD) šiuo metu parduodamos už žemesnę kainą, todėl lietuvių statomas SGD terminalas, turintis pradėti veiklą iki 2014 metų pabaigos, iš esmės pakeis žaidimo taisykles Lietuvos santykiuose su Rusijos energetikos gigantu „Gazprom“, rašoma euractiv.com. Skalūnų dujos leido JAV stabdyti gamtinių dujų importą, o kai kurie šalies dujų terminalai pertvarkomi taip, kad išteklius būtų galima eksportuoti. Tokia įvykių raida grasina rusų „Gazprom“ užimamai pozicijai Senojo žemyno rinkoje.
Iš skalūnų uolienos išgaunamos dujos parduodamos rinkos kainomis, tuo tarpu „Gazprom“ savo išteklių kainą vis dar skaičiuoja remdamasi naftos kainos tendencijomis ir, negana to, su pirkėjais siekia sudaryti ilgalaikes sutartis. Pavyzdžiui, kita stambi dujų eksportuotoja Europoje – Norvegija, atsisakė „Gazprom“ taikomos kainodaros ir perėjo prie prekybos, grįstos rinkos kainomis. Sėkminga norvegų kainų politika pasiteisino – 2012 metais pirmą kartą norvegiškų dujų europiečiai nupirko daugiau nei rusiškų.
„Pasakiau rusams, kad brangios dujos kenkia jiems patiems“, – euractiv.com pasakojo J. Neverovičius, kuris pridūrė, kad rusų kainodara tiesiog verčia ieškoti pigesnių alternatyvų. Lietuva šiuo metu yra visiškai priklausoma nuo Rusijos tiekiamų gamtinių dujų. Energetikos ministras teigė, kad Klaipėdoje statomas SGD terminalas patenkins 20 – 25 proc. šalies dujų poreikio. Priduriama, kad ateityje planuojama statyti ir didesnį, regioninio terminalo statusą turėsiantį dujų importo punktą, kuris bus naudojamas visų trijų Baltijos valstybių. Vis dėlto J. Neverovičius pridūrė, kad trijų valstybių vyriausybėms vesti derybas pakankamai sunku, tad, geriausiu atveju, regioninis SGD terminalas iškils 2020 metais. Būtent tai lėmė Lietuvos pasirinkimą įgyvendinti SGD projektą nacionaliniu lygmeniu.
Energetikos ministras užsiminė ir apie kitus projektus, kurie padės Baltijos valstybėms priartėti prie energetinės nepriklausomybės – tai dujų vamzdyno tiesimas iš Lietuvos į Lenkiją, dujų rezervuarų plėtra Latvijoje bei dujotiekio jungtis tarp Estijos ir Suomijos.
J. Neverovičius užsienio žurnalistams taip pat pasakojo, kad Lietuva siekia išlaisvinti dujų rinką, pasitelkdama trečiąjį energetikos paketą. Ministro teigimu, apie dujų rinkos liberalizavimą bus galima kalbėti kitąmet, kai dujų perdavimo sistema bus galutinai atskirta nuo vienintelio tiekėjo.
Kalbėdamas apie skalūnų dujas J. Neverovičius sakė besilaikantis nuomonės, kad kiekviena ES valstybė savo resursus gali naudoti kaip tinkama, tačiau pridūrė, kad aplinkosaugos normų turi būti paisoma. Ministras teigė, kad Lietuvos vyriausybė neturi konkrečių planų dėl skalūnų dujų, o šiuo metu siekiama išsiaiškinti atrasto ištekliaus teikiamą potencialą.
Kalbėdamas apie elektros tiekimą, J. Neverovičius pasakojo apie planus elektros kabeliu sujungti Lietuvą ir Švediją bei Lenkiją. Euractiv.com teigimu, Lietuvos elektros sistema vis dar tebėra integruota į buvusios Sovietų Sąjungos sistemą, o Baltijos šalys ES pareigūnų vadinamos energetine sala. Dėl to Lietuva siekia iki 2016 metų sinchronizuoti savo tinklus su ES ENSTO-E sistema.
Ministras žurnalistams sakė, kad šiuo metu Lietuva importuoja 60 proc. elektros energijos, o pagrindiniais tiekėjais išlieka Kaliningrado sritis ir Baltarusija. Paklaustas apie Lietuvos atomines ambicijas J. Neverovičius teigė, kad šiuo metu atominės elektrinės galimybė yra svarstoma, o vyriausybė diversifikuotame energijos tiekime mato vietos ir atominei energijai.
Euractiv.com žurnalistų paklaustas ar valdančioji koalicija, kurios sudėtyje yra prorusiškų partijų, bandė daryti kokių nors korekcijų energetikos politikai, jis atsakė nemanąs, kad viena ar kita partija yra labiau linkusi bendradarbiauti su Rusija. „Vis dėlto galime matyti kur kas konstruktyvesnę derybinę prieigą“, – pasakojo Lietuvos energetikos ministras.
