Lenkai žada visko taip nepalikti ir ketina priversti Rusiją atsakyti teisiniu būdu. O ekspertai siunčia signalą bulgarams – esą jų dujų atsargų pakaks tik mėnesiui, tad Bulgarija turėtų paskubėti ieškant kitų dujų šaltinių.
„Manau, kad „Gazprom“ pasielgė teisingai. Mes neturime pinigų. Jeigu jie nenori mokėti rubliais, nėra ir dujų. Tai teisingas sprendimas. Tegu moka rubliais, juk viską mums uždarė“, – kalba Sankt Peterburgo gyventoja Irina.
„Rusija pasielgė teisingai. Nėra pinigų – nėra dujų. Jie neleidžia įvežti būtiniausių prekių, kodėl Rusija turėtų jiems kažką duoti nemokamai ar už eurus?“ – sako Sankt Peterburgo gyventojas Yaroslavas.
Taip Sankt Peterburgo gyventojai lieja tulžį ant Vakarų ir tikina, kad Rusijos sprendimas užsukti gamtinių dujų kranelius Lenkijai ir Bulgarijai – teisingas. Ir vos vienas kitas gatvės praeivis atsargiai užsimena, kad Rusija žaidžia nešvariai.
„Jeigu kontrakte parašyta, kad reikia mokėti eurais, tada sutarties jie nepažeidžia ir negalima sustabdyti tiekimo“, – teigia Sankt Peterburgo gyventojas Valentin.
Vis tik panašu, kad rusų taip keikiamų Vakarų užsuktas dujų kranelis neišgąsdino ir jie ruošiasi dar apsunkinti Rusijos gyvenimą – trečiadienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad agresorės lauks griežtas ir staigus atsakas. O ketvirtadienį Lenkijos vadovai užsiminė ir apie teisines priemones, kurių žada imtis dėl Rusijos sprendimo nebetiekti dujų, mat taip ši pažeidė susitarimus.
„Mes imsimės teisinių žingsnių, kad iš Rusijos „Gazprom“ būtų išieškotos atitinkamos kompensacijos dėl sutarties pažeidimų. Visa tai bus atliekama remiantis tarptautinės prekybos teise“, – kalba Lenkijos prezidentas Andrzej Duda.
„Mes padarysime viską, kad Rusija turėtų sumokėti baudas už sutarties pažeidimus. Jų veiksmai – neteisėti ir nenumatyti sutartyse“, – teigia Lenkijos premjeras Mateusz Morawiecki.
Vis tik, Rusijos žingsnis, nors ir neteisėtas, tačiau lenkams nėra netikėtas. Lenkai jau kuris laikas ruošėsi gyventi be rusiškų gamtinių dujų – pasirūpino atsargomis ir kitais dujų šaltiniais. Tad dabar jų dujų saugyklos užpildytos 76-iais procentais. Kita situacija su bulgarais – jie net 90 procentų gamtinių dujų importuodavo iš Rusijos. Anot Europos Komisijos vadovės, tiek Lenkijai, tiek Bulgarijai, esą dabar dujas tiekia kaimyninės Bendrijos šalys. Tačiau bulgarai pasidaliję – vieni keikia Putiną, kiti burnoja ant Bulgarijos vyriausybės.
„Rusijos reakcija šiek tiek per smarki, tačiau iš esmės teisingas atsakas į netinkamą mūsų valdžios elgesį“, – sako bulgaras Gigov.
„Bulgarijos energetinė nepriklausomybė labai svarbi. Senoji valdžia tuo nesirūpino, tad tikiuosi, kad šis Rusijos sprendimas virs teigiamais pokyčiais“, – kalba bulgaras Dimitar Evgeniev.
Vis tik gyventojus, kurie jaudinasi dėl užsukto gamtinių dujų kranelio, Bulgarijos valdžia ramina, kad birželį baigs statyti dujotiekį su Graikija, o ir alternatyviais dujų šaltiniais pasirūpino. Tačiau apžvalgininkai tikina, kad Bulgarija turi paskubėti rūpintis atsargomis, mat dabartinių užteks vos mėnesiui. Tiesa, toks Rusijos žingsnis nenustebino ir Jungtinių Valstijų – esą tokio agresorės šantažo jie seniai laukė.
„Deja, numatėme, kad Rusija tokį žingsnį naudos kaip ginklą. Štai kodėl palaikėme ryšius su Europa, įskaitant ir pastarąsias 24 valandas, kai kalbėjomės su Lenkijos, Bulgarijos lyderiais. Jau kurį laiką ieškome, kaip diversifikuoti gamtinių dujų tiekimą Europai“, – sako Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki.
Nenustebęs ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis – jis šį Rusijos žingsnį taip pat vadina paprasčiausiu šantažu. Tačiau įspėja – ji ties gamtinėmis dujomis nesustos.
„Rusija ne tik dujas, bet ir bet kokią prekybą laiko ginklu. Jie tiesiog laukia, kada vieną ar kitą prekybos sritį galėtų išnaudoti europiečių šantažui. Arba Rusijos karinės mašinos, kurios pagrindinis taikinys – Europa, stiprinimui“, – kalba V. Zelenskis.
Tiesa, ar Europos atsakas, apie kurį kalba Europos Komisijos pirmininkė, bus rusiškų dujų ir naftos embargas, kol kas neaišku. Ketvirtadienį apie būtinybę jį taikyti kuo greičiau prakalbo Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir Ispanijos užsienio reikalų ministras Chose Manuelis Albaresas.
