ruoniai

Pirmą kartą Lietuvos jūrų muziejaus Gyvūnų reabilitacijos centre rudenį atsidūrė ruoniukas pamestinukas. Nusilpusį ir tik trečdalį reikiamo svorio sveriantį gyvūną prie Lietuvos krantų išskalavo bangos. Visada iki šiol tokie mažyliai čia atsiduria pavasarį – neseniai gimę. Tad šis ruoniukas biologus kaip reikiant nustebino. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Šiemet 19 Lietuvos jūrų muziejaus slaugytų ruoniukų paleisti atgal į Baltijos jūrą. Siekiant išvengti pakrantės žvejų tinklų visi ruoniai su palydoviniais siųstuvais paleisti juos nuplukdžius laivu 20 kilometrų į jūrą. Tolsta nuo Lietuvos kranto „Deja, gavome informaciją, kad vienas ruoniukas žuvo prie Estijos krantų žvejų tinkluose“, – šią savaitę BNS informavo muziejus. Siųstuvai leidžia muziejui nuotoliniu būdu stebėti, kaip kiekvienam iš paleistų ruoniukų sekasi adaptuotis gamtoje.

Baltijos jūra besidžiaugiančius žmones liūdina pakrantėse matomas vaizdas – į krantą Pervalkoje, Juodkrantėje ir kitose vietovėse išmestos ruonių gaišenos. Gaišenų randama įvairiose Baltijos jūros pakrantės vietose.  „Labai liūdnas vaizdas. Pervalka, pakeliui į Nidą. Čia jau antras šiandien. Ryte pakeliui į Juodkrantę mačiau prastesnį vaizdą. Ten jau antisanitarija. Nesinori dalintis.

Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą papildė du išsekę ir sužeisti ruoniukų jaunikliai. Tiek reabilitacijos centre jau įsikūrusiems mažyliams, tiek ir ruošiantis naujų ruoniukų atvykimui, „Lidl Lietuva“ bei Lietuvos jūrų muziejus kviečia siūlyti vardus mažyliams. Šį kartą mažiesiems ruoniukams bus renkami žemaitiški vardai, taip įprasminant 2024-uosius, Žemaitiško rašto metus. Komisijos išrinktų vardų autorių laukia prekybos tinklo prizai bei muziejaus dovanos.

Palangoje vėl oras kvepėjo šviežiais agurkais. Ten jau 21-ą kartą vyko tradicinė stintų šventė. Žmonių šurmuliavo daugybė, o su stintomis buvo striuka – šių žuvelių meškeriojimo varžybų dalyviai nepagavo nei vienos, o iš jūros pargabentą laimikį verslininkai baigė išparduodi dar šventei nepasibaigus. Šeštadienio rytas šventėje prasidėjo stintų žvejojimo varžybomis nuo Palangos tilto.

Lietuvos jūrų muziejų pasiekė duomenys, kaip gyvena pavasarį į laisvę Baltijoje išleisti ten išslaugyti ruoniukai. Mokslininkai jiems užkabino specialius siųstuvus, tad dabar seka dešimties mažylių gyvenimą. Pasirodo, prie Lietuvos krantų nei vienas neužsibuvo – vieni pasirinko Daniją, kiti Estiją. Mokslininkus pritrenkė žinia, į kokį gylį ruoniai sugeba nunerti, ir kad per dieną įveikia net 100 kilometrų. Ruoniukus dar pavasarį Lietuvos jūrų muziejaus biologai paleido į laisvę.

Į Baltijos jūrą iškeliavo dešimt naujajame Jūrų muziejaus reabilitacijos centre išslaugytų ruoniukų. Juos nusilpusius bangos išmetė į krantą, tad biologai mažyliais rūpinosi, o sustiprėjusius paleido. Tai – pirmoji šio centro ruoniukų laida. Biologai pastebi, kad nors jiems patiems darbo padaugėjo, ruoniukams ten labai patiko. Pirmoji Jūrų muziejaus reabilitacijos centro ruoniukų laida ruošiasi išleistuvėms.

Lietuvos jūrų muziejus pasidalino kvapą gniaužiančia istorija – antradienio vakarą į ruoniukų gelbėjimo centrą gabenti net trys ruoniukai. Socialiniuose tinkluose jūrų muziejaus atstovai patikslino, kad vienas ruoniukas gabentas iš Smiltynės, du – iš Šventosios. Ruoniuką išgelbėti pavyko Nors vieno iš pastarųjų išgelbėti nepavyko, kitam dviejų neabejingų moterų dėka nusišypsojo sėkmė. „Tačiau antrajam šventojiškiui likimas nusišypsojo.

Lietuvos jūrų muziejaus Reabilitacijos centre – rekordinis skaičius ruoniukų. Šiuo metu biologai ten slaugo net 16 nusilpusių ir bangų į krantą išmestų mažylių. Gimęs ruonis sveria apie 15 kilogramų, o į biologų rankas pateko vos 11–12 kilogramų mažyliai. Tad dabar ruonius slaugantys centro darbuotojai džiaugiasi galintys pamiegoti bent keturias valandas per parą.

Į paplūdimius per kelias dienas jūra išmetė net tris negyvus ruonius. Šių žinduolių gaišenų Lietuvos pakrantėse kasmet vis daugėja – jei prieš šešerius metus bangos išskalaudavo kelias dešimtis negyvų ruonių per metus, pastaruoju metu jų jau šimtai. Specialistų akys krypsta į žvejus, tačiau šie ginasi. Esą nors su ruoniais ir kovoja dėl žuvies, tikrai jų nežudo.

Pirmasis ruoniukas rastinukas šiemet muziejų pasiekė per šventę ir per audrą – kovo 11 dieną. VšĮ „Būk mano draugas“ atgabeno iš Nemirsetos nusilpusį Baltijos pilkųjų ruonių jauniklį, kuris svėrė tik 12,8 kg, bent kilogramu mažiau, nei sveria ką tik išvydęs pasaulį ruoniukas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Praėjusį ketvirtadienį į Baltijos jūrą paleistos paskutinės dvi Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojų pernai išgelbėtos ruonių jauniklės. Atsisveikinti su ruoniukėmis jų prižiūrėtojams nebuvo sunku, o muziejaus biologų komanda jau ruošiasi priimti naujuosius „pacientus“. Jie bus apgyvendinti moderniame Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre, prie kurio statybų prisidėjo ir „Lidl“ prekybos tinklo pirkėjai.

Beveik visi praėjusiais metais Lietuvos jūrų muziejuje išslaugyti ruonių jaunikliai šiuo metu yra apsistoję Baltijos jūros pietuose ir pietvakariuose. Nepaisant sėkmingos mažylių reabilitacijos, tokia ruonių migracija žiemos viduryje šiai rūšiai nėra būdinga ir dėl to glumina mokslininkus. Spėjama, kad anksčiau skirtingose Baltijos jūros vietovėse plaukiojusius ruoniukus į panašias vietas atginė būtinybė susirasti maisto.

Du ruoniai Ledynų Įlankos nacionaliniame parke, Aliaskoje, niekaip negalėjo įsipatoginti ant plonyčio ledo, o jų bandymai atkreipė ir parko darbuotojų dėmesį. Gruodžio 6-ąją Ledynų Įlankos nacionalinio parko darbuotojai pasidalijo kurioziniu vaizdeliu, kuriame užfiksavo, kaip du ruoniai vis išlįsdavo iš vandens ant plonyčio ledo, kad pailsėtų, tačiau jiems to padaryti niekaip nepavyko, nes jie vis įlūždavo ir nugrimzdavo atgal į vandenį. „Kai antradienis atrodo lyg pirmadienis.

Lietuvos jūrų muziejaus biologai vieni pirmųjų iš aplink Baltiją esančių šalių ėmėsi rinkti duomenis apie ruonių gyvenimą laisvėje. Prieš mėnesį mokslininkai išleido slaugytus ruoniukus, o prie šių kailio prikabino siųstuvus. Tad dabar gali tiksliai pasakyti, kaip mažyliams sekasi, kuo jie minta bei kur keliauja.

Biologai į Baltijos jūrą paleido 8 išslaugytus ruoniukus. Nusilpusius mažylius bangos į pakrantę išmetė pavasarį, biologai juos slaugė, o dabar atėjo metas jiems keliauti namo į laisvę. Prie gyvūnų nugarų specialistai pritaisė siųstuvus, kurių pagalbą galės stebėti, kaip ruoniams sekasi savarankiškas gyvenimas. Nepaisydami garsaus pasipiktinimo, Lietuvos jūrų muziejaus baseine į tinklus biologai kelia ruoniukus.

Lietuvos jūrų muziejų pagaliau pasiekė ilgai laukti, iš Amerikos atkeliavę, palydoviniai siųstuvai nuotoliniam ruonių stebėjimui. Todėl jau šį penktadienį aštuoni muziejaus išslaugyti Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliai paliks savo laikiną prieglobstį ir grįš laivu į gimtąją Baltiją, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Į laisvę iškeliavo dar aštuoni Jūrų muziejuje slaugyti ruoniukai. Ten jie pateko šiais metais visai nusilpę ir išmesti Baltijos į krantą. Muziejaus biologai juos slaugė, kol gyvūnai sustiprėjo, ir dabar jau patys gali susirasti maisto ir nevaržomai gyventi natūralioje aplinkoje. Lietuvos jūrų muziejuje šnypščia ir kitaip nepasitenkinimą rodo būrys ruoniukų. Gyvūnai nesupranta, kodėl pusmetį juos slaugę ir globoję biologai dabar sugalvojo sukišti į tinklus.

Pirmadienį į Baltijos jūrą bus paleisti pirmieji šiais metais Lietuvos jūrų muziejuje išgelbėti ruoniai. Gyvūnai laivu bus išgabenti 8 kilometrus į jūrą – ten, kur jau nėra žvejų tinklų, ir paleisti į laisvę, pranešė Jūrų muziejus. Anot jo, šie metai buvo itin gausūs pajūryje rastų sužalotų, sergančių, nusilpusių ir išsekusių Baltijos pilkųjų ruonių jauniklių. Į muziejų atgabenti 22 poros–trijų savaičių gyvūnai, sveriantys gerokai mažiau nei turėtų būti ką tik gimę gyvūnai.

Lietuvos jūrų muziejuje – pulkas naujokų. Kai pašaliniai nemato, prie vandens pratinasi ir tyrele mėgaujasi keturi išsekę ruonių mažyliai. Vos savaitės amžiaus ruoniukus Baltija išmetė prie Lietuvos krantų, tad dabar muziejaus biologai jais rūpinasi, kad sustiprėjusius mažylius galėtų išleisti į savarankišką gyvenimą. Filmavimo kameros dėmesiu nepatenkinti piktinasi ruonių jaunikliai. Dvejose voniose jų ketvertas. Visi Lietuvos jūrų muziejaus naujokai.

Maudynės žiemą vis labiau plinta tarp Lietuvos gyventojų, tačiau gydytojai tokių maudynių entuziastus nori perspėti – tai gali turėti rimtų pasekmių, kurias jie atskleidė TV8 laidoje „Sveikas rytojus“. Bendrosios praktikos gydytoja Ingrida Kelbauskienė teigė, kad tokioms maudynėms nepritaria, nes organizmui peršalus yra išprovokuojamos ligos. „Jei maudynės žiemą Tailande arba Havajuose, tai aš suprantu, bet maudynės žiemą vieną kartą per metus Lietuvoje – katastrofa organizmui.

Visi esame įpratę prie jau įprasto šventinio kalėdinio pašto. Tačiau Lietuvos jūrų muziejuje parašytus laiškus Kalėdų seneliui šiemet pasiryžo nugabenti ruoniukai. Kalėdines dainas traukia jūrų liūtai, o gražių švenčių linki lietuviško kraujo turintys delfinai. Trimetė Lina rašo laišką Kalėdų seneliui. Mergaitės norai labai žemiški: „Jei neišpylei šampūno, neištepei sienų, tai būsi gera ir atneš man dovanas.“ Tada Lina laišką metą į dėžutę. O jį iš ten Kalėdų seneliui nugabens ruoniukai.

Šį rudenį apsilankę Palangos ar šalia esančiuose paplūdimiuose, galite būti labai nustebinti. Čia galite pamatyti ant smėlio gulintį ar saulėje besideginantį ruonį. Ką daryti pamačius ruonį, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Kultūros komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja Nina Puteikienė. Netoli Palangos esančiuose paplūdimiuose vaikštinėjantys pajūrio gyventojai ir svečiai čia vis dažniau sutinka ruonius, kurių nuotraukomis ne tik dalijasi soc. tinkluose, tačiau ir stengiasi jiems padėti.

Į Baltijos jūrą Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai paleido būrį ruoniukų. Visi mažyliai mūsų pakrantėje atsidūrė pavasarį, išmesti bangų, nusilpę ir sulysę. Mokslininkai kelis mėnesius jais rūpinosi, tad dabar sustiprėję mažyliai tiesiai iš laivo iškeliavo į laisvę.  Jauniausieji Lietuvos jūrų muziejaus ruoniukai nesupranta kas vyksta. Kodėl baseine, kuriame gyveno nuo pavasario nebeliko vandens ir kam juos gaudo tinklais.

Pirmadienį į Baltijos jūrą paleidžiami pirmieji septyni šiemet Jūrų muziejuje gydyti ruoniukai – Cukerka, Gastinčius, Guzikas, Iškadnikas, Unarava, Unčiakas ir Zabova. Kaip skelbia muziejus, iš viso šiemet jis priglaudė ir rūpinosi 17 ruonių jauniklių, kurie nusilpę ir sužaloti buvo atgabenti iš pajūrio.

Šiais metais Lietuvos jūrų muziejuje apsigyveno šešiolika ruoniukų našlaičių. Nusilpusius mažylius į krantą išmetė Baltijos bangos, o biologai juos apsiėmė globoti, kad sustiprėję ruoniukai galėtų keliauti į laisvę. Tokių pamestinukų kasmet vis daugėja. Lietuvos jūrų muziejuje mamos šaukiasi vienišas pamestinukas ruoniukas. Jis, kaip ir dar 10 jo likimo brolių ir 5 sesės, į Jūrų muziejų pateko bejėgiai, išmesti Baltijos bangų į krantą. Viena mažylė neišgyveno.

Jau 17 metų Lietuvos jūrų muziejuje dirbantis Pavelas Kulikov sako, kad gamta ir gyvūnai jį domino nuo pat vaikystės. Ruoniukais pamestinukais ir pingvinais besirūpinantis vyras naujienų portalo tv3.lt skaitytojams papasakojo, kaip atrodo darbas jūrų muziejuje ir atskleidė, koks augintinis yra mylimiausias. Darbą muziejuje Pavelas pradėjo nuo savanoriavimo – 2003 metais pabaigus Klaipėdos universitetą pasitaikė proga pagelbėti muziejuje.

Baltijos bangos į paplūdimį išmetė pirmą šiais metais gyvą, tačiau stipriai sužeistą ruonių mažylį. Iš Šventosios į Klaipėdą jį atsigabeno gyvūnų gelbėtojai, o iš jų prieglaudos jauniklis į Jūrų muziejų keliavo TV3 komandos mašina.  Šventosios paplūdimyje akimis mirksi gyvas ruonio mažylis. Jį čia aptiko grynu oru išėjusi pasivaikščioti porelė. Ruonio kailyje raudonuoja kraujo žymės. Dar daugiau sužeidimų aptinka jį parsivežę gyvūnų globėjai.

Šiaurės Prancūzijos pakrantė po daugelio dešimtmečių džiaugiasi sugrįžusiais būriais ruonių. Mažylis ruonis, vienas iš daugiau nei 250-ies, kuriuos netoli Šiaurės Prancūzijoje esančio Kalė uostamiesčio stebi gamtosaugininkai. Ruoniai šiose pakrantėse nykti pradėjo dar prieš pusšimtį metų, kai juos medžioti ėmė žvejai, nepatenkinti, kad šie gyvūnai tuština jų tinklus. Ir nors ruoniai Prancūzijoje saugomi dar nuo 1980-tųjų metų, tik dabar pradėjo sugrįžti į pamėgtas pakrantes.

Po pusmetį trukusio slaugymo į Baltijos bangas Lietuvos jūrų muziejus išleidžia rekordinį skaičių ruoniukų. Jie čia pateko į krantą išmesti bangų. Tik gimęs toks žinduolis sveria apie 14 kilogramų, o vienas išgelbėtųjų svėrė vos dešimt. Nors į laisvę išleidžiami ruoniai atrodo žaviai, mokslininkai per daug nesidžiaugia – nusilpusių žinduolių kasmet vis daugiau. Lietuvos jūrų muziejuje išleistuvės. Vienas su kitu atsisveikina čia gerą pusmetį praleidę mažieji ruoniukai.

Baltijos jūros priekrantės žvejai ir mokslininkai išbando naujovę. Į bangas jie panardino Švedijoje sukurtą žuvų gaudyklę, iš kurios išdraskyti bei ištraukti laimikio negali ruoniai. Iki šiol šie žinduoliai dažnai įsipainioję į tinklus ir žūdavo, o dėl pomėgio vogti žuvį tapdavo ir žvejų verslininkų taikiniu. Naujoje gaudyklėje šių bėdų nutikti negali. Jei eksperimentas pasitvirtins, žvejai planuoja ieškoti lėšų ir tokias žuvų gaudykles naudoti plačiau. Tiesa, vienos kaina net 15 000 eurų.

Paaiškėjo prieš mėnesį iš Klaipėdos jūrų muziejaus darbuotojų į laisvę paleistų ruonių likimas. Trims iš vienuolikos į Baltiją išplaukusiems žinduoliams mokslininkai priklijavo specialius siųstuvus, kurie siunčia duomenis, kur ruoniai plaukioja ir kaip jaučiasi. Pasirodo, žinduoliai pasuko skirtingais keliais. Skirtingai susiklostė ir jų likimas. Šių metų spalio viduryje į Baltiją Klaipėdos jūrų muziejaus darbuotojai paleido 11 išgelbėtų ir išslaugytų ruonių.

Jūros į krantą išmestų ruonių jauniklių sezonas prasidėjo, sako gyvūnų globėjai. Vienas ruonis rastas Klaipėdoje, kitas nusilpęs – Šventojoje. Gyvūnai patikėti Lietuvos jūrų muziejaus biologams, tris dešimtmečius slaugantiems ir gelbėjantiems nusilpusius Baltijos pilkųjų ruonių jauniklius. Praeiviai Šventojoje po poliais radę įstrigusį ruoniuką nedelsdami apie tai pranešė gyvūnų globėjams – šie ir atskubėjo gelbėti jauniklio.

Škotijoje vieną britų žvejį teko nukelti nuo stataus uolos skardžio, ant kurio jis atsidūrė gelbėdamasis nuo maždaug 50 pilkųjų ruonių su jaunikliais būrio, pirmadienį pranešė pakrančių apsauga. Remiantis Jungtinės Karalystės jūrų ir pakrančių apsaugos tarnybos pranešimu, agresyvūs ruoniai užpuolė žveją, kai jis vaikščiojo paplūdimiu pietrytinėje Škotijos pakrantėje. Gelbėdamasis vyras bandė kopti į aukštą uolėtą skardį, tačiau įstrigo nepasiekęs jo viršūnės.

Tailande berniukų futbolo komandos ir jų trenerio gelbėjimo operacijai vadovavęs pareigūnas pranešė, kad vandens užtvindytą urvą paliko medikas ir trys Tailando specialiųjų pajėgų narai, kurie buvo su vaikais nuo tada, kai vaikai buvo surasti vienoje urvo kameroje. Visi jie yra stiprūs. Per gelbėjimo operaciją iš painaus vandens užlieto urvo šiaurinėje Tailando dalyje antradienį buvo išgelbėti visi 12 berniukų ir jų treneris.

Lenkijos policija ketvirtadienį informavo, kad tiria keturių ruonių, neseniai rastų Baltijos jūros pakrantėje šalia Gdynės uostamiesčio, mirtį. Negyvi ruoniai buvo tarp gegužės 26-osios ir birželio 2-osios Pucko įlankoje, nurodė vietos policijos atstovas Krzysztofas Kusmierczykas (Kšyštofas Kusmerčikas). Pasak jo, tuos gyvūnus nužudė žmogus. Lenkijoje už tai gresia iki trejų metų laisvės atėmimo.

Vilniaus „ruoniai“ ryžosi neįtikėtinam 30 dienų iššūkiui. Sveikuoliai į eketę ners kiekvieną dieną visą mėnesį, o akcijos atidarymas įvyko naktį iš sausio 18 į 19 dieną prie Žaliųjų ežerų. Būtent sausio 19 d. keletui valandų visas Žemės vanduo tampa stebuklingas. Manoma, kad toks vanduo gali išgydyti ir sunkiausias ligas. Veikiamas energetinių Visatos srautų, ypatingos galios vanduo įgauna tris kartus per metus: sausio 19-osios, vasario 15-osios ir birželio 24-osios naktimis.

Nors Naujų metų pradžia ne visiems lengvas laikas, visame pasaulyje tūkstančiai nutrūktgalvių juos pasitiko ypač ekstremaliai ir nutrūktgalviškai. Štai Romos gyventojai 2018-tus pradėjo tradiciškai šokinėdami nuo tilto. Į bangas stingdančiame šaltyje nėrė ir prancūzai bei amerikiečiai, o štai britai surengė grandiozinį paradą. Naujametis šuolis į Tibro upę – neatsiejama Romos tradicija jau daugiau nei pusšimtį metų.

Šiomis dienomis prie Niagarios krioklių nuvykę turistai tiesiog negali patikėti matydami įspūdingą vaizdą. Niagaros krioklius aptraukė milžiniškas ledo sluoksnis. Tūkstančiai turistų nori pamatyti šį vaizdą. Pastarosiomis dienomis JAV fiksuojami šalčio rekordai. Kasmet vykstančio renginio „Polar Plunge“ organizatoriai atšaukė savo planus, nes, pasak jų, šokinėti į ežerą tvyrant tokiems šalčiams yra pernelyg pavojinga.

Jungtinių Valstijų Vidurio Vakarų regionas 2018-ųjų pradžią pasitiko stingdomas rekordinių šalčių, jau pareikalavusių mažiausiai dviejų žmonių gyvybių. Nacionalinė meteorologijos tarnyba (NWS) perspėjo apie šaltą vėją didžiulėje teritorijoje nuo Pietų Teksaso iki Kanados ir nuo Montanos iki Naujosios Anglijos. Čikagoje dėl šalčių neįvyko tradicinis Naujųjų metų renginys, per kurį drąsuoliai šokinėja į Mičigano ežerą. Pirmadienio rytą nuo ežero paviršiaus kilo tirštas baltas rūkas.

Naujiesiems prasidėjus, vieni atsigavinėjo nuo audringų vakarėlių ilgą laiką, o štai buvo ir tokių, kurie įsidienojus šoko į ledinį ežero. Tiesa - šiųmečiai ruoniai sveikindami naują metų pradžią vandenyje, skundėsi pliusine temperatūra. Nors termometrai visoje šalyje rodė tik plius šešis, o kūnai garavo išlipus iš ežero, vienam kitam pritrūko adrenalino gaunamo šalčiui kaustant ežerus ar upes.

Libijos pilietis, kaltinamas dalyvavimu 2012 metų atakoje prieš JAV diplomatinį kompleksą Bengazyje, kur žuvo JAV ambasadorius ir dar trys amerikiečiai, penktadienį stojo prieš federalinę teisėją Vašingtone. Maždaug 46 metų Mustafą al Imamą prieš kelias dienas Libijoje sučiupo amerikiečių komandosai, bet jokios sulaikymo detalės neskelbiamos. Teisme M .al Imamas per vertėją buvo oficialiai informuotas apie kaltinimus.

Antradienį Rusijos tarnybos pranešė pradėjusios tyrimą dėl mažiausiai 130 ruonių gaišenų, išmestų išplautų į Baikalo ežero krantą; tai naujausia nelaimė, paveikusi giliausią pasaulyje gėlo vandens ežerą. Baikalo ruonis – mažiausias pasaulyje; kada ir kaip ši ruonių rūšis ėmė veistis senoviniame Sibiro ežere, išlieka paslaptis. „Per pastarąsias kelias dienas rasta apie 130 nugaišusių ruonių“, – sakė aplinkosaugos ministerijos atstovas Nikolajus Gudkovas.

Tyrimą dėl Baltijos jūros bangų į krantą išmestų negyvų ruonių atliekantys aplinkosaugininkai kol kas nenustatė, kas juos galėjo nužudyti. Prieš mėnesį pranešta, kad balandį ir gegužę Baltijos jūros pakrantėje, Karklės-Šventosios ruože, rasta 20 ruonių kūnų. Kai kurie iš jų buvo su žaizdomis, panašiomis į šautines. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys BNS sakė, kad kol kas nepavyko nustatyti, kaip šie gyvūnai galėjo žūti.

Aplinkosaugininkai, ieškodami, kas galėjo nužudyti per dvidešimt pastaraisiais mėnesiais rastų į Raudonąją knygą įrašytų ruonių, pasitelkė pasieniečius ir policijos pareigūnus, trečiadienį pranešė Aplinkos ministerija „Ruonių medžiotojams paskelbėme karą, – pranešime teigia Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys. – Mums talkina policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, pakrantės zonoje esančios jų vaizdo stebėjimo kameros.

Žiaurus rekordas pajūryje: bangos į krantą per gegužę išmetė net 25 negyvus ruonius. Neabejojama, kad visi jie nužudyti: nušauti, nudurti arba uždaužyti. Tiek negyvų ruonių mūsų pakrantėse nėra buvę, specialistai įtaria žvejus verslininkus, šie ginasi, kad negyvų ruonių bangos atplukdo iš Švedijos. Įspėjame, kad vaizdai siužete sukrečia. Lietuvos jūrų muziejaus biologas Arūnas Grušas rodo šiurpias nuotraukas: vien per gegužę mūsų pakrantėse rasti 25 negyvi ruoniai.

Lietuvos jūrų muziejus pirmadienį į Baltijos jūrą paleido dvi pagydytas ruoniukes – Popkę ir Šmikę. „Jos keliaus ten, kur yra jų brolių ir sesių bandos. Prie Lietuvos pakrantės ruoniai negyvena, tik atmigruoja paskui čia plaukiančius žuvies būrius. O gausios jų kolonijos – prie Švedijos ar Estijos Saremos salų, tikėtina, kad mūsų augintinės link ten ir trauks“, – muziejaus pranešime teigia Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas.

Nors už lango jau kvepia pavasariu, ledinių maudynių mėgėjai vis dar randa sau iššūkių. Dešimtys dalyvių šįkart varžėsi 25 metrų plaukimo ekete rungtyje Trakuose. Sustirę žiūrovai negalėjo patikėti savo akimis, tačiau keletas visgi susigundė ir patys ryžosi jei ne plaukti, tai nors kartą įnerti. Varžybų sumanytojas, vienas aktyviausių Sveikuolių sąjungos narių Simonas Dailidė sako, jog pasiruošimas užtrunka nemažai, tačiau visiems jiems tai – malonumas.

Palangoje keli šimtai sveikuolių paniro į Baltijos bangas. Tiesa, šios žiemos maudynės kai kuriuos „ruonius“ nuvylė, mat... buvo per šilta. Ant Jūros tilto ir paplūdimyje būriuojasi minios – tokios gausios palaikymo komandos galėtų pavydėti dažnas. Netrukus atbėgsiančių ir į jūrą nersiančių sveikuolių laukiantys žmonės teisinasi, kodėl patys nebrenda į 4-5 laipsnių Baltijos vandenis. Kol vieni laukia, kiti ima mankštintis.