„Kovo 11-ąją sveikiname vieni kitus su kažkada pasiekta pergale ir džiaugiamės, jog buvome drąsūs, ėjome priekyje sukeldami susižavėjimą ir pavydą tų tautų, kurios stebėjo mus, džiaugėsi mūsų sėkme, bet kartu liūdėjo dėl savo tylos ir bejėgiškumo. Gyvenent ir dirbant Varšuvoje 1994–1997 metais teko daug bendrauti su Ukrainos ambasadoriumi, garsiu poetu ir vertėju Dimytro Pavlyčko, – artėjant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai prisiminė A. Valionis. – Švenčiant Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį 2000 metų kovo 11-ą dieną jis man padovanojo 1990 metų pavasarį parašyto eilėraščio rankraštį. Eilėraštis „Lietuvai“, pilnas susižavėjimo lietuvių drąsa ir nusivylimo savo tauta, kuri tarsi vergė nebyli stebi kovojančią Lietuvą“.
Jis rašė:
Lietuva, kaip gaila, kad tu ne mano motina gimtoji,
Kad aš tik vergės nebylios, liūdnos sūnus,
Eilėraštis baigiasi prašymu:
Suteik man, Lietuva, nors truputį sveikatos,
Kad mirt galėčiau laisvas, ne vergas, o žmogus...
Pasak A. Valionio, dabar ukrainiečiai visai Europai įrodė, kad jie ne vergai.
„Ir 2003 m. Maidanas ir 2013 m. revoliucija, ir kruvinas karas, kurį dabar pradėjo V. Putinas, įrodė, jog už mūsų visų laisvę besikaunantys ukrainiečiai – laisvi ir išdidūs žmonės, nusikratę bet kokios baimės. O Lietuvos ir viso demokratinio pasaulio pareiga – remti ir padėti, kovoti kartu, tik kitomis priemonėmis. Nikolajevo meras ką tik pajuokavo, jog valstybė, kurios herbe pavaizduota „višta“, niekada nenugalės valstybės, kurios herbe – „šakutė“, – specialiai portalui tv3.lt savo mintimis dalinosi A. Valionis.
Jis įsitikinęs, kad valstybė, kurios žmonės gali juokauti sunkiausiomis aplinkybėmis, negali pralaimėti.
„Kovose paaiškėjo, kad skelbtos milžiniškos investicijos į kariuomenės perginklavimą greičiausiai išvogtos. Rusija sustojo, persigrupuoja, sutinka derėtis ir jau dabar mažina reikalavimus. Resursų vis mažiau, ekonomika pradeda byrėti. Ekonomistai teigia, jog šiais metais Rusijos ekonomika pagamins tik 0,7 proc. BVP. Dar prieš metus buvo 1,7 proc. V. Putinas žadėjo atvesti Rusiją į stipriausių pasaulio ekonomikų penketuką, išvedė ją iš dešimtuko“, – dėstė A. Valionis.
Milžinišką poveikį Rusijos ekonomikai turės ir drastiškai mažėjančios pajamos iš naftos eksporto.
„Kanada, JAV atsisako rusiškos naftos visiškai, kitos šalys nepriima rusiška nafta pakrautų tankerių, atsisakoma ją iškrauti. Rusija teikia nuolaidas pirkėjams net iki 30 proc., tačiau vis tiek jų drastiškai mažėja. Taip pat lieka neaišku, kaip mokėti už naftą, kad nepapultų į antrinių sankcijų girnas. JAV vykdo derybas su Venesuela, Iranu, Saudo Arabija. Su pirmosiomis dviem jos, atrodo, vyksta sėkmingai – šios šalys pasiruošusios užpildyti pasaulio rinkas savo nafta. Pajamos, ypač Venesuelai, katastrofiškai reikalingos. Saudo Arabija ir JAE priešinasi – tradiciškai bijomasi Irano, o ir aukšta kaina juos visiškai tenkina. Rusijos pajamos už dujas sudaro tik 20 proc. naftos pajamų, tačiau Europoje svarstoma, kaip visiškai atsisakyti rusiškų dujų. Dabar Rusija jau sutinka derėtis ir švelnina poziciją“, – tvirtino A. Valionis.
Ketvirtadienį Antalijoje Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Pasak ilgamečio Lietuvos diplomato, tai ypač svarbus susitikimas, į kurį Rusija ateina „primušta, pasimetusi ir atstumta viso pasaulio“.
„Tačiau karas dar nebaigtas. Antroji pagal dydį pasaulio kariuomenė vis dar stipri. Politinė vadovybė įniršusi. Tad kova tęsiasi...“, – įsitikinęs A. Valionis.
Visą A. Valionio komentarą apie karą Ukrainoje ir Rusijos veiksmus jame žiūrėkite straipsnio pradžioje.
