Specialistų akys krypsta į žvejus, tačiau šie ginasi. Esą nors su ruoniais ir kovoja dėl žuvies, tikrai jų nežudo.
Apie pavasarį pajūryje praneša ne tik kalendoriaus lapeliai ir pražystantys augalai, o ir Baltijos į krantą išmetami gyvi bei negyvi ruoniai. Bangos išskalavo mirusį žinduolį. Jį paplūdimiu vaikščioję žmonės filmuoja ties Šventąja. Gaišeną utilizavimui išvežė „Nuaro“ darbuotojai.
„Buvo matyti, kad kraujas bėgo, bet kas tenai jam atsitikę – ar paukščiai iškapojo, ar kas, negaliu pasakyti. – Didelis? – Didelis, pakankamai didelis. Vienas iš didesnių. – Suaugęs? – Taip“, – teigia „Nuaro“ darbuotojas Andrius Sutkaitis.
Negyvų ruonių pakrantėje kasmet vis daugėja. Jei 2016-siais tokių per visus metus buvo 9, 2017-siais jau 41. Pastaraisiais metais negyvų ruonių jūra išskalauja per šimtą.
Dar du negyvi ruoniai. Juos pakrantėje ties Karkle rado Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos darbuotojas ir nutempė toliau nuo kranto. Ir galimą mirties priežastį rodo: „Aš galiu parodyti, kad va, skylė yra. Čia mano, aišku, toks įtarimas. Kad yra, va, skylutė, ir ji ganėtinai gili. Čia nėra paukščio išlesta. Matot, kokia skylė.“
Vyras tiesiai šviesiai kaltinti nieko nenori, tačiau nudaigoti ruonį gali tik su juo dėl žuvies konkuruojantis žvejys.
„Turbūt mirė ne savo mirtimi, nes nuskęsti tikrai negalėjo. Matosi kažkokia skylutė, kaip durta būtų, kaip šauta. Gaila, kad taip vyksta šiais laikais, atrodo, vietos yra visiems ant šio pasaulio, o tuo labiau jūroje. Yra mano darbo praktikoj tekę net galvą rasti nupjautą“, – pasakoja Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos atstovas Algirdas Račkauskas.
Tačiau žvejai griežtai neigia bet kokius įtarimus. Taip, pripažįsta, kad su ruoniais anksčiau kovodavo – šie sudraskydavo tinklus ir vogdavo ar apgriauždavo žuvį, tačiau tokios problemos nebeliko, kai žvejai įsigijo naujas žuvų gaudykles. Jų tinklas toks storas, kad ruoniai jų negali perkasti.
„Kadangi pradėjom naudoti mes selektyvias gaudykles ir į gaudykles ruonis jau nebeįeina. Atitinkamas dalykas, kad jau negali“, – aiškina priekrantės žvejys Mindaugas Rimeikis.
Be to, anot žvejų, kas galėtų sugalvoti vykstant į žvejybą pasiimti šautuvą.
„Jūs patys pagalvokit – priekrantės žvejai, jei šaudytų pasienio zonoje. Pirmoj eilėj – leidimas į pasienio zoną įsinešti ginklą. Nepaprastoji padėtis Lietuvoj dar neatšaukta, kiek aš žinau“, – sako M. Rimeikis.
Tačiau Lietuvoje nė viena institucija tikrų ruonių žūčių priežasčių nesiaiškina. Šie utilizuojami ir pamirštami. Tiesa, ne visų ruonių istorijos baigiasi taip liūdnai. Bangos išmeta ir nusilpusius ruoniukus. Juos globoti pasiima Lietuvos jūrų muziejaus biologai. Vis dėlto, net šie mažyliai pakrantėje atsiduria ne be žmogaus įsikišimo.
Šylant klimatui Baltija neužšąla, tad įprastai ant ledo gyvenančios ruonės kraustosi į krantą, o mažylius gąsdina žmonės bei laukiniai gyvūnai, tad jie įkrentą į jūrą ir bangos juos nuneša.
„Ir neša, matyt, ne trumpą laiką. Nes jei jaunikliai gimsta 14–13 kilogramų svorio, pas mus yra buvę ir 9 kilogramų nesveriantys mažiukai. Tai vadinasi jie per tą laiką šitaip sublogsta, be abejo, dehidratuoja. Iš tiesų, ką padaro mūsų biologai yra stebuklas“, – tikina Lietuvos jūrų muziejaus atstovė Nina Puteikienė.
Ir vis tik, pusmetį išslaugyti, mažieji ruoniai sustiprėja ir biologai juos štai taip paleidžia į laisvę. Taip nuo praeito pavasario į gimtąją Baltiją iškeliavo 19 ruoniukų.
