„Įspūdžiai yra labai stiprūs, deja, tie įspūdžiai yra tikrai labai neigiami – žmogiškai sukrečiantys“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė iš Ukrainos grįžęs G. Nausėda.
Vakar G. Nausėda kartu su Lenkijos ir Baltijos šalių lyderiais turėjo galimybę aplankyti Borodyankos miestelį. G, Nausėdos teigimu, ten pamatyti vaizdai – apokaliptiniai.
„Žmonių žūtys tiesiog pasitiko juos toje vietoje, kurioje jie gyvena. Ir miestas taip suniokotas, kad grįžti prie normalaus gyvenimo ritmo pavyks dar labai negreitai. Kitoje vietoje mums papasakojo apie ukrainiečių didvyriškumo pavyzdį, kuomet du šarvuoti vienetai, valdomi labai patyrusių pilotų, sunaikino dvylika šarvuotos technikos vienetų Rusijos pusėje, nepalikdami iš tų tankų beveik nieko arba tik metalo laužo krūvą“, – pasakojo G. Nausėda.
Tokių pavyzdžių Ukrainoje yra daug. Jie, anot prezidento, iliustruoja kad Ukrainos karių profesionalumas ir moralė yra „keleriopai aukštesnio lygio negu Rusijos, nes Rusijos pusėje kariai nežino, už ką kaunasi“.
„Norėtųsi kalbėti ne tik apie subjektyvius įspūdžius, bet ir apie tas išvadas, kurias aš priėjau lankydamasis Ukrainoje. Pirmiausia, man padarė įspūdį, kad Ukrainos valdžios institucijos dabar mąsto labai konstruktyviai ir elgiasi taip, tarsi vyksta normalus kuriamasis darbas – valomi griuvėsiai, išvežamos atliekos ir žinoma, šis darbas yra nepaprastai svarbus, nes jis suteikia Ukrainos žmonėms labai aiškų signalą, kad vyriausybė, kitos valdžios institucijos labai gerai žino, ką daro ir sprendžia klausimus, kurie yra jau ne tik su Ukrainos dabartimi, bet ir ateitimi“, – sako G. Nausėda.
Prezidentas taip pat pasakoja paklausęs Ukrainos premjero, ar nebus problemų šalyje dėl žemės ūkio derliaus šiais metais.
„Jis pasakė, kad tai vykdo praktiškai visur rengimosi naujam žemės ūkio sezonui darbus, išskyrus Donecko ir Luhansko sritis, kuriose tiesiog vyksta mūšiai. <…> Jie galvoja, kaip spręsti logistikos problemas eksportuoti grūdus, kuri bus daugiau nei kas nors tikėtųsi ar tikėjosi paskutiniu metu“, – sako G. Nausėda.
Šioje grūdų logistikos schemoje, anot prezidento, didelį vaidmenį gali suvaidinti ir Lietuva. Lietuva gali panaudodama Klaipėdos jūrų uostą taip pat prisidėti, kad grūdai būtų eksportuoti ir Ukraina gautų jai nepaprastai reikalingas eksporto įplaukas.
G. Nausėda taip pat prašo šalies verslo, statybų sektoriaus pagalvoti, kaip galėtų padėti karo niokojamai Ukrainai valyti griuvėsius.:„Čia šitoje vietoje kreipiuosi ir į mūsų verslą – prašyčiau pamąstyti, kaip šioje srityje galėtume padėti ukrainiečiams būtent tokio pobūdžio technika“.
Po bendro vizito Ukrainoje G. Nausėda teigė, kad apsilankymai Ukrainoje gali sustiprinti ryžtą skelbti griežtesnes sankcijas invaziją tęsiančiai Rusijai.
„Mūsų tikslas buvo aplankyti ir savo akimis pamatyti tuos žiaurumus, kuriuos Putino režimas padarė Borodiankoje. Manau, kad lyderiai iš daugelio šalių turėtų nuvykti į Borodianką, į kitas vietas ir savo akimis pamatyti, kas ten vyksta“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Žešuvo-Jasionkos oro uoste Lenkijos pietryčiuose sakė Lietuvos vadovas.
„Greičiausiai tai prisidėtų prie ryžtingesnių Europos Sąjungos (ES), kitų šalių veiksmų“, – pridūrė jis.
Ragina įvesti „gerokai stipresnes“ sankcijas Prezidentas taip pat pabrėžė, kad Vakarai turi „atsikratyti bet kokių iliuzijų“, jog Rusija gali būti paveikta diplomatinėmis priemonėmis. Ją Ukrainoje galima nugalėti tik „ryžtingais veiksmais“.
„Pirmiausia – sankcijos. Mes turime įvesti gerokai stipresnes sankcijas, o ne stovėti pusiaukelėje“, – sakė G. Nausėda.
Pasak jo, Ukrainai taip pat turi būti suteikti aiški ES perspektyva, tiekiami ginklai.
Anksčiau šią savaitę užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad derybose dėl rusiškos naftos embargo kai kurios Bendrijos šalys reiškia „griežtą prieštaravimą“.
Jis neįvardino, kokios šalys nepritaria tokioms sankcijoms Rusijai, vasario pabaigoje užpuolusiai Ukrainą. Vis dėlto pastaruoju metu daugiausiai kliūčių vieningam Bendrijos sprendimui dėl naujų ribojimų kelia Vengrija, kuri yra ypač priklausoma nuo rusiškų energijos išteklių.
Pasak diplomatų, dėl sankcijų taip pat abejoja Vokietijos, Austrijos, Italijos vyriausybės.
Tarptautinis tribunolas
Latvijos prezidentas Egilas Levitas savo ruožtu pabrėžė, kad nusikaltimus vykdantys asmenys turi būti teisiami tarptautiniuose teismuose.
„Karo nusikaltimų tarptautinė bendruomenė negali toleruoti“, – kalbėjo Latvijos vadovas.
Kovo pradžioje, praėjus savaitei nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, Tarptautinio Baudžiamojo Teismo vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas pranešė, jog jo institucija pradėjo tyrimus dėl įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje. Vis dėlto E. Levitas ragino įkurti specialų tribunolą.
„Tokį, koks buvo įkurtas dėl karo Jugoslavijoje prieš 30 metų“, – kalbėjo jis.
