Maždaug 46 metų Mustafą al Imamą prieš kelias dienas Libijoje sučiupo amerikiečių komandosai, bet jokios sulaikymo detalės neskelbiamos.
Teisme M .al Imamas per vertėją buvo oficialiai informuotas apie kaltinimus. Tarp jų yra kaltinimai nužudymu per federalinio objekto užpuolimą panaudojant šaunamąjį ginklą ir mirtį nulėmusios materialinės pagalbos teikimu teroristams – už šiuos nusikaltimus potencialai galima skirti kalėjimą iki gyvos galvos.
Kaltintojai teigia, kad M .al Imamas buvo tarp maždaug 20 ginkluotų vyrų, kurie 2012 metų rugsėjo 11 dieną įsiveržė į diplomatinį kompleksą Bengazyje ir padegė pastatą, kur nuo dūmų užtroško JAV ambasadorius Chrisas Stevensas ir JAV valstybės departamento techninis darbuotojas Seanas Smithas.
Vėliau užpuolikų grupė iš minosvaidžių šaudė į CŽV naudojamą pastatą, kur žuvo du kontraktininkai, buvę JAV karinio laivyno „ruoniai“ Glenas Doherty ir Tyrone'as Woodsas.
Po maždaug pusvalandį trukusio teismo posėdžio JAV teisėja Deborah Robinson (Debora Robinson) nurodė grąžinti M. al Imamą kardomajam kalinimui iki kito posėdžio ketvirtadienį.
Įtariamas atakos Bengazyje sumanytojas – 46 metų Ahmedas Abu Khattala – jau yra teisiamas Jungtinėse Valstijose kaip kovotojų grupuotės „Ansar al Sharia“ vadas.
Minimų įvykių Bengazyje tyrimas tapo Amerikos konservatyviosios stovyklos priešpriešos su tuomete valstybės sekretore Hillary Clinton simboliu. JAV Kongresas inicijavo kelis tyrimus, taip pat buvo iš naujo išnagrinėta Valstybės departamento saugumo praktika. Buvo aiškinamasi, kokių buvo imtasi veiksmų per ataką ir kaip šis įvykis buvo pristatytas žiniasklaidai.
Jokie tiesioginiai kaltinimai dėl kokių nors H. Clinton nusižengimų arba aplaidumo nebuvo suformuluoti, bet atakos Bengazyje šešėlis temdė jos nesėkmingą 2016 metų prezidentinę kampaniją ir galbūt prisidėjo prie D. Trumpo pergalės rinkimuose.
