Gitanas Nausėda į tai pareiškė, kad Lietuva šiuo klausimu ir toliau „drums vandenį“. Beje, pats Nyderlandų premjero vizitas neapsiėjo be nesklandumų. Pokalbis prezidentūroje tiek užsitęsė, kad svečio ilgai nesulaukusi Ingrida Šimonytė atšaukė suplanuotą spaudos konferenciją.
„Markai, kaip kautis už laisvę, jei nėra vilties?“ – tokią simbolinę tylią žinutę pora lietuvių prie Prezidentūros siunčia atvykusiam Nyderlandų premjerui. Markas Rutte jau ne sykį kalbėjo, kad Bendrija negali greitai pradėti Ukrainos stojimo į ES procedūros. Tai jis pakartojo ir susitikęs su prezidentu Gitanu Nausėda.
„Tapimas Bendrijos nare yra ilgas ir kruopštus biurokratinis procesas, tokia realybė. Nėra jokio atskiro greito kelio. Tuo pat metu turime užtikrinti, kad darome viską, jog Ukraina atsirastų Europos gretose“, – teigia M. Rutte.
Nausėda kalba priešingai ir žada neatlyžti.
„Ukrainai reikia labai aiškios žinutės apie kandidato statusą. Tai jokiu būdu nereiškia, kad Ukraina jau rytoj taps ES nare. Tai reikš tik ilgo kelio pradžią. Bent jau Lietuva tikrai žada būti tas ramybės drumstėjas, kuris neleis šiai diskusijai baigtis“, – tikina Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Ruttės teigimu, Lietuvoje, Lenkijoje, netrukus – ir Turkijoje jis lankosi, nes sudėtingu metu nori palaikyti ryšį su partneriais. Visgi europinė Ukrainos ateitis nėra vienintelė tema, dėl kurios Rusijos karo kontekste išsiskiria Lietuvos ir svarų balsą Bendrijoje turinčių Nyderlandų nuomonės.
„Privalome visiškai izoliuoti šalį agresorę visuose sektoriuose ir visose tarptautinėse organizacijose. Privalome atkirsti nuo „Swift“ sistemos visas Rusijos ir Baltarusijos finansų institucijas, uždaryti mūsų jūrų uostus taip, kaip uždarėme oro erdvę, maksimaliai greitai užtikrinti ES nepriklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių“, – teigia G. Nausėda.
Būtent atsisakyti dujų ir naftos Markas Rutte ragina neskubėti. Tol, kol iš kitur atgabenti ištekliai taps realybe, o ne vizija.
„Turime užtikrinti ir garantuoti, kad energetinė nepriklausomybė būtų užtikrinama taip, kad sistemose būtų pakankamai dujų ir naftos. Tai labai svarbu Nyderlandams, Vokietijai, Prancūzijai, taip pat – ir Rytų Europos šalims. Mes turime tai padaryti kuo greičiau, bet negalime to padaryti jau rytoj“, – sako M. Rutte.
Nyderlandų premjeras tokios pozicijos laikosi nepaisant skaudžios jo šaliai patirties, kai virš Donbaso 2014-aisiais Rusijos „Buk” raketa numušė Malaizijos oro linijų lėktuvą, o kone 200 žuvusiųjų buvo Nyderlandų piliečiai. ES užsibrėžė tikslą iki metų pabaigos priklausomybę nuo Rusijos dujų ir naftos sumažinti dviem trečdaliais, o ilgainiui – ir visiškai atsisakyti.
Nuomonės, tiesa, sutampa dėl regiono saugumo klausimų. Lietuvoje dabar tarnauja 250 Nyderlandų karių. Rutte giria Lietuvos indėlį užtikrinant Bendrijos saugumą.
„Lietuvos valstybės pasienis yra ir mūsų pasienis. NATO ir Europos Sąjungos teritorija prasideda ir baigiasi čia. Tai reiškia, kad visi esame atsakingi už šios teritorijos apsaugą ir gynybą“, – kalba M. Rutte.
„Pasiūliau gerbiamam Markui, kad mes karių galėtume priimti ir daugiau. Manau, kad pasiūlymas buvo išgirstas ir bus apsvarstytas“, – sako G. nausėda.
Tiesa, net ir svečio vizito metu Lietuvos Prezidentūra ir Vyriausybė vėl nesugebėjo apsieiti be žiežirbų. Gitano Nausėdos pokalbis su Marku Rutte užsitęsė beveik pusvalandžiu ilgiau nei planuota, o tai sujaukė ir Ingridos Šimonytės, ir paties svečio darbotvarkę.
Tad Vyriausybė atšaukė planuotą premjerų spaudos konferenciją.
