„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad jei norime padėti Ukrainai ir Europai kovoje su Rusija, reikėtų mažinti degalų vartojimą.
„Nes kuo didesnis degalų vartojimas – tuo didesnė naftos paklausa, o kuo didesnė naftos paklausa – tuo didesnė jos kaina, o kuo didesnė naftos kaina – tuo didesnes pajamas Rusija gauna iš naftos eksporto.
Tad net jei Lietuva ir nebeperka naftos iš Rusijos, didindami naftos vartojimą prisidedame prie pasaulinių naftos kainų augimo, o tai, netiesiogiai, didina ir Rusijos pajamas. Pasaulinės naftos rinka veikia susisiekiančių indų principu. Deja, degalų vartojimas Lietuvoje ne tik kad nemažėja, bet auga bene sparčiausiai visoje Europoje. Lietuvą lenkia tik Slovėnija ir Vengrija, kurios dirbtinai sumažino degalų kainas, siekdamos įtikti savo rinkėjams – visa laimė, kad Lietuva nėjo šiuo keliu, nors tokių siūlymų buvo“, – komentavo ekonomistas.
Jis skaičiavo, kad nuo 2019 m. pradžios degalų prekybos apimtys Lietuvoje išaugo net 18 proc., kuomet Europos Sąjungoje (ES) vidutiniškai buvo fiksuotas 1 proc. smukimas.
„Tuo metu Norvegijoje degalų prekybos apimtys yra 12 proc. mažesnės, palyginti su 2019 metais. Ir nieko nuostabaus, nes 2021 metais net 64 proc. naujų parduotų automobilių Norvegijoje buvo elektromobiliai, 22 proc. – hibridai ir vos 14 proc. benzininiai ir dyzeliniai automobiliai.
Elektromobiliai jau sudaro 17 proc. viso Norvegijos lengvųjų automobilių parko, o hibridai 11 proc., o tai daro reikšmingą poveikį degalų vartojimo mažėjimui šioje šalyje. Lietuvoje, deja, elektromobiliai dar nėra labai populiarūs, tačiau jei nėra galimybės įsigyti elektromobilį, galima įsigyti tiesiog mažiau kuro naudojantį (mažiau taršų) automobilį arba tiesiog lėčiau ir ramiau važiuoti, rinktis alternatyvias ir mažiau taršias transporto priemones. Pavyzdžiui, viešąjį transportą, paspirtukus, dviračius, elektromobilių dalinimosi paslaugos ar daugiau laiko dirbti iš namų, tiems, kas turi tokią galimybę“, – patarė Ž. Mauricas.
Jo teigimu, reikia suprasti, kad augantis degalų vartojimas nepadės Lietuvai įgyvendinti ambicingos klimato kaitos programos, o turint omenyje, kad automobilių taršos mokestis ir vėl nugulė biurokratų stalčiuose, teks pasitikėti piliečių sąmoningumu.
„Tai nėra prasta strategija, nes dažnu atveju yra tvaresnė ir efektyvesnė, palyginti su iš viršaus biurokratų nuleistais reikalavimais su perdėtais biurokratiniais ribojimais ir pertekline kontrole.
„Didelis degalų vartojimas taip pat prastina Lietuvos tarptautinės prekybos balansą, kuris 2022 m. balandžio mėn. siekė – 346 mln. eurų ir buvo prasčiausias nuo 2007-2008 metų“, – rašė ekonomistas.
XOXLAI CIA VISISKAI POFIK BLYN !!!.
