Nepaisydami garsaus pasipiktinimo, Lietuvos jūrų muziejaus baseine į tinklus biologai kelia ruoniukus. Naujagimiai mažyliai ten atvyko pavasarį, visiškai nusilpę, išmesti Baltijos bangų į krantą. Muziejaus darbuotojai pusmetį juos slaugė, o dabar ruošiasi paleisti į laisvę.
„Jei kalbėt apie svorius, yra labai maži, ten būna ir devyni, ir dvyliktą kilogramų. Ir šešiolika, ir penkiolika, tai maždaug apie 15 kilogramų turi būti gimstantis ruonis. Jie būna numetė svorio. O dabar paleidžiami bus ir 40, ir virš 40 kilogramų. Tai toks svoris, kai gyvūnai galės lengvai išgyventi“, – teigia Lietuvos jūrų muziejaus veterinaras Žilvinas Kleiva.
Ruoniukams biologai priklijavo siųstuvus. Kai gyvūnai keis kailį, aparatai nukris savaime, tačiau iki tol siųs įvairius naudingus duomenis, kurie padės specialistams sužinoti, ką ruoniai veikia laisvėje.
„Kaip tiesiog gyvūnas neria nuo vandens paviršiaus, iki kokio gylio, kaip jis išnyra, kokia ta nėrimo forma. Pagal tai bus galima orientuotis, kokiame gylyje jis medžioja ir papildomai išanalizavus ichtiologinius duomenis, bus galima nustatyti net kokia rūšim žuvies jie maitinasi“, – aiškina Lietuvos jūrų muziejaus biologė Laura Lupeikaitė.
Pavasarį bangos išmetė 20 ruoniukų. Vienas neišgyveno, devyni buvo paleisti kiek anksčiau, dabar dar aštuonių eilė. Dvi ruonės mergytės lieka. Joms dar reikia sustiprėti.
„Unaravos, sakykime taip, kurios dar nepasiekė savo svorio dar tinkamo paleidimui, nes toks jausmas, kad joms čia patinka. Nes vienu metu valgo gerai, pradeda augint svorį, po to susirūpina savo figūra, pradeda blogiau valgyti ir svoris krenta. Tai taip ir žaidžiam, po trupučiuką auginam, bet dar ne tokiais tempais, kad galėtume paleisti“, – pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus biologas Pavelas Kulikovas.
Na, o laisvėn keliaujančius ūsuočius biologai deda į transportavimui skirtas dėžes. Išlydėti pusmetį globotų ir mylėtų ruoniukų ateina ir kiti jūrų muziejaus darbuotojai. Dėžės su ruoniukais keliauja prie laivo. Jau kelerius metus biologai šiuos gyvūnus išleidžia atviroje jūroje.
„Mes, kai leisdavom nuo kranto, tai matydavom, kad visą laiką pradžioj trinasi prie to kranto. Plaukia palei pačią pakrantę, neina giliau į jūrą. O pakrantėse pas mus pilna tinklų“, – sako Lietuvos jūrų muziejaus biologas Arūnas Grušas.
Ir štai, laivas atsišvartuoja, o ruoniai užtraukia ar tai kelionės, ar atsisveikinimo su pirmaisiais namais dainą. Nutolęs devynis kilometrus nuo kranto laivas sustoja ir ruoniai iškeliauja pasitikti savarankiško gyvenimo.
