Planuojama, kad jis įvyks ketvirtadienį 15 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku.
Nors šis balsavimas nėra teisiškai įpareigojantis, jis parodys, kiek visame pasaulyje palaikomas Kyjivas, karui tęsiantis jau beveik metus, Rusijai okupavus didelius Ukrainos teritorijų plotus ir abiem pusėms ruošiantis pavasarį suintensyvinti kovas.
„Rusija gali ir turi sustoti rytoj“, – antrąją debatų dieną sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna, pritardama rezoliucijai.
„Šis Rusijos vykdomas karas yra visų reikalas, nes jis kelia grėsmę valstybės egzistavimui, nes jis yra dominuojantis ir imperialistinis planas ir neigia sienų egzistavimą“, – sakė ji.
„Kitais metais neturėtume susitikti čia minint antrąsias šio beprasmiško agresijos karo metines“, – sakė Japonijos užsienio reikalų ministras Yoshimasa Hayashi, taip pat pritaręs rezoliucijai.
Niūrus etapas
JT generalinis sekretorius Antonio Gutteresas trečiadienį pradėjo JT Generalinės Asamblėjos specialiąją sesiją, skirtą rezoliucijai svarstyti, pasmerkdamas Maskvos 2022 metų vasario 24 dieną pradėtą invaziją į Ukrainą.
„Ši invazija yra mūsų kolektyvinės sąžinės įžeidimas“, – sakė A. Guterresas.
Šias metines jis pavadino „niūriu tašku Ukrainos žmonėms ir tarptautinei bendruomenei“.
Debatus pradėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, sakydamas delegatams, kad jų laukia lemiamas momentas.
„Dar niekada naujausioje istorijoje riba tarp gėrio ir blogio nebuvo tokia aiški. Viena šalis tiesiog nori gyventi. Kita nori žudyti ir naikinti“, – sakė jis.
Rezoliucijoje, kurią palaikė artimi Kyjivo sąjungininkai, išreiškiama parama Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, raginama nedelsiant nutraukti kovos veiksmus ir reikalaujama, kad Rusija „nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai išvestų“ savo pajėgas iš šalies.
Tačiau Maskvos atstovas JT Vasilijus Nebenzia pavadino Ukrainą „neonacių“ šalimi ir apkaltino Vakarus, kad šie, siekdami nugalėti Rusiją, aukoja šalį ir besivystantį pasaulį.
„Jie pasirengę visą pasaulį įstumti į karo prarają“, kad išlaikytų savo „hegemoniją“, sakė V. Nebenzia.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis tokius priekaištus atmetė.
„Noriu pabrėžti: šis karas nėra „Europos klausimas“. Tai taip pat nėra „Vakarų ir Rusijos“ klausimas“, – Generalinėje Asamblėjoje kalbėjo J. Borrellis.
„Ne, šis neteisėtas karas liečia visus: Šiaurę, Pietus, Rytus ir Vakarus“, – sakė jis.
Tikimasi valstybių palaikymo
JAV ambasadorė JT Linda Thomas-Greenfield teigė, kad rezoliucija parodys, kokia stipri yra pasaulinė parama Kyjivui.
„Pažiūrėsime, kokia yra pasaulio tautų pozicija taikos Ukrainoje klausimu“, – sakė ji.
Kyjivas tikisi, kad jį palaikys bent tiek pat valstybių, kaip ir spalio mėnesį, kai 143 šalys balsavo už tai, kad būtų pasmerkta Rusijos paskelbta kelių Ukrainos regionų aneksija.
Didelis dėmesys bus skiriamas Kinijai, Indijai ir daugiau nei 30 kitų šalių, kurios per ankstesnius JT balsavimus dėl paramos Ukrainai susilaikė.
Nuo praėjusių metų pabaigos Indija ir Kinija kritikuoja ne kartą Maskvos kartotus grasinimus panaudoti branduolinius ginklus, jei jaustų egzistencinę grėsmę.
A. Guterresas trečiadienį pabrėžė karo poveikį pasauliui, sakydamas, kad dėl jo atsirado aštuoni milijonai pabėgėlių ir kad jis pakenkė pasauliniam maisto ir energijos tiekimui šalyse, esančiose toli nuo karo zonos.
„Kaip sakiau nuo pat pirmos dienos, Rusijos išpuolis prieš Ukrainą yra iššūkis kertiniams mūsų daugiašalės sistemos principams ir vertybėms“, – sakė jis.
„Nors šiandien perspektyvos gali atrodyti niūrios, žinome, kad tikra ir ilgalaikė taika turi būti grindžiama JT Chartija ir tarptautine teise. Kuo ilgiau tęsis kovos, tuo sunkiau bus atlikti šį darbą“, – sakė jis.
