„Esu įsitikinęs, kad Rusija priartėjo prie savo imperijos pražūties pradžios, kolapso pradžios. Tokioje būsenoje valstybė negali ilgai tempti, kai ji yra iš esmės apiplėšiama resursais, pinigais, [nėra] investuojama į jos augimą. <…> Pasirodo, [Rusija] ir technikos gaminti nebegali, ir mikroschemų neturi savų – jos visos buvo importuojamos.
Sankcijos, kurias Vakarai pritaikė, atblokš ją, net pačių rusų ekonomistų vertinimais, į 1990-1993 metus“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo verslininkas Robertas Dargis.
Atsižvelgdamas į tai, kiek užsienio kapitalo įmonių jau paliko Ukrainą užpuolusią šalį, su verslininku sutinka ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Jo teigimu, yra rizika, kad būtent tai ir gali sunaikinti Rusijos ekonomiką.
„Didžiausia problema yra darbo rinkoje, nes problema numeris vienas yra tai, kad išėjo užsienio kompanijos ir jos sustabdė savo veiklas. Vadinasi, dalis bus be darbo Rusijoje arba jiems turės nuostolius finansuoti valstybė, kurios rezervai yra įšaldyti.
Antra problema – vartotojų lūkesčių ir darbuotojų pajamos Rusijoje. Yra labai didelis neapibrėžtumas tarp gyventojų. Vadinasi, gyventojai dėl tos panikos mažiau vartos“, — nurodė A. Izgorodinas.
Trečia problema, kurią įvardija ekspertas – labai sudėtinga situacija Rusijos bankų sistemoje. Jau nuo pat pirmųjų kalbų apie šalies atjungimą nuo SWIFT sistemos gyventojai dėl panikos pradėjo masiškai išsiiminėti pinigus iš bankomatų. Tai signalizuoja, kad Rusijos centriniam bankui gresia pavojus, nes pusė jo rezervo dėl įvestų Vakarų sankcijų yra užšaldyti.
„Rusija neturi tiek kapitalo, kad galėtų išlaikyti visas prarastas darbo vietas, padėtų bankų sistemai. Tikėtina, kad Rusijos valdžia čia turės rinktis, kam padėti pirmiausia. Ketvirta problema yra Rusijos įmonių sustojimas, kuris jau netrukus prasidės. Rusijos pramonė, Rusijos prekybų sektorius, mažmeninė prekyba yra labai priklausoma nuo importuojamų prekių ir komponentų.
Manau, kad balandžio mėnesį mes matysime pramonės ir statybų sektoriaus išstojimą, kas vėlgi reiškia darbo vietų praradimus. Valstybė negalės palaikyti darbo rinkos, nes tiesiog jos rezervai yra užšaldyti“, – priduria ekonomistas.
Jis taip pat įsitikinęs, kad Rusijai gresia ir nemokumo rizika – šalis gali pradėti nevykdyti savo finansinių įsipareigojimų kitoms šalims.
„Kadangi Putinas pasakė, kad jiems patogu su užsienio investuotojais atsiskaityti rubliais, tai pagal visus apibrėžimus tai ir reikštų šalies defoltą, kas automatiškai reiškia daug didesnę žmonių paniką ir dar didesnį banko sistemos puolimą.
Todėl aš sakyčiau, kad sunkūs laikai Rusijos ekonomikai dar tik prasidėjo. Jeigu karinis konfliktas užsitęs ir jeigu dabartinės sankcijos liks tokiame lygyje, manau, kad vasaros pradžioje Rusijos ekonomika atrodys pakankamai sunkiai ir blogai,“ – neabejoja jis.
Tokį sprendimą jis paskelbė viešai transliuotame ministrų kabineto susitikime ir įsakė jį įgyvendinti per savaitę. Rusijos prezidento nuomone, tai, kad rusiški ištekliai tiekiami Europos Sąjungai ir Jungtinėms Valstijoms, o už tai atsiskaitoma eurais ir doleriais, neturi jokios prasmės.
„Nusprendžiau įgyvendinti priemonių kompleksą, numatantį kad mokėjimai už priešiškoms šalims tiekiamas mūsų dujas būtų priimami Rusijos rubliais“, – per televizijos transliuotą vyriausybės posėdį kalbėjo V. Putinas.
Rusijos ekonomikos likimas priklauso nuo Kinijos veiksmų?
Vakarų paskelbtos sankcijos Rusijai, yra milžiniškas smūgis šalies ekonomikai, akcentuoja istorikas Algimantas Kasparavičius. Tačiau skirtingai nei A. Izogorodinas, jis nemano, kad „tas smūgis bus tikrai triuškinantis ir kad to smūgio Rusijos ekonomika nepakels“.
„Gali būti, kad atskiri jos segmentai sustiprės, taps labiau nepriklausomi nuo tarptautinės ekonominės konjunktūros – ypač, jeigu Kremliui pavyks išlaikyti dabartinių ekonominių finansinių santykių dinamiką su Pekinu“, – pabrėžia jis.
„Kiek man teko nagrinėti ir pačių Rusijos gyventojų nuomonę, pabandyti suvokti ir kitą pusę, tai jie su nerimu žiūri į ateitį. Didžioji dalis sako, kad labiausiai tikėtinas scenarijus, kad Rusija taps Kinijos provincija.Tai jie pakankamai skeptiškai žiūri į tą dalyką, nes kultūrine prasme, didesnė dalis norėtų išsilaikyti su Vakarais. Jiems geriau būti prie Kinijos, bet, neaišku, ar Kinija norės“, – jam antrina ir ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Jis taip pat sutinka, kad „ekonominio susinaikinimo“ Rusija nepatirs. Jo įžvalgomis, didžiausias iššūkis bus šalies gyventojams.
„Nėra tokio tikslo. Net ir jei pažvelgtume į Šiaurės Korėją (antra labiausiai sankcionuota šalis pasaulyje – aut. past.), tai šimtmečiais egzistuoja vienu ar kitu būdu. Aišku, dabar Rusijos gyventojams bus sunkiau prisitaikyti, todėl ekstremaliau pamatysime, kad gyventojai emigruos iš Rusijos. Žmonės supras, kad viskas grimzta gilyn į dugną ir nenorės ten būti, norės iššokti iš to laivo“, – nurodo ekonomistas.
Didžiausią sankcijų poveikį Rusijai, pasak Ž. Maurico, matysime jau po kelių mėnesių.
„Tuomet bus didžiausia ekonominė temperatūra. Dabar net nelabai ir kainų augimo matome, dar tik skelbia dalis įmonių, kad kels kainas. Tikėtina, kad jos bus pakeltos po poros savaičių ženkliau. Dabar tik viena kita prekė brangsta. Deficitai dideli prasidės po mėnesio, po dviejų, taip pat ir nedarbo ateis banga, o tada pasijaus labiausiai“, – pabrėžia jis.
Vis dėlto Rusijos parduotuvėse jau pastebimas prekių trūkumas – daugelyje parduotuvių lentynos pustuštės, būtiniausių prekių ima trūkti.
Pastebi, kad po ankstesniųjų sankcijų Rusijos ekonomika atsigavo greitai
Straipsnio pradžioje verslininko R. Dargio paminėtu laikotarpiu – 1990 m. Rusijos Federacija buvo sudėtinė Sovietų Sąjungos (SSRS) dalis – jos, kaip atskiros valstybės, nebuvo. Todėl verta pabrėžti, kad 1990 m. šalis buvo priklausoma nuo vadinamosios sąjunginių respublikų ekonomikos, kuriai priklausė ir Baltijos šalys, ir Ukraina. Pastarosios tik palaipsniui atsijunginėjo nuo bendros sovietų ekonomikos.
Sugriuvus SSRS Rusijoje vyravo planinė ekonomika, kuri buvo mažiau paslanki, labiau inertiška, sunkiai prisitaikanti prie pokyčių – priešingai nei dabar Rusijoje vyraujanti rinkos ekonomika.
„Šiuolaikinės Rusijos ekonomika – kapitalistinė rinkos ekonomika yra nepalyginai mobilesnė, judresnė ir su mažesnėmis sąnaudomis reaguojanti į ekonominius iššūkius. Tą parodė 2008-2009 m. situacija (kai Rusijos ekonomikai buvo įvestos sankcijos dėl invazijos į Abchaziją – aut. past), taip pat ir 2014-2017 m. situacija (dar vienos sankcijos, kurias jai Vakarai paskelbė po Krymo aneksijos – aut. past.)“, – nurodo istorikas A. Kasparavičius.
Ž. Mauricas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurie Rusijos ekonomikos atskiri segmentai prie šaliai dėl Krymo aneksijos 2014 m. įvestų Vakarų sankcijų labai efektyviai ir greitai prisitaikė.
„Jeigu mes žiūrėtume į Rusijos ekonomikos augimą, bendrąjį vidaus produktą (BVP), tai jis iki pat 2022 m. išliko augantis. <…> Iki pandeminio laikotarpio ir netgi pandeminiu laikotarpiu, reiktų pripažinti, kad Rusijos ekonomika netgi rimtai spaudžiama Vakarų sankcijų ji sugebėjo augti“, – nurodė jis.
Dabar, anot jo, yra „kokybiškai kitokia situacija“, nes tokios masto sankcijų Rusija iki šiol dar nebuvo patyrusi – šaliai tai visiškai naujas iššūkis.
Jeigu Rusijos viduje nekils ekonominių, socialinių suiručių, ekonomistas sako beveik neabejojantis, kad Rusijos ekonomika per metus ar kelerius sugebės rasti ekonomines išeitis iš šios situacijos.
„Vis dėlto reikia pripažinti, kad ir dabartinės Vakarų sankcijos, įvestos Rusijos Federacijai, jos nėra visa apimančios ir jos nėra totalios. Viena vertus, ta pati Turkija tik iš dalies ir labai nedidele dalimi yra prisidėjusi prie Vakarų sankcijų. Turkijos oro erdvė Rusijai išliko atvira, sankcijos yra praktiškai neįvestos, siena neuždaryta ir netgi sąsiauriai yra tik iš dalies uždaryti – tik Rusijos karo laivams, o ekonominė prekyba galima būti laisvai vykdoma per Turkijos kontroliuojamus sąsiaurius. Aš jau nebekalbu apie Rusijos santykius su Kinija, Lotynų Amerikos šalių santykių ar Afrikos santykius.
Galų gale, ir Europa nėra visiškai vieninga šioje sankcijų politikoje ir tai yra akivaizdu. Galbūt Europa labiau vieningai kalba, kai yra svarstomas sankcijų paketas Rusijai, bet kai prasideda sankcijų vykdymas, anaiptol taip nėra. Mano žiniomis, netgi šiandieną visa eilė tarptautinių įmonių, kurios yra registruotos užsienyje, kurių filialai yra Lietuvoje, jos ir toliau tęsia savo ekonominę veiklą tiek Rusijoje, tiek Baltarusijoje, todėl klausimas išlieka pakankamai atviras“, — pabrėžė Ž. Mauricas.
Koks galėtų būti atgalinis paskelbtų sankcijų efektas patiems Vakarams?
Ekonomistų teigimu, atgalinis sankcijų efektas Vakarams bus nedidelis. A. Izogorodinas sako, kad ES prekyba yra labai priklausoma nuo JAV, o pastarosios ekonomika šiuo metu labai sparčiai auga.
„Ir paklausa JAV 30 proc. viršija tą lygį, kuris buvo prieš pandemiją. Manyčiau, kad eksporto prasme, ES pramonė, kuri yra vienas iš pagrindinių ekonomikos sektorių, yra gerai apsaugota, tame tarpe,tuo metu ir Lietuva“, – pabrėžė jis.
Kinija yra antra pagal dydį ES eksporto rinka, todėl ekspertas neabejoja, kad ši ir toliau norės skatinti savo ekonomiką, didinti vartojimą.
„Aišku, manyčiau, kad kažkoks momentinis trumpalaikis poveikis per kainų prizmę bus. Kovo mėnesį išaugo naftos kaina. Gali būti, kad truputėlį sumažės, bet vis tiek, išliks ganėtinai aukšta.
Sakyčiau, kad tas didžiausias poveikis, kurį Europa matys iš dabartinio Rusijos ir Ukrainos karo konfliktų, jis yra susijęs su infliaciją. Tik tiek, jeigu anksčiau mes kalbėjome, kad infliacija Lietuvoje ir euro zonoje stabilizuosis balandį-gegužę, tai manyčiau, kad infliacija dabar Lietuvoje stabilizuosis liepos mėnesį. Praktiškai didžiausias poveikis bus per energetikos išteklių kainas ir per maisto kainas“, – nurodo ekonomistas.
Ar įmanoma, kad Vakarai uždraustų visą Rusijos naftos pirkimą?
Techniškai tai yra įmanoma, tik tam turi būti sudarytos tam tikros rinkos sąlygos. Tačiau pabrėžtina, kad šiuo metu naftos pasiūla yra ganėtinai ribota.
„Manyčiau, kad tuomet reiktų kokio nors globalaus susitarimų su Iranu kuris gali būti vienas iš variantų. Tam, kad būtų galima už tuos pinigus įsigyti naftos, reikia, kad naftos pasiūla būtų didesnė“, – sako A. Izogordinas.
Tačiau ne visos šalys palaiko sankcijas Rusijai, todėl šiuo metu toks scenarijus beveik neįmanomas.
„Tarkime, į Kiniją Rusija sugebės eksportuoti kažkiek naftos. Dujas praktiškai galėtų visas uždrausti, nes didžiąją dalį Rusija ir eksportuoja į Europą ir didžioji dalis eksporto vyksta dujotiekiais. Jei kitą galą uždarai, tai viskas – nėra, kur dujoms tekėti. Tai su jomis yra paprasčiau. Su kitomis žaliavomis yra sudėtingiau“, – nurodo Ž. Mauricas.
Vasario 24 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė šalies pajėgoms įsiveržti į provakarietišką Ukrainą. Vakarai į tai atsakė pluoštu įvairiausių sankcijų, iš Rusijos ėmė trauktis vakarietiškos įmonės. Briuselio ir Vašingtono atsakas į Kremliaus agresiją pavertė Rusiją labiausiai Vakarų sankcionuota šalimi pasaulyje.
Dėl to nuvertėjo rublis, paspartėjo ir taip sparčiai auganti infliacija, kilo nemokumo rizika.
Tuo metu V. Putinas teigė, kad Rusija iš krizės išeis stipresnė. „Esu tikras, kad įveiksime šiuos sunkumus ir tapsime dar konkurencingesni, turėsime daugiau galimybių būti nepriklausomi ir savarankiški“, – per susitikimą su savo sąjungininku Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka sakė jis.
