rusijos invazija į ukrainą

Jungtinės Tautos turi rimtų trūkumų, tačiau ši organizacija veiksmingai pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą, naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį pareiškė karo draskomos šalies pasiuntinys prie JT. Ukrainos ambasadorius Serhijus Kyslycia sakė, jog turbūt nėra kitos šalies pasaulyje, kurios piliečiai kreiptų tokį dėmesį į JT Generalinėje Asamblėjoje ar Saugumo Taryboje vykstančias diskusijas apie savo šalį.

Vašingtonas tikisi, kad Indijoje vykstančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) užsienio reikalų ministrų susitikime bus pasmerkta Rusijos invazija į Ukrainą, trečiadienį žurnalistams sakė JAV valstybės sekretorių Antony Blinkeną lydintis aukšto rango pareigūnas. „Manau, kad tikėsimės, jog ten bus formuluotės, atspindinčios daugumos, jei ne didžiosios daugumos G-20 šalių tolesnį pasisakymą prieš Rusijos karą“, – sakė pareigūnas A. Blinkeno lėktuve pakeliui į Naująjį Delį.

Jungtinės Tautos turi balsuoti dėl rezoliucijos, kuria reikalaujama, kad Rusija išvestų savo karius iš Ukrainos. Planuojama, kad jis įvyks ketvirtadienį 15 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku. Nors šis balsavimas nėra teisiškai įpareigojantis, jis parodys, kiek visame pasaulyje palaikomas Kyjivas, karui tęsiantis jau beveik metus, Rusijai okupavus didelius Ukrainos teritorijų plotus ir abiem pusėms ruošiantis pavasarį suintensyvinti kovas.

Minint metus nuo Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą Lietuva dar kartą pasmerkė agresiją, pagerbė jos aukas. Užsienio reikalų ministerija (URM) paskelbė pareiškimą, kad šį Rusijos karinė agresija, kaip ir Krymo aneksija 2014 metais bei 2022 metų neteisėtas sprendimas aneksuoti Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis, yra grubus tarptautinės teisės normų pažeidimas, sudarantis agresijos nusikaltimą.

Popiežius Pranciškus trečiadienį, prieš pat pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, dar kartą paragino nutraukti ugnį kare, kurį jis pavadino absurdišku ir žiauriu.  „Žuvusieji, sužeistieji, pabėgėliai ir izoliuotieji, sugriovimai, ekonominė ir socialinė žala kalba patys už save“, – teigė 86-erių pontifikas per savaitinę bendrąją audienciją.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį Rusijos invaziją į Ukrainą pavadino „strategine nesėkme“, rusų prezidentui Vladimirui Putinui pažadėjus „kruopščiai ir sistemingai“ tęsti Maskvos prieš beveik metus pradėtą puolimą provakarietiškoje kaimynėje. „Vieni metai po to, kai prezidentas Putinas užpuolė Ukrainą. Aišku, kad jo karas visais atžvilgiais yra strateginė nesėkmė“, – sakė A. Blinkenas Atėnuose, kur užbaigia penkių dienų kelionę regione. „Niekas nenorėjo šito karo.

NATO penktadienį išreiškė susirūpinimą, kad Rusija nesilaiko paskutinės likusios branduolinės ginkluotės kontrolės sutarties su Jungtinėmis Valstijomis. Didėjant įtampai dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, NATO valstybė lyderė – JAV – apkaltino Maskvą nesilaikant įsipareigojimų pagal dešimtmetį galiojantį naująjį START paktą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį pakartojo, kad Vokietija nesiųs naikintuvų į Ukrainą, nors Kyjivas vis dažniau ragina Vakarus suteikti pažangesnių ginklų, kurie padėtų atremti Rusijos invaziją. Po kelias savaites trukusių intensyvių diskusijų ir didėjančio sąjungininkų spaudimo O. Scholzas tik trečiadienį sutiko nusiųsti 14 tankų „Leopard 2“ į Ukrainą ir leisti juos taip pat siųsti kitoms Europos šalims.

Azijos olimpinė taryba (OCA) ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkai galės dalyvauti šių metų Azijos žaidynėse, nepaisant Maskvos invazijos į Ukrainą.  Šis pasiūlymas nuskambėjo po to, kai Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) trečiadienį pareiškė, kad rusų sportininkų sugrįžimo į 2024-ųjų Paryžiaus vasaros olimpines žaidynės klausimas turėtų būti „toliau nagrinėjamas“, nepaisant Ukrainos raginimų uždrausti jų dalyvavimą.

Kyjivas trečiadienį atleido dar daugiau pareigūnų per didžiausią politinį sukrėtimą po didelio korupcijos skandalo, susijusio su Rusijos invazija. Pareigūnai pranešė, kad iš pareigų pasitraukė aukšto rango gynybos ministerijos pareigūnas ir penki regioniniai prokurorai. Gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pranešė, kad už kariuomenės viešuosius pirkimus atsakingas pareigūnas Bodganas Chmelnyckis buvo atleistas po to, kai gruodžio mėnesį buvo laikinai nušalintas nuo pareigų.

JK valstybės skola praėjusį mėnesį išaugo beveik trigubai, vyriausybei subsidijavus sąskaitas už dujas ir elektrą, siekiant apsaugoti britus nuo didelių energijos sąnaudų, išaugusių po Rusijos invazijos į Ukrainą. Viešojo sektoriaus grynasis skolinimasis gruodį pasiekė 27,4 mlrd. svarų (33,9 mlrd. JAV dolerių), arba 16,7 mlrd. svarų daugiau nei prieš metus, teigiama antradienį paskelbtame Nacionalinio statistikos biuro (ONS) pranešime.

Ar gali Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėl invazijos į Ukrainą vieną dieną atsidurti Hagos teisiamųjų suole? Atrodo, kad ši perspektyva priartėjo prie realybės, Vokietijai parėmus specialiojo teismo idėją. Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį paragino įsteigti tribunolą, kad būtų apeitas faktas, jog Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) negali patraukti Rusijos baudžiamojon atsakomybėn už agresijos „lyderystės“ nusikaltimą.

Ukrainietė mama siekia teisingumo savo sūnui, kuris buvo pašautas ir nužudytas, kaip manoma, Rusijos karių. Kaupiasi vis daugiau įrodymų, kad rusų pajėgos Ukrainoje daro žiaurius karo nusikaltimus. 81 metų Taisia Herasymenko teigia, kad jos 57-erių sūnus Romanas buvo nušautas savo gimtajame mieste Ukrainoje, įsiveržus rusų kareiviams, bandydamas atgauti telefono SIM kortelę, kurią okupantai sunaikino.

Kiekviena diena karo alinamoje Ukrainoje – vis sunkesnė. Vaikai netenka tėvų, tėvai – vaikų, įsimylėjėliai savo antrųjų pusių. Užfiksuota akimirka, kai vyras aptinka savo mylimosios negyvą kūną, spaudžia širdį, tačiau tai – Ukrainos gyventojų kasdienybė nuo pat vasario 24-osios. Jaudinančiu kadru „Instagram“ pasidalijo oficialus Ukrainos puslapis. Aleksejaus Aleksandrovo nuotraukoje užfiksuotas šalia mirusios merginos kūno pasilenkęs sielvartaujantis vyras sukrėtė ne vieną.

Ilgą laiką kaupusi savo pajėgas rytinėse Ukrainos teritorijose, Rusija pradėjo intensyvų mūšį Donbaso regione. Skaičiuojama, kad šiam puolimui yra priskirta didžiulė Rusijos kariuomenės dalis, tačiau ekspertai abejoja dėl galimos okupantų sėkmės. Jų teigimu, ukrainiečiai stiprina gynybą ir yra pasiryžę kautis – formuoja ir naujus karinius dalinius, kurių dalis jau Donbase.

Sugėdinta dainininkė Svetlana Loboda ilgai tylėjo apie karą Ukrainoje. Prabilti apie tai ji nusprendė tik po to, kai buvo įtraukta į Putino režimą tyliai palaikančių menininkų „juodąjį sąrašą“. Toks atlikėjos elgesys papiktino Andrejų Danilko Loboda verkė prieš kamerą ir kalba apie tai, kad užpuolikai sunaikino jos gimtąjį miestą Irpiną, tačiau šios ašaros atlikėjui Verkai Serduchkai nepasirodė nuoširdžios, skelbė unian.net.

Rusijai ir toliau tęsiant invaziją į Ukrainą, Lietuva stiprina krašto gynybos pasirengimą. Penktadienį Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys prezidentui Gitanui Nausėda pateikė matymą, kaip Lietuva turėtų vystyti sausomos manevrų pajėgumus ir oro gynybą. Jo teigimu, ypač svarbu laikytis vieningos platformos.

Ukrainos pajėgoms atakavus ir paskandinus Rusijos kreiserį „Moskva“, Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas patvirtina, kad šalis agresorė Juodojoje jūroje neteko paties didžiausio karinio pajėgumo. Penktadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda A. Anušauskas žurnalistams sakė nenorintis prognozuoti, kokį atsaką Ukrainos pajėgoms gali ruošti Rusija dėl paskandinto kreiserio „Moskva“. „Rusija pati tegul nusprendžia.

Žinoma Ukrainos dainininkė Kamaliya prabilo apie Filipą Kirkorovą ir jo tylą dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Anot jos, ji stengėsi su juo susisiekti ir rašė daugybę žinučių, tačiau jokio atsako iš jo taip ir nesulaukė. „Jis mane seka socialiniame tinkle. Aš irgi jį seku. Ir instagrame, ir feisbuke. Visi žiūrėjo mano transliacijas. Jis visiškai nereagavo. Visiškai. Vėliau parašiau. Nusiunčiau nuotrauką. Irgi nieko. O dabar aš niekaip nenusisiekiu su juo. Nežinau, kodėl.

Trečiadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda lankėsi Kyjive, kuriame bendro vizito su Lenkijos, Latvijos ir Estijos lyderiais išreiškė politinę paramą prieš okupantus iš Rusijos kovojantiems Ukrainos žmonėms. Jo teigimu, pamatyti vaizdai yra sukrečiantys – juos prilygina apokaliptiniams. Vis dėlto Ukraina nepraranda ryžto: jau valomi griuvėsiai miestuose, beveik visoje teritorijoje rengiamasi žemės ūkio sezonui. Prezidento teigimu, čia itin svarbi Lietuvos pagalba.

Ukrainiečių kompozitoriaus Igorio Poklado žmona parodė, kaip atrodo jų namai po rusų apsilankymo. Anot jos, įsibrovėliai apiplėšė namą ir paliko jame sprogmenų. Pernai žinomam ukrainiečių kompozitoriui Igoriui Pokladui sukako 80 metų. Jubiliejaus proga prezidentas Volodymyras Zelenskis suteikė jam Ukrainos didvyrio vardą. Kartu su žmona Svetlana Poklad jis gyvena vasarnamyje Vorzel mieste, kuris yra vos keli kilometrai nuo Bučos ir Gostomelio.

Rusijos kariams, kasusiems įtvirtinimus prie Černobylio atominės elektrinės, liko gyventi ne daugiau nei metai, teigia Ukrainos energetikos ministras Hermanas Galuščenka. „Tai sunkus likimas ir negailestinga Rusijos kariuomenės, kuri žudoma jų pačių vadovybės, pabaiga“, –  rašoma Ukrainos gynybos ministerijos „Twitter“ paskyroje.

Rusijos kariai „prievarta deportavo“ daugiau nei 600 tūkst. ukrainiečių, tarp kurių apie 121 tūkst. yra vaikai, į Rusiją, praneša Ukrainos žmogaus teisių komisarė Liudmila Denysova. Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame pranešime L. Denysova teigė, kad laikinai okupuoto Izyum miesto Charkivo srityje gyventojai priverstinai perkeliami į Rusiją, rašo „The Guardian“ „Tai ne pirmas kartas, kai Rusijos kariai naudoja tokią taktiką.

Penktadienį Rusijos karinės pajėgos surengė ataką Krematorske esančiame traukinių stotyje. Pranešama, kad išpuolio metu žuvo mažiausiai 50 žmonių, o dar 100 – sužeisti.

Žinomas rusų aktorius ir televizijos laidų vedėjas Dmitrijus Nagijevas buvo atsitvėręs tylos siena ir Rusijos karo Ukrainoje nekomentavo, tačiau dabar vis dažniau pasidalija įrašais, kuriais pasiunčia svarbią žinią sekėjams. Rusų aktorius Dmitrijus Nagijevas ilgai tylėjo apie karą Ukrainoje.

Ukrainos Rytuose žuvo lietuvių režisierius Mantas Kvedaravičius – jam buvo 45-eri metai. Versijų, kas nutiko režisieriui, viešumoje pasigirdo net keletas, o viena jų, kad Kvedaravičius žuvo per ataką Mariupolyje – raketai pataikius į automobilį. Artimi žuvusiojo bičiuliai dalijasi prisiminimais apie režisierių, kuris sukūrė dokumentinį filmą apie „Mariupolį“, taip pat karo nualintą Čečėniją, pelnė ne vieną apdovanojimą.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus karą prieš Ukrainą, Vakarų šalys įvedė Rusijai daugybę sankcijų – ji tapo labiausiai sankcionuota šalimi pasaulyje. Lietuvos ekspertai neabejoja, kad tai šalį nublokš į praeities laiką, kokia ji buvo 1990-aisiais metais – augs nedarbas, šalis nebegalės įvykdyti finansinių įsipareigojimų, o visa tai pasaulis pamatys artimiausiu metu.

Kyjivo srities šiaurinėje dalyje esančio Bučos miesto tarybos sekretorius Tarasas Šapravskis socialiniame tinkle „Facebook“ įspėjo gyventojus apie Rusijos organizuojama „evakuaciją“ iš Bučos miesto į Baltarusijos teritoriją.  „Rusai bandys įvykdyti netikrą „evakuaciją“ iš Bučos į Baltarusiją! Niekur su jais neikite, tai pavojinga“,– ragino jis gyventojus neišvykti.

31-oji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Kol JAV prezidentas lankosi Lenkijoje, Rusijos pajėgos nusitaikė į Ukrainos Vakarus. Raketos smenga į Lvivo miestą – tai galima suprasti kaip Rusijos grasinimą Joe Bidenui. JAV vadovas, viešėdamas Lenkijoje, pavadino Vladimirą Putiną „skerdiku“. Nustatyta, kad raketos į Lvivą paleistos iš Rusijos okupuoto Krymo teritorijos.

Agresyvaus Kremliaus režimo paskelbtas karas prieš Ukrainą tęsiasi. Skelbiama, kad nuo vasario 24 dienos per išpuolius žuvo mažiausiai 136 vaikai Šia informacija pasidalino Ukrainos generalinės prokuratūra. Pranešimas buvo paskelbtas „Telegram“ programėlėje, pridedant, kad sužeistų vaikų skaičius siekia 199. Taip pat nurodoma, kad praėjusią savaitę Rusijos kariuomenės apšaudyti žuvo 9-metis, 11-metis ir 13-metis.

Mėnesį besitęsianti Rusijos invazija į Ukrainą keičia nuotaikas ir Lietuvoje. Gyventojai svarsto, ar nelaimės atveju visiems pakaktų vietų saugiai pasislėpti. Savo ruožtu šalies institucijos ramina – kolektyvinės priedangos statiniuose, galėtų tilpti daugiau kaip 1,2 mln. žmonių – 40 proc. Lietuvos gyventojų. Likusiems tektų slėptis rūsiuose, požeminėse aikštelėse. Specialistai taip pat ragina žmones pasiruošti patiems: turėti maisto atsargų, išgyvenimo krepšį ir atlikti kitus veiksmus.

Ukrainietės Lotynų Amerikos šokių mokytojos Karolinos istorija palietė ne vieno žmogaus širdį – Charkovo srityje rusų kariai nužudė brangiausią jos artimą žmogų – mamą.  Karolina liko Ukrainoje ir savo „Instagram“  paskyroje dalijasi išgyvenimais ir karo realybe, o anksčiau „Instagram“ istorijose skyrė jautrius žodžius savo mylimai mamai, kurios be galo ilgisi.

Rusijos invazija į Ukrainą privertė visą Vakarų pasaulį iš naujo peržvelgti saugumo ir gynybos strategijas. Rytiniame NATO flange daugėja sąjungininkų karių, didinamos investicijos į gynybą. Aptarti Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gaires trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su parlamentinių partijų atstovais.

Ketvirtadienį sukanka mėnuo nuo agresyvaus Kremliaus režimo invazijos į Ukrainą pradžios. Iki šiol netyla kalbos ir pasvarstymai, ar dėl šaltakraujiškų Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmų kaltas tik jis, ar atsakomybę turi prisiimti ir šalies gyventojai.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NGSK) Seime pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad šiuo metu yra labai svarbu pereiti iš priešakinio atgrasymo koncepcijos prie priešakinės gynybos koncepcijos NATO rytiniame flange. Jo teigimu, turime turėti tokią atgrasymo ir gynybos architektūrą mūsų regione, kad „testuoti Baltijos šalių ir NATO erdvės Rusija neišdrįstų“. „Tai būtų adekvati adaptacija prie to, kas vyksta šiandien rytuose.

Kremliaus režimo paskelbtas karas prieš Ukrainą visą Vakarų pasaulį privertė iš naujo peržvelgti saugumo ir gynybos strategijas – pradėtas stiprinti rytinis NATO flangas, didinamos išlaidos gynybai. Tačiau iki šiol nėra aiški Ukrainos ateitis Europos Sąjungoje, oro erdvės uždarymo galimybės ir tolesnių sankcijų Rusijai apimtis.

Į Lietuvą iš Ukrainos šiuo metu yra atvykę apie šimtas vaikų, nelydimi tėvų, kitą savaitę laukiama atvykstant dar šimto, informavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. „Laukiame papildomai atvystat dar šimto vaikų, ir vaikų grupių papildomai tikrai turėsime“, – per spaudos konferenciją Trakuose šeštadienį sakė M. Navickienė. Ministrė šeštadienį lankėsi Trakuose, kur yra apgyvendinti 43 vaikai iš globos namų Ukrainoje, dar 21 vaikas apgyvendintas Visagine.