rusijos agresija

Lietuvoje, Lenkijoje ir Latvijoje įvykę Rusijos organizuojami sabotažo aktai, kaip sumušimai, padegimai ir bandymai padegti, pasak eksperto, yra hibridinio karo elementai, plintantys ir po kitas Europos šalis. Tačiau pagrindiniai taikiniai aiškūs, todėl šalių reakcija ir bandymai užbėgti už akių Rusijos išpuoliams yra ypač svarbūs.

Kol Estijos vyriausybė „rimtai“ svarsto galimybę siųsti karius į Vakarų Ukrainą, ekspertai teigia, jog kol kas tai tik kalbos. O jeigu kariai bus siunčiami, tai tikrai ne kariauti. Vis dėlto, siūlymas ekspertams kelia abejonių, ar reikia bijoti Rusijos atsako. Taip pat jie įvertina ir galimybę Lietuvai sekti Estijos pėdomis.

JAV Atstovų rūmams patvirtinus naują pagalbos paketą Ukrainai, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Vakarai „išvengė istorinės kulkos“. Visgi, jis ragina Europos lyderius nenurimti ir toliau ieškoti būdų, kaip remti prieš Rusijos agresiją kovojančius ukrainiečius. „Galiu pasakyti, kad mes išvengėme istorinės kulkos. Deja, daug kulkų vis dar laukia. Todėl dieną galime būti džiaugsmingi, bet privalome ruoštis rytoj laukiančiai kovai.

Besitęsiant Rusijos pradėtam karui Ukrainoje nuogąstaujama, kad ginklo gali tekti griebtis ir mums. Didelį nerimą kelia ir tai, kad karo atveju, kovoti gali tekti ne tik su rusų armijos kariais, bet ir su tais, kurie jau dabar vykdo kenkėjišką ir priešišką veiklą mūsų šalies viduje, yra infiltravęsi ir apsigyvenę Lietuvoje – dar geriau žinomi kaip penktoji kolona.

Panevėžietis daugiabučio namo pirmininkas sugalvojo, kaip minimaliomis sąnaudomis pasirūpinti daugiabučio gyventojų saugumu karo atveju. Iš bendro rūsio patalpų ištempė šlamštą, nuvalė voratinklius ir už daugiabučio gyventojų sukauptas lėšas įrengė slėptuvę. Joje ne tik specialiai sukalti gultai, televizorius, bet ir numatyta vieta dušui ar pirtelei. Apleistą, voratinkliais apraizgytą ir visokiu šlamštu užverstą daugiabučio rūsį paversti slėptuve – namo pirmininko idėja.

JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas nustebino ne vieną viešu pareiškimu, jog Vladimiras Putinas nepasitenkins Ukraina. Pajutusi pergalės kvapą Ukrainoje, Rusija esą puls savo kaimynes, rytinio NATO flango nares. Tuomet į karą bus priverstos įsitraukti ir Jungtinės Valstijos. Plačiau apie tai žiūrėkite aktualijų laidos „TOP 3“ reportaže. Panašu, jog NATO ir aljanso variklis JAV pagaliau pabudo ir radikaliai keičia politiką Rusijos atžvilgiu.

Čekijos policija pateikė kaltinimus Čekijos ir Moravijos komunistų partijos nariui, kuris pernai per renginį Nimburko mieste demonstravo Rusijos vėliavą su Z raide – Rusijos agresijos simboliu. Tai penktadienį pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis leidiniu „Novinky“. Incidentas įvyko dar 2023 metų birželio 25 d. per komunistų suvažiavimą Nimburke.

Internete plinta vaizdo įrašas, kuriame matomas rugsėjo 28 dieną į komišką situaciją patekęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Kremliuje vykusiame susitikime su Pietų Sudano prezidentu Salva Kirru, V. Putinas buvo priverstas pamokyti svečią, kaip taisyklingai užsidėti sinchroninio vertimo ausines. Visgi, kad ir kaip stengėsi Rusijos lyderis, juodą kaubojišką skrybėlę dėvėjęs Afrikos valstybės lyderis niekaip neįstengė pats užsidėti ausinių, o tai prajuokino V. Putiną.

Rusija naktį virš savo teritorijos numušė keturis dronus, du iš jų – skriejančius link Maskvos. Vieno jų nuolaužos sukėlė didelį sprogimą Krasnogorsko mieste. Ten išbyrėjo daugiabučių langai, apgadinta dešimtys automobilių. Tuo metu Ukrainos kariai pasidalijo jautriu įrašu iš išlaisvinto Robotynės kaimo, kur vietos moterys savo gelbėtojus pasitiko ašaromis ir bučiniais.

Ukrainos vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Geraščenko sekmadienį pranešė apie dar vieno garsaus šalį nuo agresorės Rusijos gynusio sportininko žūtį. Skelbiama, kad dar liepos 3 dieną žuvo, o liepos 13-ąją buvo palaidotas Pasaulio ir Europos jaunių fechtavimosi čempionas Denysas Boreyko.

Kaip tik tuo metu, kai Kyjive lankosi Pietų Afrikos respublikos prezidentas, rusai raketomis apšaudė sostinę ir jos apylinkes. Tačiau yra ir pozityvesnių žinių – ukrainiečiai nuo kontrpuolimo pradžios Zaporižios apylinkėse jau pasistūmėjo iki 3 kilometrų, o Donecko srityje – maždaug 7 kilometrus. Intensyviausiose fronto linijose kovojantys kariai dalijasi, kokia yra jų kasdienybė ir sako, kad mūšio lauke išlikti gyvam prilygsta stebuklui.

Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas pagrasino Vakarams smūgiu komunikacijos linijoms vandenynuose. Anksčiau skandinavų žiniasklaidos atliktame tyrime buvo skelbta apie pastebėtus rusų žvalgybinius laivus, nusitaikiusius į strategines vietas jūrose.

aršuvoje vykusiame susitikime su Kinijos specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai Li Hui Lenkija penktadienį paragino Pekiną pasmerkti Rusijos agresiją Ukrainoje, pranešė lenkų užsienio reikalų ministerija. Užsienio reikalų viceministras Wojciechas Gerwelis „išreiškė viltį, kad Kinija... pasmerks Rusijos agresiją ir darys spaudimą Rusijai, kad ji vėl pradėtų laikytis tarptautinės teisės principų“, sakoma ministerijos pareiškime. Li Hui atvyko į Lenkijos sostinę po dviejų dienų viešnagės Kyjive.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad antradienį Maskvoje įvykęs, jo žodžiais, Rusijos jėgos demonstravimas neišgąsdins Europos Sąjungos, kuri, pasak jo, turėtų reformuotis ir tapti didesniu geopolitiniu bloku. Strasbūre vykusiame Europos Parlamento posėdyje O. Scholzas sakė, kad ES turėtų tvirtai remti Ukrainą tiek ilgai, kiek būtina. Jo kalba buvo pasakyta tiek Europai, tiek Rusijai svarbią dieną.

Premjerė Ingrida Šimonytė, pagerbdama Antrojo pasaulinio karo aukas, pabrėžia, kad jos įpareigoja stabdyti „žiaurią Rusijos agresiją“ ir siekti taikos Europoje bei Ukrainos laisvės. „Antrasis pasaulinis karas nusinešė milijonus žmonių gyvybių, iki šiol sunku suvokti kraupaus Holokausto mastą ir pasekmes. Siaubingų aukų pareikalavo ir šio karo tąsa – daugybė Laisvės kovų dalyvių žuvo, tūkstančiai niekuo dėtų gyventojų Lietuvoje ir kitose sovietų okupuotose šalyse buvo ištremti.

2022 m. vasario 24 d. Rusija pradėjo agresiją Ukrainoje, o praėjus metams nuo karo pradžios Kremlius ir toliau agresyviai puola kaimyninę šalį nepaisant visų savo žmogiškųjų ir ekonominių nuostolių. Apie tai, kokios ekonominės būklės Rusija pasitinka antruosius karo metus, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.

Minint metus nuo Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą Lietuva dar kartą pasmerkė agresiją, pagerbė jos aukas. Užsienio reikalų ministerija (URM) paskelbė pareiškimą, kad šį Rusijos karinė agresija, kaip ir Krymo aneksija 2014 metais bei 2022 metų neteisėtas sprendimas aneksuoti Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis, yra grubus tarptautinės teisės normų pažeidimas, sudarantis agresijos nusikaltimą.

Lenkijos ministras pirmininkas pareiškė, kad siekiant užkirsti kelią tolesnei Rusijos agresijai būtina ginti Ukrainos teisę išlikti laisva ir suverenia valstybe. Kalbėdamas Kanados transliuotojui „CTV News“ Mateuszas Morawieckis sakė: „Rusijos ginklas yra baimė. Mūsų ginklas turėtų ir privalo būti solidarumas.“ Jo interviu ištraukas paskelbė Lenkijos radijas. M. Morawieckis pažymėjo, kad Lenkija siekia „rodyti pavyzdį“, Vakarams stengiantis aprūpinti Ukrainą modernia ginkluote.

Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrės penktadienį paragino Afriką pasmerkti Rusijos agresiją Ukrainoje ir kvietė stiprinti Europos Sąjungos ir viso žemyno šalių ryšius. „Svarbu nepamiršti, kad yra agresorius ir užpultasis, ir svarbu, kad visi pasakytų agresoriui, jog jis turi liautis“, – sakė Prancūzijos ministrė Catherine Colonna.

Užsienio reikalų ministras ketvirtadienį lankosi ESBO Nuolatinėje taryboje Vienoje, joje pasisakys apie Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir tarptautinių organizacijų vaidmenį, užtikrinant Europos kontinento saugumą, praneša ministerija.

Tik nulinė tolerancija agresijai ir Rusijos vykdomam genocidui sustiprins pasitikėjimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) bei kitomis tarptautinėmis organizacijomis, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „ESBO buvo sukurta saugumui Europos kontinente užtikrinti.

TV6 laidos „Praeities žvalgas“ vedėjas Šarūnas Jasiukevičius žiūrovus kvietė į kelionę po Rusijos karių nusiaubtą Černobylio atominės elektrinės zoną. Rusijos kariai į Černobylio zoną iš Baltarusijos teritorijos įžengė dar pačioje karo pradžioje ir paliko ją tik po kelias savaites trukusios okupacijos. Čia jie išsikasė apkasus teritorijoje, kurioje po žeme buvo „palaidotos“ radioaktyvios atliekos.

Strategiškai svarbų Ukrainos uostamiestį Mariupolį prieš du mėnesius į savo rankas perėmė Rusijos pajėgos. Kovos menų instruktoriumi prieš karą Mariupolyje dirbęs ukrainietis Jevhenas Tuzovas pasidalino širdį veriančia istorija, kuri nutiko dar pavasarį, per didžiąją miesto apgultį. Rusijos pajėgoms mieste vykdant viską griaunančius oro antskrydžius ir artilerijos atakas, iš vieno liepsnojančio daugiabučio buvo didvyriškai išgelbėtas vos 10-ies dienų kūdikis.

Ukrainos profesionalus futbolininkas Aleksas Šliakotinas maldavo savo tėvų bėgti iš šalies po to, kai už kilometro nuo jų namų Kijeve sproginėjo rusiškos bombos. Tačiau jie buvo tvirtai įsitikinę, kad jiems nieko neatsitiks, jei pasislėps savo sename bute žaliuojančiame Bučos priemiestyje. Tai buvo vasario mėnesį.

Rusijoje sulaikytas 25-erių ledo ritulio vartininkas Ivanas Fedotovas, kuriam pareikšti kaltinimai karinės tarnybos vengimu. Dar gegužės 7 d. I.Fedotovas pasirašė kontraktą su NHL klubu Filladelfijos „Flyers“. Suomijoje gimęs rusas rudenį planavo skristi į JAV ir dalyvauti „Flyers“ treniruočių stovykloje, kur tikėjosi pakovoti dėl vietos pagrindinėje komandos sudėtyje.

Profesionali Ukrainos tenisininkė – Katarina Zavatska (WTA-227) – savo „Instagram“ paskyroje pabandė kreiptis į Rusijos žmones, prašydama jų praregėti. „Noriu kreiptis į kiekvieną rusą, kuris palaiko savo šalies veiksmus, kuris nesupranta, kas dedasi realybėje ir kuris žiūri bei tiki Rusijos televizijų laidomis, šlovinančiomis šią šalį. Prašau, atmerkite akis ir paskaitykite naujienas iš kitų pasaulio šalių.

Nuo pat Rusijos agresijos Ukrainoje pradžios šioje šalyje žuvo daugiau nei 340 vaikų, o dar daugiau jaunųjų ukrainiečių kasdien patiria nuolatinę įtampą, stresą ir išsiskyrimo su savo tėvais baimę, yra priversti slėptis rūsiuose ir bunkeriuose. Nors mažamečių padėtis nepavydėtina, tačiau jie net ir karo akivaizdoje sugeba išlikti pozityvūs. Ukrainos Mykolajivo miestą trečiadienį bombardavusios dešimt Rusijos raketų pražudė šešis žmones, tarp jų ir šešiametę.

Praėjusią savaitę Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas duodama interviu britų dienraščiui „Financial times“ teigė, kad norint aktyvuoti NATO 5-ąjį straipsnį, reikia vienbalsio visų 30-ies NATO valstybių bendro sutarimo. Pasak Estijos ministrės, tai leistų Rusijai nušluoti ne tik Estiją, bet ir Lietuvą nuo žemėlapio, nes Baltijos šalys apgintos galėtų būti tik maždaug po 180-ies dienų.

Nors karas negailestingai palietė daugelį Ukrainos šeimų, sugriovė tūkstančius namų ir privertė emigruoti į kitus šalies miestus ar net užsienį, tie ukrainiečiai, kurie liko, sugeba neprarasti gero humoro jausmo net ir tokiu sudėtingu metu. Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenka socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalino nauju vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas Kyjivo srityje sugriautas ukrainiečių šeimos namas.

Charkive po Rusijos oro antskrydžių iš griuvėsių gyvas ištrauktas 52-ejų metų vyras. Ukrainos valstybinės pagalbos tarnybos išplatintame vaizdo įraše matyti, kad ukrainiečio drabužius ir kūną dengė storas dulkių sluoksnis, o sukruvintame veide atsispindėjo išgąstis.

Mariupolis nuo pat Rusijos invazijos pradžios tapo vienu pagrindinių okupantų taikiniu Ukrainoje. Šiame mieste įvykdytas ir vienas baisiausių Rusijos Federacijos nusikaltimų, kai kovo 16-ą dieną Rusijos pajėgos subombardavo Mariupolio Dramos teatrą su jame buvusiais daugiau nei 1300 žmonių.  „Associated press“ atliktas tyrimas parodė, kad atakos metu žuvo 600 dramos teatro pastate buvusių žmonių.

Plieno gamykloje „Azovstal“ Mariupolyje likę Ukrainos kovotojai nusiteikę veikiau žūti, nei pasiduoti rusų okupantams. Jų teigimu, pasidavimas reikštų dar baisesnę mirtį nei nuo priešo kulkos. Rusai toliau puola, tačiau juos sėkmingai stabdo Ukrainos kariai. Gegužės 9-osios, dienos, kai Rusijai mini pergalės Antrajame pasauliniame kare prieš nacistinę Vokietiją dieną, pasaulis laukia su nerimu.

Ilgametis Kroatijos rinktinės ir „Liverpool“ futbolininkas Dejanas Lovrenas 2020 m. persikėlė į Sankt Peterburgo „Zenit“ klubą ir jo nepaliko net tada, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje ir vis daugiau legionierių ėmė palikti šalį. D.Lovrenas jau kurį laiką gydosi čiurnos traumą ir negali pasirodyti aikštėje, bet proga palikti „Zenit“ nesinaudoja. Kroatų „Jutarnji list“ portalas nusprendė išsakyti viską, ką galvoja apie D.Lovreną.

Jungtinės Karalystės vyriausybė penktadienį paskelbė dislokuojanti maždaug 8 tūkst. karių pratyboms Rytų Europoje, kad pademonstruotų jėgą Rusijai įsiveržus į Ukrainą. Mėnesius truksiančiose pratybose šalyse nuo Suomijos iki Šiaurės Makedonijos taip pat dalyvaus sąjungininkės, tarp jų Prancūzija ir JAV, sakoma gynybos pareigūnų pareiškime. Britanija pratyboms dislokuoja 72 tankus „Challenger 2“, 120 šarvuotųjų kovos mašinų, taip pat pabūklų, sraigtasparnių ir dronų.

Netoli Kyjivo esantis Irpinės miestelis – vienas labiausiai nukentėjusių nuo Rusijos kariuomenės antpuolių. Apie tai, kad šiame mieste per karą žuvo šimtai civilių, rodo ir naujausi vaizdai iš Irpinės kapinių. Naujienų agenūros „Reuters“ išplatintame įraše matyti, kad dauguma kapų yra nauji, o ant paminklų nurodyta žmonių mirties diena – po vasario 24 d. Skaičiuojama, kad čia iš viso palaidota per 250 civilių. Šis miestas, kuriame prieš karą gyveno apie 62 tūkst.

Pranešama, kad Rusijos kariuomenė Mariupolio mieste panaudojo neaiškios kilmės medžiagą prieš Ukrainos kariuomenę ir civilius. Svarbiausios karo Ukrainoje naujienos: 00:02 | Okupantai jau pražudė mažiausiai 148 vaikus Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuro atstovai tvirtina, kad nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios iš viso okupantai pražudė mažiausiai 1842 civilius, tarp kurių buvo 148 vaikai. Be to, pabrėžiama, kad dar 2493 žmonės buvo sužaloti, tarp jų – 233 vaikai.

Trečiadienio naktį Černigove kelis sykius buvo skelbiamas oro pavojus, miestą bandė atakuoti ir antžeminės pajėgos. Bet vieno gatve važiavusio ukrainiečio automobilio vaizdo registratorius užfiksavo ir dar vieną raketinio užtaiso sprogimą, kuris įvyko ketvirtadienį apie 12 val. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Černigove degė naftos atsargų bazės rezervuaras su dyzeliniu kuru, skelbė „Nexta“. Informacijos apie nukentėjusiuosius kol kas nėra.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis džiaugiasi, kad civilizuoti Vakarai galų gale ryžtingai susivienijo prieš agresorių, ieškantį kažkokio smulkiau neįvardinto „istorinio teisingumo“. „Europos Sąjunga kartu su JAV, Didžiąja Britanija ir visomis kitomis civilizuoto pasaulio tautomis priėmė tvirtas finansines, ekonomines, technologines ir kitokias sankcijas, kurios per ilgesnį laiką sužlugdys Rusijos ekonomiką ir neleis Vladimirui Putinui toliau finansuoti karo prieš, ko ge...

Kanada sekmadienį paskelbė nusiųsianti Ukrainos kariuomenei neletalinės karinės įrangos, pavyzdžiui, šalmų, tačiau vėl atmetė galimybę siųsti ten karių kovoti prieš Rusijos pajėgas. Ukrainos kariams reikia neperšaunamų liemenių, šalmų, dujokaukių ir naktinio matymo įrangos, per spaudos konferenciją sakė Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly. Otavos siunčiamos įrangos vertė sieks 25 mln. Kanados dolerių (17,6 mln.

Ukrainos sostinė Kijevas naktį iš penktadienio į šeštadienį patyrė dideles Rusijos ginkluotųjų pajėgų atakas, tačiau šeštadienį miestas pabudo laisvas. Per atakas visame mieste buvo sužeisti 5 žmonės, iš jų du vaikai. Mieste buvo smarkiai apgadintas gyvenamasis namas, nes į jį pataikė sviedinys arba raketa. Pats pastatas yra nelabai toli Kijevo tarptautinio oro uosto. Laimei, niekas nežuvo.

Lotynų amerikos šokių mokytoja ukrainietė Karolina šiomis dienomis patyrė neįsivaizduojamą skausmą ir gedulą. Socialiniame tinkle „Instagram“ ukrainietė ketvirtadienį pasidalino ašarą spaudžiančia istorija, kaip šalia Charkovo miesto kartu su mama buvo užpulta Rusijos karių, o per susišaudymą jos akivaizdoje žuvo artimiausias žmogus šiame gyvenime. „Šiandien Rusijos kariškiai nužudė mano mamą, žmogų, kurį mylėjau labiau už savo gyvenimą.

Pirmąją dieną ukrainiečių gynyba buvo ganėtinai gera, todėl tikriausiai nebuvo matyti jokių pergalingų Rusijos pranešimų, nors jau dabar matyti, kad per aštuonerius metus Ukraina neišvystė aviacijos pajėgumų ir tai labai skaudžiai kainuoja dabar. Penktadienis ir šeštadienis Ukrainai bus labai sunkios dienos, per šį laiką išryškės tikrasis Rusijos pajėgumas pulti ir Ukrainos gintis.

Europoje iškilo didžiausias per 30 metų karo pavojus – tokiais pareiškimais ketvirtadienį Vienoje prasidėjo trečias NATO ir Kremliaus derybų raundas. Deja, be rezultatų. Rusijos atstovai NATO agresijos pavyzdžiu net įvardija Lietuvą ir kitas Baltijos šalis ir sako nematantys prasmės artimiausiu metu vėl sėsti prie derybų stalo.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį perspėjo Maskvą, kad ES narių saugumas yra šventas ir neliečiamas, didėjant rytinių Bendrijos šalių nerimui dėl Ukrainos krizės. „ES narių saugumas ir sienos yra neliečiama. Noriu, kad tai būtų labai aiškiai suprasta Maskvoje“, – J.-C.Junckeris sakė Europos Parlamentui, skaitydamas savo pirmąjį metinį pranešimą apie padėtį Bendrijoje.

Ukrainos pajėgos jau pakankamai stiprios, kad galėtų atremti Rusijos agresiją netgi plataus masto puolimo atveju, pareiškė šios šalies prezidentas Petro Porošenka. „Jeigu bus plataus masto puolimas, mes šiandien jau turime pakankamas pajėgas tam, kad sustabdytume agresorių – per metus mes sukūrėme armiją“, – žurnalistams pareiškė P. Porošenka. Jo teigimu, Nepriklausomybės dienos eitynės buvo atlikto darbo šia kryptimi ataskaita.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paragino „laisvojo pasaulio tautas“ stoti prieš „Rusijos agresiją“ Ukrainoje. „Rusijos Federacija, ciniškai sutrypusi tarptautinę teisę, aneksavusi Krymą ir kurstydama ginkluotą konfliktą Donbase, šiandien vėl griauna Europos ir pasaulio saugumo sistemą“, – pareiškė P.Porošenka.

Lenkijos pasieniečiai turi būti pasiruošę reaguoti į įvairaus pobūdžio išorės pavojų, tarp jų ir netikėtą taip vadinamųjų „žaliųjų žmogeliukų“ pasirodymą, Lenkijos prezidentą Bronislawą Komorowskį cituoja „censor.net.ua“. Apie tai Lenkijos prezidentas pareiškė vakar lankydamasis pasienio poste Grzechotki-Mamonowo lenkų-rusų pasienyje. „Siekdami kontroliuoti pasienį naudojame pačias pažangiausias technologijas, kurios gali būti tinkamos Lenkijai reaguoti į bet kokio pobūdžio krizes.

 Arvydas Praninskas Daug kam Vakaruose atrodo, kad Ukraina iš paskutiniųjų priešinsis Rusijos agresijai, nekreipdama dėmesio į karo aukas, ekonomikos suirutę ir atsisakymą parduoti jai ginklų.

  Krašto apsaugos ministerija parengė įstatymo projektą, kurio priėmimas būtinas, siekiant šiemet pakviesti kariuomenės šauktinius.   Vyriausybei pateiktu įstatymo projektu numatomas šiemet nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių skaičius - nuo 3000 iki 3500, taip pat didinamas ribinis bendras karių skaičius. Krašto apsaugos viceministras Antanas Valys prašys projektą trečiadienį Vyriausybėje svarstyti skubos tvarka, BNS sakė ministerijos atstovė Rūta Apeikytė.