Vyriausybės kanceliarija nutraukti sutartį su rusišku elektros tiekėju nusprendė tik kovo 1-ąją. Bet toks staigus vertybinis atsivertimas kai kuriuos stebina – sako Rusija kaimynus puolė ir gerokai anksčiau, tad dabar sutarčių nutraukimus vadina politinių taškų rinkimu.
Bet toks staigus vertybinis atsivertimas kai kuriuos stebina, sako, Rusija kaimynus puolė ir gerokai anksčiau, tad dabar sutarčių nutraukimus vadina politinių taškų rinkimu. Dar visai neseniai vertybinę užsienio politiką deklaruojančio ministrų kabineto posėdžius apšviesdavo iš rusiško elektros tiekėjo „INTER RAO Lietuva“ perkama elektra.
Dar visai neseniai vertybinę užsienio politiką deklaruojančio ministrų kabineto posėdžius apšviesdavo iš rusiško elektros tiekėjo „INTER RAO Lietuva“ perkama elektra.
Šios bendrovės 51 procentas akcijų priklauso Suomijos įmonei, o ji – Rusijos valstybinei bendrovei „INTER RAO“. Jos direktorių tarybos pirmininkas Putino bendražygis Igoris Sečinas, kuriam Vakarai dabar taiko sankcijas.
„Valstybiniai oligarchai, Sečinas, Čemezovas, dar ten visokių tokių, kurie iš esmės pagal pareigas net ne įmonių savininkai, o samdomi neva vadovai, kurie yra lygiai tokie patys oligarchai, kaip ir tie kiti oligarchai“, – teigia apžvalgininkas Marius Laurinavičius.
Įsiplieskus karui Ukrainoje, Vyriausybės kanceliarija nuo kovo 7-osios sutartį su „INTER RAO Lietuva“ nutraukė. Kaip aiškina premjerė – dėl techninių priežasčių.
„Nežinau, ar tiekėjas galės užtikrinti elektros tiekimą. Tai tokiu atveju, ir žinau, kad daug institucijų tokias sutartis yra jau nutraukę, išėję į garantinį tiekimą ir turės skelbti naujus konkursus“, – kalba Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Vis tik Vyriausybė tokia ne viena. Milijonus už elektrą rusams moka geležinkelių antrinė įmonė „LTG Infra“, „Vilniaus vandenys“ ir net krašto gynyba besirūpinantys kariškiai. Ilgalaikes sutartis su „INTER RAO Lietuva“ tik pernai nutraukė karinė žvalgyba, taip pat kibernetinio saugumo centras. Bet, sutartys tebegalioja, pavyzdžiui, pas kariuomenės logistus, ir net oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba.
„Be abejo, blogai, mes aiškinsimės, kitą savaitę aiškinsimės, kaip taip galėjo būti. Matyt yra seni kontraktai, net neabejoju, tais laikais, kai nekėlė tų klausimų, bet nu reikia persižiūrėti ir išsivalyti tokius dalykus. Neturi būti tokių kontraktų. Vienareikšmiškai. — Kodėl tai yra blogai? — Mes finansuojame karą netiesiogiai Ukrainoje“, – sakė Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Nors konservatoriai jau daugybę metų kalba apie Rusijos grėsmę, anot jų lyderio – tik dabar pavyko praregėti.
„Aš manau, kad daug kas atsibunda į tą naują realybę, kuri dabar formuojasi, ar susiformavo po 24 dienos. Nenuostabu, Lietuva yra Vakarų pasaulio dalis. Tiek ir Vakarai, tiek ir Lietuva dar bundam ir darom ką galim“, – teigė konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
„Aš vadinu tokius politikus obuolmušiais. Pas mane kaime vadinami tokie obuolmušiai arkliai yra. Lygtais jie dabar pamatė, kad kažkokia problema. 2008 metais Pietų Osetija, Gruzijos konfliktas su Rusija, karas, pjaustymas žmonių. 2008 metais gruodžio mėnesį į rinkimus ateina konservatoriai, ir 4 metus valdo, kažkodėl visos sutartys pasirašomos, krašto pasaugos ministerija perka naftą iš „Lukoil“ su Rusija prekiaujam elektrą“, – kalbėjo regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis.
O ir pats karas Ukrainoje prasidėjo ne prieš mėnesį, bet 2014-aisiais. Kai rusai okupavo Krymą ir įkūrė Luhansko bei Donecko pseudorespublikas.
„Aš labai tikiuosi, kad tas praregėjimas nebus trumpalaikis, nes yra tokia grėsmė žvelgiant į įvairius net ir dabartinius Vyriausybės sprendimus, yra tokia grėsmė, kad tos grėsmės net ir dabar nesuprantamos, ir jeigu karas baigtųsi, bijau, kad gali grįžti prie to vadinamo tiesiog verslo“, – sakė M. Laurinavičius.
Valstybinės įstaigos rusišką produkciją perka, nes pirkimuose taiko mažiausios kainos kriterijų.
„Pataisas jau turiu parengęs, kad tokie dalykai lengviau būtų eliminuojami dėl nacionalinio saugumo. – Mokėsim brangiau dėl to, ar ne? — Na taip, bet čia jau saugumo klausimas“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Dėl galimų sąsajų su Rusija, Vilniaus valdžia ieško būdų, kaip nepirkti miesto autobusams degalų iš „Viada“ tinklo. Nors pati bendrovė sako, kad priklauso Austrijos kompanijai ir su rusais nieko bendro neturi, Remigijui Šimašiui kyla abejonių.
„Mes norime išvengti bet kokių santykių, kurie tiesiogiai, ar netiesiogiai stiprintų okupantą, siekiantį okupuoti Ukrainą“, – sakė R. Šimašius.
Savivaldybė giriasi, kad nuo pirmos karo dienos pradėjo ieškoti būdų, kaip nutraukti sutartį su „Viada“. Bet karo pradžią miesto valdininkai ir politikai skaičiuoja tik nuo šių metų vasario 24-os, o ne 2014-ųjų.
„Kodėl ne dabar, kodėl ne taip, kodėl ne tą, į tuos klausimus niekada nėra atsakymų. Dar kartą noriu pasakyti, kad nėra formalių ryšių su Rusija, net ir dabar, bet mes kadangi nesame tikri dėl to, tai šiandien priėmėme tą sprendimą, nes šiandien yra plataus masto karas Ukrainoje“, – kalbėjo R. Šimašius.
Ir net jei Vilniaus valdžia pirks degalus iš kito tiekėjo – neaišku, ar vis tiek pasieks savo tikslą. Mat dauguma šalies degalinių degalus perka iš Mažeikiuose esančios „Orlen Lietuva“ gamyklos. O ji pagrinde perdirba rusišką naftą.
„Šiandien aš matau žmones, kurie nori reitingus augintis prieš visuomenę, pasirodyti kokie jie solidarūs, užsikabinti Ukrainos vėliavėlę, pralėkti pro miestą, pro valstybę ir sakyti mes šaunūs, bet deja, taip nėra“, – sakė R. Žemaitaitis.
Pernai Lietuva už naftą Rusijai sumokėjo apie 2 milijardus, 700 milijonų eurų. Dar apie 300 milijonų pridėjo už dujas ir elektrą.
