Aljansas nemažėjant įtampai jau skelbia siunčiantis į Lietuvą papildomų karinių pajėgumų – naikintuvų, o Vašingtonas jau ruošia naujas sankcijas Rusijai – taip pat ir asmeniškai Putinui.
Rusija derasi su Vakarais. Jau ne pirmą dieną Europos sostinėse oficialiai susitinka ir dėsto reikalavimus, o Ukrainos pašonėje šaudo. Tankų pratybos Rostovo srityje prasidėjo tuo pačiu metu, kaip ir karščiausi derybų raundai.
NATO ir Rusijos atstovų susitikimas ketvirtadienį, po nerezultatyvių derybų Ženevoje ir Briuselyje, persikelia į Austrijos sostinę Vieną, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos formatą. Ir prasideda organizacijos pirmininko, lenkų užsienio reikalų ministro perspėjimu.
„Atrodo, kad karo grėsmė ESBO teritorijoje yra didžiausia per paskutinius 30 metų“, – sako Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau.
Šiandieninėse derybose dalyvauja 57 nuolatinės ESBO narės, taigi ir Ukraina, prie kurios sienų Rusija telkia karius. Tačiau jau po vakarykščių derybų tapo aišku, kad Vakarai su Rytais – bent kol kas – visiškai neranda sąlyčio taškų. Maskvos pasiuntinys po derybų Briuselyje net pavadino Baltijos šalis – NATO agresijos pavyzdžiu.
„Situacija kardinaliai pasikeitė po jų įstojimo į NATO. Po to – šis ramiausias karine prasme regionas Europoje buvo paverstas karinių varžybų arena“, – teigia Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško.
Amerikiečių derybininkė rusams atsako atvirai, tokių šalių kaip Ukraina grėsmė Rusijai – net skamba nelogiškai.
„Ji (Rusija) yra galinga šalis. Teiginys, kad jiems grasina Ukraina – mažesnė, besivystanti demokratija – sunkiai suvokiamas“, – sako JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman.
Trečias derybų raundas Vienoje baigėsi neilgai trukęs. Be jokio proveržio. Kaip ir pirmieji du. Rusijai nepatinka, kad NATO šalys nepasiduoda jos šantažui.
„Koordinuota kolektyvinių Vakarų pozicija rodo, kad konstruktyvios reakcijos į mūsų pasiūlymus, mes, deja, nesulaukiame“, – kalba Rusijos atstovas Aleksandras Lukaševič.
Rusijos užsienio reikalų viceministras sako, kad jei NATO neketina užverti durų naujiems nariams ir atitraukti infrastruktūros toliau nuo Rusijos sienų – nėra reikalo artimiausiu metu vėl sėsti prie derybų stalo.
„Mums jau nėra kur trauktis, mes jau imsimės kitų priemonių ir veiksmų prieš oponentus – jei jie pagaliau neatsižvelgs į mūsų reikalavimus“, – teigia Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.
Jei tolesni Kremliaus veiksmai reiškia Ukrainos puolimą – Amerikos senatoriai jau ruošia Rusijai naujas paralyžiuojančias sankcijas. Jie pateikė įstatymo projektą pavadinimu „Ukrainos suverenumo gynimo aktas“. Jame – ir pusės milijardo dolerių karinė parama Ukrainai, sankcijos Rusijos bankiniam sektoriui ir net asmeniškai Vladimirui Putinui. Kremlius pyksta.
„Kalbame apie sankcijas, kurias iš esmės – turint omeny neišvengiamą adekvatų atsaką – faktiškai galima prilyginti ketinimams nutraukti ryšius“, – sako Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
O kol Kremlius niršta – mūsų prezidentas Gitanas Nausėda telefonu kalbasi su NATO generaliniu sekretoriumi: „Kaip pamenate, paskutinis rusų ar sovietų karys paliko mūsų teritoriją 1993 m.“
NATO netrukus žada sustiprinti karinius pajėgumus Baltijos regione. Iš Danijos mėnesio pabaigoje į Lietuvą atskris 4 naikintuvai F-16, kurie iš Šiaulių vykdys oro policijos misiją. O į Baltijos jūrą netrukus atplauks ir Danijos karinė fregata su 160 karių įgula.
Rusijos grasinimus ir Ukrainos likimą šiandien neformaliuose posėdžiuose Prancūzijos Breste aptaria ir bendrijos gynybos, ir užsienio reikalų ministrai.
„Privalome padėti Ukrainai eiti keliu, kurį ji pasirinko 2014 m. ir atverti jiems galimybę prisijungti prie Europos bendruomenės“, – tikina užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
NATO tvirtai laikosi pozicijos, kad Rusija neturi veto teisės dėl šalių stojimo į Aljansą ir neturi teisės reikalauti, kad NATO atitrauktų pajėgas iš tokių šalių, kaip Lietuva. Tačiau pasiūlė Rusijai tęsti derybas ginkluotės kontrolės ir raketų dislokavimo klausimais.
