Penktadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda A. Anušauskas žurnalistams sakė nenorintis prognozuoti, kokį atsaką Ukrainos pajėgoms gali ruošti Rusija dėl paskandinto kreiserio „Moskva“.
„Rusija pati tegul nusprendžia. Gal uždraus rūkyti laivuose? Gal bus toks atsakas? O gal bus sparnuotosios raketos į kokį nors civilį objektą, kas jiems įprasta? Neprognozuosiu“, – sakė A. Anušauskas.
Ministras patikina, kad Rusija neteko paties didžiausio karinio pajėgumo, kurį turėjo Juodosios jūros laivyne.
„Rusija neteko pačio didžiausio karinio pajėgumo, kurį turėjo savo Juodosios jūros laivyne. Įsivaizduokite: 64 raketų priešlėktuvinių paleidimo įrenginiai, kuriuos buvo galima naudoti kelių šimtų kilometrų atstumu“, –nurodė jis.
Tuo metu kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys taip pat teigė, kad Juodosios jūros laivyno flagmanas buvo „labai rimtas ginklas“ vertinant pajėgumus šioje teritorijoje.
„Faktas, kad tai yra nešėjas tiek oro gynybos, tiek atakuojančių raketinių sistemų, galų gale, tai flagmanas. Galiu ir apsirikti, bet per istoriją ar čia tik ne trečias laivas flagmanas yra nuskandintas rusų“, – teigė jis.
Rusijos gynybos ministerija tvirtina, kad Juodosios jūros laivyno flagmane kreiseryje „Moskva“, dalyvavusiame Maskvos kare prieš Ukrainą, trečiadienį sprogo šaudmenys. Pasak ministerijos, dėl padarytos žalos laivas „prarado pusiausvyrą“, kai buvo velkamas į uostą bei dėl „neramios jūros nuskendo“.
Rusijos gynybos ministerija tvirtina, kad Juodosios jūros laivyno flagmane kreiseryje „Moskva“, dalyvavusiame Maskvos kare prieš Ukrainą, trečiadienį sprogo šaudmenys. Pasak ministerijos, dėl padarytos žalos laivas „prarado pusiausvyrą“, kai buvo velkamas į uostą bei dėl „neramios jūros nuskendo“.
Ukrainos Odesos uostamiesčio karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas sakė, kad į laivą pataikė ukrainietiškos priešlaivinės raketos „Neptun“.
Kreiseris „Moskva“ yra apginkluotas priešlaivinėmis raketomis „16 P-1000 Vulkan“, ginklais prieš povandeninius laivus, minomis, torpedomis, sakoma pranešimuose.
„Moskva“ pastaruoju metu kartu su kitais Rusijos karo laivais dalyvavo Ukrainos pietrytinio Azovo jūros uostamiesčio Mariupolio blokados operacijoje.
Šis laivas karo pradžioje pagarsėjo, kai kreipėsi į Ukrainos pasieniečius, gynusius strateginę reikšmę turinčią Gyvačių salą, ir pareikalavo jų pasiduoti, bet kaip atsako sulaukė garsiosios šio karo frazės.
Iš pradžių manyta, kad rusų karo laivą pasiuntę ukrainiečių kariai žuvo, bet vėliau paaiškėjo, kad jie buvo paimti į nelaisvę. Kovo pabaigoje jie buvo paleisti per apsikeitimą belaisviais, nurodo Ukrainos parlamentas. Pasak Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenės Liudmylos Denisovos, kariai sakė, kad buvo nuvežti į nežinomą vietą ir laikomi šaltyje, patyrė nušalimų.
Mato poreikį nepaprastąją padėtį tęsti
Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuvoje įvesta nepaprastoji padėtis kitą savaitę bus sustabdyta, kad Seimas galėtų spręsti dėl Konstitucijos pataisų, įteisinančių tiesioginius merų rinkimus. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad mato poreikį nepaprastąją padėtį tęsti, tačiau dėl piktnaudžiavimo Konstitucija rizikos ji bus trumpam eliminuota.
„Kadangi yra tas poreikis priimti pataisas dėl merų rinkimų, pagal mūsų įstatymus buvo numatyta, kad nebūtų piktnaudžiaujama ir nebūtų keičiama Konstitucija pasinaudojant ja (nepaprastąja padėtimi – aut. past). Bet dabar ji buvo eliminuota.
<…> Mes įvedėme neparastąją padėtį, nes kaimyninės valstybės – Baltarusija ir Rusija yra įsijungusios skirtingu mastu, bet yra įsijungusios į šį karą prieš Ukrainą. Situacija nėra pasikeitusi. Taip, Rusijos pajėgų Baltarusijoje ženkliai sumažėjo, tačiau karas tebevyksta, situacija nepakitusi iš esmės – iš Kaliningrado gabenami kariniai kroviniai per Baltijos jūrą ir oru į pasienį su Ukrainą. Taip kad situacija mūsų regione kol kas labai sudėtinga“, – penktadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė A. Anušauskas.
Susitikime su prezidentu, anot jo, buvo aptartas kariuomenės pajėgumų vystymo planas „ilgajam ir vidutiniam laikotarpiui“.
„Tai yra tai, kaip bus vystomi jie per artimiausius kelis metus iki 2032-ųjų metų. <…> Kaip sausumos pajėgos, jūrų, oro, visos pagalbinės, inžinieriniai pajėgumai, medicininiai pajėgumai – kaip jie bus vystomi, kaip jie kis“, – nurodė jis.
