rusiška nafta

Rusijos naftos eksportas kovą išaugo iki aukščiausio lygio per beveik trejus metus, nepaisant taikomų Vakarų sankcijų, tačiau pajamos, palyginti su analogišku laikotarpiu praėjusiais metais, smarkiai susitraukė, penktadienį pranešė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA). Vakarų šalys Rusijai įvedė virtinę sankcijų nuo Maskvos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios 2022-ųjų vasarį, įskaitant paskelbtas eksportuojamos naftos kainų viršutines ribas ir ES embargus.

Rusija sekmadienį pareiškė iki metų pabaigos pratęsianti naftos gavybos mažinimą 500 tūkst. barelių per parą, reaguodama į Vakarų sankcijas, kurios turėjo baigtis birželio pabaigoje.  „Imdamasi atsakingų ir prevencinių veiksmų, Rusija įgyvendins savanorišką [naftos gavybos] sumažinimą 500 tūkst. barelių per parą iki 2023 metų pabaigos“, – sakoma už energetikos klausimus atsakingo ministro pirmininko pavaduotojo Aleksandro Novako pranešimą.

Rusijos naftos pardavimai Indijai praėjusiais metais išaugo daugiau nei dvidešimt kartų, antradienį pranešė Rusijos vicepremjeras, pirkėjams Europoje po invazijos į Ukrainą nusigręžus į kitas rinkas. Rusija pernai savo naftos eksportą nukreipė į Indiją ir Kiniją, kai Europos Sąjungos šalys suskubo nutraukti priklausomybę nuo rusiškos energijos.

Ukrainos vyriausybės kontroliuojama „Ukrtransneft“ ketina nuo balandžio mėnesio dukart padidinti rusiškos naftos tranzito naftotiekių sistemos „Družba“ gija įkainį – iki 27,2 euro už toną, skelbia Rusijos leidinys „Kommersant“, remdamasis specializuota naujienų agentūra „Argus“. Kyjivas tokį galimą sprendimą, kuris tiesiogiai paliestų Vengrijos, Slovakijos ir Čekijos naftos perdirbimo pramones,  aiškina išlaidomis naftos transportavimo infrastruktūros, pažeistos dėl Rusijos oro atakų, atst...

Valstybės turto viceministras ketvirtadienį pareiškė, kad Lenkija vis dar perka dešimt procentų naftos iš Rusijos, nors Varšuva ne kartą ragino sugriežtinti sankcijas Rusijos naftai. Bloko įvestas Rusijos naftos produktų, tokių kaip dyzelinas, benzinas ir reaktyviniai degalai, embargas įsigaliojo sekmadienį. Taip buvo išplėstas prieš du mėnesius įvestas Europos Sąjungos embargas naftos tiekimui jūra.

Maskva 2023 metų pradžioje gali sumažinti naftos gavybą 7 proc., atsakydama į naftos kainų viršutinę ribą, dėl kurios susitarė Vakarų šalys, penktadienį pranešė Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas. „Kitų metų pradžioje galėtume sumažinti gavybą 500–700 tūkst. barelių per dieną. Mums tai yra maždaug 5–7 proc.,“ – Rusijos naujienų agentūrų teigimu, sakė Aleksandras Novakas, atsakingas už Maskvos energetikos politiką.

Turkija prie Bosforo sąsiaurio sustabdė beveik dvi dešimtys tanklaivių, kurių dauguma gabena rusišką naftą, reikalaudama draudimo kompanijų garantinių raštų gabenamiems kroviniams, skelbia „Bloomberg“. „Laivai su Rusijos, taip ir Kazachstano nafta, neturintys draudimo garantinių raštų ir norintys perplaukti sąsiaurį, priversti laukti.

Europos Sąjunga uždraudė importuoti jūromis gabenamą rusišką naftą ir nustatė aukščiausios rusiškos naftos kainos ribą – 60 JAV dolerių. Kokią įtaką naujos sankcijos padarys Rusijos ekonomikai? Ar dėl to keisis kainos Lietuvos degalinėse? „Dėmesio centre“ studijoje – finansų analitikas Marius Dubnikovas ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad rusiškos naftos kainų „lubos“, dėl kurių sutarė Europos Sąjunga, Didysis septynetas (G-7) ir Australija, nepaveiks Maskvos karo Ukrainoje. „Rusijos Federacijos ekonomika turi visą būtiną potencialą visiškai patenkinti specialiosios karinės operacijos poreikius. Šios priemonės to nepaveiks“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „Specialiąja karine operacija“ Maskva vadina savo pradėtą karą provakarietiškoje kaimyninėje valstybėje.

Pirmadienį įsigaliojo Europos Sąjungos (ES), Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos suderintos rusiškos naftos kainų „lubos“, kuriomis siekiama apriboti Rusijos pajamas baudžiant Kremlių už invaziją į Ukrainą ir kartu užtikrinti, kad Maskva toliau tiektų „juodąjį auksą“ pasaulio rinkai. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį pareiškė, kad ši priemonė dar labiau destabilizuos pasaulio energijos rinkas ir neturės jokios įtakos Rusijos karinei kampanijai Ukrainoje.

Gruodį įsigaliojus Vakarų sankcijoms rusiškai naftai, tai paveiks maždaug 15 proc. per Lietuvą tranzitu į Kaliningradą gabenamų krovinių, sako šalies premjerė Ingrida Šimonytė. „Gruodžio pradžioje šis sąrašas (sankcionuojamų prekių – BNS) tampa ilgesnis ir, manau, apie 15 proc. prekių, gabenamų iš Rusijos į Kaliningradą, bus paveikta sankcijų, nes likusiai daliai prekių sankcijos ir ribojimai netaikomi“, – ketvirtadienį nuotoliniame interviu konferencijoje „Reuters NEXT“ sakė I. Šimonytė.

Itin drąsus G-7 narių siūlymas nustatyti viršutinę kainos ribą rusiškai naftai iš žiniasklaidos komentatorių bei ekspertų sulaukė skeptiškų vertinimų ir netgi tapo pajuokos objektu, rašo „Foreign Policy“. Kainų viršutinės ribos nustatymas naftai leistų užkirsti kelią Kremliaus turtėjimui iš vienos svarbiausių eksportuojamų žaliavų bei nukirstų finansus, naudojamus Ukrainos karui.

Netylant diskusijoms apie pagalbą Ukrainai, ekonomistas siūlo mažiau naudoti degalų. Anot jo, kuo didesnė naftos, degalų paklausa, tuo daugiau Rusija uždirba pinigų. Tad sumažinę degalų vartojimą, sumažintume ir Rusijos pajamas, kurias ji naudoja karui prieš Ukrainą.  „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad jei norime padėti Ukrainai ir Europai kovoje su Rusija, reikėtų mažinti degalų vartojimą.

Europos Sąjungos valstybės sutarė dėl naujų sankcijų karą prieš Ukrainą pradėjusiai Rusijai. Jos apima ir dalinį embargą rusiškos naftos importui. Lietuva rusiškos naftos atsisakė jau anksčiau. Tačiau degalinių atstovai skaičiuoja, kad įvedus embargą degalų kainos kils ir viršys 2 ar net 3 eurų ribą.  Degalų kainos rekordiškai brangsta kone visame pasaulyje.

Po ilgų ir varginančių derybų Europos Sąjungos lyderiai pagaliau sutarė dėl rusiškos naftos embargo. Tiesa, susitarimas su išlygomis – bus draudžiamas naftos importas jūrų keliais, bet palikta išimtis vamzdynu „Družba“ tiekiamai naftai. Išimties vamzdynu rusiškai naftai išsireikalavęs Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas džiūgauja tokiu sprendimu.

Europos Sąjungos lyderiai, pasiekę kompromisą su Vengrija, antradienio naktį pritarė tam, kad būtų uždraustas kone visas rusiškos naftos importas, taip baudžiant Maskvą už karą Ukrainoje. Bet ką tai reiškia Lietuvai? Kaip tai atsilieps kainoms? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Europos Parlamento narys Andrius Kubilius ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Gilią krizę išgyvenanti ir su užsienio valiutos stygiumi susidurianti Šri Lanka šeštadienį gavo rusiškos naftos, kuriai netrukus gali būti taikomas ES embargas, siuntą, skirtą atnaujinti vienintelės šalyje naftos perdirbimo gamyklos veiklą, pranešė energetikos ministras. Šri Lanka šiuo metu išgyvena didžiausią ekonominį nuosmukį nuo nepriklausomybės atkūrimo, o degalų ir kitų būtiniausių dalykų stygius smarkiai apsunkina 22 mln. gyventojų gyvenimą.

Europos Sąjunga greičiausiai susitars dėl Rusijos naftos importo embargo „per kelias dienas“, pirmadienį pareiškė Vokietijos ekonomikos ministras, tačiau norint suduoti Rusijai rimtą smūgį, gali tekti apriboti pasaulines naftos kainas. „Per kelias dienas pasieksime proveržį“, – Vokietijos transliuotojui ZDF sakė Robertas Habeckas, paklaustas apie rusiškos naftos embargą Europos Sąjungoje. Tačiau jis perspėjo, kad embargas automatiškai nesusilpnins Kremliaus.

Europos Komisija pristatė ambicingą beveik 200 milijardų eurų vertės „RePower-Eu“ planą. Už šiuos pinigus Europa sieks atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos naftos ir dujų ir pereiti prie atsinaujinančių energetinių išteklių. Tiesa, Komisija ragina ir pačius piliečius nesėdėti rankų sudėjus, o keisti savo energijos vartojimo įpročius – daugiau važinėti viešuoju transportu, vasarą mažiau naudoti kondicionierius, taupyti elektrą ir daugiau dirbti iš namų.

Europa paskelbė naują 9 veiksmų planą, kaip kiekvienas gyventojas galėtų ne tik sumažinti priklausomybę nuo rusiškos naftos ar dujų, bet taip pat ir sutaupyti. Skaičuojama, kad jeigu kiekviena šeima laikytųsi naujų rekomendacijų, būtų galima sutaupyti daugiau kaip 450 eurų.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Vakarų lyderius užbaigti savo pasiteisinimus ir dėl Rusiškos naftos embargo imtis rimtų priemonių. Apie tai ministras parašė savo „Twitter“ paskyroje. „Jei pasaulio lyderiai ir verslo įmonės rimtai nori nutraukti Rusijos karo nusikaltimus, pirmiausia jie turi atimti iš Putino pajamas iš naftos. Pakanka pasiteisinimų ir pusiau priemonių, kol ukrainiečiai bombarduojami, žudomi, kankinami ir prievartaujami.

Rusijos naftos kiekis, parduodamas kitoms šalims, sumažėjo, tačiau dujos ir toliau tiekiamos į Europą. Po invazijos į Ukrainą JAV, ES ir Jungtinė Karalystė paskelbė apribojimus Rusijos importui. JAV paskelbė pilną draudimą importuoti rusišką naftą, dujas ir anglis, rašo „BBC Reality Check“. Jungtinė Karalystė iki metų pabaigos laipsniškai atsisakys rusiškos naftos, o ES dviem trečdaliais mažina dujų importą.

Politikams prabilus, kad nedera nieko pirkti iš Rusijos režimo ir taip neprisidėti prie agresoriaus finansavimo, paaiškėjo, kad rusišką elektrą pirko Vyriausybė, eilė Krašto apsaugos sistemos institucijų, tarp kurių buvo net kontržvalgyba. Vyriausybės kanceliarija nutraukti sutartį su rusišku elektros tiekėju nusprendė tik kovo 1-ąją.

Lietuvoje apsilankęs Nyderlandų premjeras Markas Rutte toliau kartoja savo poziciją – staiga atsisakyti rusiškų dujų ir naftos ES negali. Taip pat jis tvirtina, kad nėra greito būdo pradėti Ukrainos stojimo į Bendriją procedūros. Gitanas Nausėda į tai pareiškė, kad Lietuva šiuo klausimu ir toliau „drums vandenį“. Beje, pats Nyderlandų premjero vizitas neapsiėjo be nesklandumų.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis jau antrą savaitę atidžiai stebi visus Rusijos pradėto karo Ukrainoje įvykius. Dabartinis ukrainiečių ryžtas ginant savo šalies valstybingumą A. Valioniui kelia pasigėrėjimą ir verčia prisiminti svarbią Lietuvai datą.

Donaldas Tuskas, trečiadienį oficialiai pasitraukęs iš Lenkijos premjero pareigų ir nuo gruodžio 1-osios perimsiantis vadovavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai, turės daugiau svertų kreipti Bendriją ES energetikos sąjungos link. Tokios sąjungos idėją D.Tuskas iškėlė šiemet balandį, motyvuodamas būtinybe mažinti bloko priklausomybę nuo rusiškos naftos ir dujų. „Verslo žinios“ rašo, kad neatmetama, jog Lenkija taip pat gali siekti iki 100 proc.