Filmavimo kameros dėmesiu nepatenkinti piktinasi ruonių jaunikliai. Dvejose voniose jų ketvertas. Visi Lietuvos jūrų muziejaus naujokai. Mažylius Baltija šiemet išmetė į krantą, juos rado geri žmonės, o gyvūnų globėjai atvežė į šią įstaigą. Mažyliai dar visai jaunučiai. Daugumai nėra nė savaitės.
„Būklė kaip visada yra prasta. Mes sveikų ruoniukų neimam. Jie čia jau yra nusilpę, praktiškai tie ruoniukai, kurie išlipą į krantą, va tokie, jie išlipa jau numirti“, – pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus biologas Arūnas Grušas.
Ruoniukai labai išsekę. Sveria vos trečdalį įprasto tokiam amžiui svorio.
„Nuo trylikos kilogramų iki 15 su puse. Šiaip jie tokie gimsta. Net ir stambesni gimsta. 14–15 kilogramų gimsta. Tie jaunikliai yra tiek nuvargę, kad jau savo kūną praktiškai visą išeikvoję yra. Šiuo metu jie turėtų sverti apie 40–50 kilogramų“, – sako A. Grušas.
Tad muziejaus biologai ruoniukus maitina kas keturias valandas visą parą. Tad ir miegui daug vietos nelieka. Kol kas mažyliai įtariai stebi jiems duodamas žuvis, tad per prievartą tenka maitinti specialia tyrele. O dantys net tokių mažylių aštrūs ir tvirti: „Dar į vidų įkišta kita pirštinė, kad kuo storesnė būtų. Va ir dabar matosi ant piršto ruonių dantų žymės. Nes šitą pirštą mes visad kišam jiems į burną, kad galėtume pražiodyt ir tada kišame va tokį zondą iki pat skranduko.“
Klimatui šylant ir tirpstant ledui, dalis ruonių mažylių įkrenta į vandenį ir iš paskutinių jėgų kapanojasi kranto link ar tiesiog atsiduoda jūros srovių malonei. Dalies mamos atsikrato pačios. Biologai spėja, kad šie mažyliai iki Lietuvos krantų ištvėrė tikrą išgyvenimo kelionę ir įveikė kone tris šimtus kilometrų nuo Rygos įlankos.
„Kuo daugiau žmonių, tuo didesnė epidemija. Taip ir pas ruonius. Kuo didesnė koncentracija, tuo daugiau visokių ligų. Virusai, bakterijos, užkrėtimai. Tokių ruoniukų motina nebežiūri, juos palieka likimo valiai. Nes jai irgi reikia gyventi. Ir palieka, o mums tenka pasiimti“, – pasakoja A. Grušas.
Mažyliai bijo ir vandens, šis jiems asocijuojasi su baisia kelione. Tačiau biologai tiki, kad šiuos ruoniukus pavyks išgelbėti. Pripratins prie vandens, išmokys konkurencijos. O, kad nereiktų ruoniukų vadinti tiesiog mažyliais, kviečia Lietuvos vaikus sugalvoti jiems vardus. Ankstesniais metais vardai turėjo būti aukštaitiški bei žemaitiški. Dabar užduotis mažiesiems sunkėja.
„Turime nuostabių, retų, saugotinų augalų, tad vaikai bus kviečiami galvoti vardus, kurie yra susieti arba vardai augalų kurie nyksta ir nyksta būtent Lietuvoje“, – kalba Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.
Gavę vardus ir sustiprėję, ruoniukai bus paleisti atgal į Baltiją. Pernai štai taip į laisvę iškeliavo 16 jų.
