rima urbonaitė

Didžiosios politinės jėgos neturėjo, ką pasiūlyti į savivaldybių tarybų ir merų rinkimus, sako politologė Rima Urbonaitė ir „Elta“ vyr. redaktorius Vytautas Bruveris. Anot jų, partijos neturi stiprių vietos lyderių, galinčių konkuruoti su dabartiniais merais. „Tai yra kadrų badas, totalus kadrų badas. Tais pačiais žmonėmis bandoma užkišti visas skyles.

Skandalas dėl iš pareigų pasitraukusio Viešojo saugumo tarnybos vadovo Ričardo Pociaus įsisuka vis labiau. Jau visa Seimo opozicija ketina inicijuoti specialią Seimo komisiją, kuri aiškintųsi, ar ministrė Bilotaitė, konfliktuodama su Viešojo saugumo tarnybos vadu Pociumi, nenaudojo mobingo, ir ar teisėtai vyko riaušių prie Seimo malšinimas.

Partijos baigia rikiuoti kandidatus į Vilniaus mero postą. Žvelgiant į pasiūlą kyla klausimas, ar partijos siekia, kad į postą sugrįžtų Artūras Zuokas? Ar turi moralinę teisę perrinkimo siekti verslo interesų kariaujančioje Rusijoje turintis Visvaldas Matijošaitis? Kas laukia Klaipėdos pasitraukus merui Vytautui Grubliauskui? TV3 laidoje „Dėmesio centre“ Edmundas Jakilaitis kalbina politologę Rimą Urbonaitę ir naujienų agentūros „Elta“ vyr. redaktorių Vytautą Bruverį.

Buvęs advokatų Tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė, anot kai kurių apklausų, gali būti rimtas kandidatas į prezidentus. Nors politikos užkulisiuose jau senokai puse lūpų kalbama, kad Vėgėlė jau kuria save, kaip politiką, jis pats aiškina, kad vis dar svarsto. Bet esą žmonių palaikymas apklausose skatina jį galvoti apie politiką.  Politikos apžvalgininkai sako, kad visuomenė ieško naujų lyderių, kurie nepriklausytų partijoms.

Tautiečiai vis dar ilgisi Dalios Grybauskaitės. Ją į prezidentus rinktų kone penktadalis žmonių – daugiau nei balsuotų už dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą ir smarkiai daugiau nei už premjerę Ingridą Šimonytę. Tiesa, ryškėja ir naujų veidų – iškart už politikos grandų rikiuojasi Šeimos maršuose išgarsėjęs advokatas Ignas Vėgėlė. Į populiarumo Olimpą lipti bando ir krašto apsaugos ministras Anušauskas. Tiesa, politologai tokiems prezidentinių reitingų naujokams daug galimybių nemato.

Valdančiųjų siūlymas kelti atlyginimus Seimo nariams, ministrams, Seimo pirmininkei ir premjerei sukėlė labai didelį pasipiktinimą visuomenėje, tačiau tai nėra blogai, nes dabartinis premjerės atlyginimas – nenormalus, teigė politologė. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ politologė Rima Urbonaitė aiškino, kad pigūs darbuotojai gali kainuoti labai brangiai.

Šeši iš dešimties gyventojų nepritaria Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio pripažinimui šalies vadovu, ketvirtadalis gyventojų tokį sprendimą palaiko, rodo BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Jos duomenimis, Seimo liepos pradžioje priimtam sprendimui visiškai nepritaria 48 proc. apklaustųjų, dar 12 proc. teigė tam greičiau nepritariantys. Beveik 12 proc. respondentų sprendimą visiškai palaiko, dar per 14 proc. tvirtino tam greičiau pritariantys.

Prezidento rinkimai įvyks 2024 metų gegužę, bet neatrodo, kad politikai urmu veržtųsi užimti šią kėdę. Tai normalu. Niekas nenori iššaudyti šovinių per anksti. Vis tik užkulisiuose jau dalijamasi nuojautomis, kas galėtų būti kandidatais prezidento rinkimuose. O tai priklauso ne tik nuo asmeninio apsisprendimo, bet ir nuo politinės dėlionės, ateities planų, bandoma įsivertinti, kiek tikėtina sėkmė, ar bus gaunama kokios nors naudos, jeigu laimėti nepavyktų.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Seime skaitė trečiąjį metinį pranešimą. Kokie pagrindiniai šalies vadovo kalbos akcentai? Kam prezidentas skyrė pagyras, o kam išsakė kritiką? Prezidento metinį pranešimą naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje vertins Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė.

Vilniaus apygardos teismas antradienį paskelbė nuosprendį koncerno „MG grupė“ politinės korupcijos byloje – visi atsakomybėn patraukti asmenys pripažinti nekaltais. Seimo pirmininkė bei liberalų sąjūdžio, kuriam kadaise vadovavo ir į skandalą įsitraukęs Eligijus Masiulis, pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad tokio nuosprendžio ji ir tikėjosi, bei reiškė padėką visiems, kas tikėjo jų partija. Tačiau politologė Rima Urbonaitė rėžia tiesiai šviesiai – liberalams džiaugtis nėra kuo.

Sauliaus Skvernelio su bendražygiais kuriama demokratų partija „Vardan Lietuvos“ stojasi ant kojų ir pervilioja narius iš kitų partijų. Demokratų gretos pildosi ne vienos partijos sąskaita, tačiau labiausiai kenčia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Politikos ekspertės tikina, kad nors S. Skvernelio partijos startas sėkmingas, šauti šampano demokratai vis dar negali, o valstiečius raminantis Ramūnas Karbauskis turėtų rimtai sunerimti, nes pas S. Skvernelį perbėgantys partiečiai gali ...

Sukanka lygiai metai, kai dirba ši, konservatorių ir liberalų, Vyriausybė. Neeiliniai pandemijos, neteisėtų migrantų pasienyje, vertybinių karų ir kainų augimo metai žmonių nepalieka abejingų – vieni Ingridos Šimonytės ministrų kabinetą keikia, kiti giria.  Kalbinti ekspertai aiškina – esą ilgai netruko suprasti, kad lūkesčiai šiai Vyriausybei tiesiog buvo per aukšti. Ir, nors valdantieji giriasi gerinantys žmonių pajamas, kai kurie sprendimai ekonomistus verčia gūžčioti pečiais.

Penktadienį pirmą kartą po „Belaruskalij“ trąšų skandalo pasisakė prezidentas Gitanas Nausėda. Kai kurie parlamentarai ir politologai kritikuoja, kad prezidento reakcija yra gerokai per vėla. Be to, ir komentarai esą tušti, o G. Nausėdos pozicija liko neaiški. Baltarusiškų trąšų skandalo įkarštyje du ministrai – Gabrielius Landsbergis ir Marius Skduodis – pareiškė esantys pasirengę atsistatydinti.

Sauliaus Skvernelio kuriama demokratų partija „Vardan Lietuvos“ stojasi ant kojų ir pervilioja narius iš kitų partijų. Apie politines ambicijas kalba ir Šeimų sąjūdis, filosofė Nida Vasiliauskaitė, o oponentai politinės karjeros poteksčių mato ir „Basų mamų“ protestų organizatorių veiksmuose.

Kol Seimas ruošiasi svarstyti Konstitucijos pataisas dėl tiesioginių mero rinkimų, kyla klausimų, kaip reikėtų apibrėžti mero galias ir statusą. Politikai baiminasi, kad nespėjus įtvirtinti Konstitucijos pataisų Seime, gali tekti grįžti prie netiesioginių mero rinkimų. Politologų teigimu, tuomet nusiviltų ne tik rinkėjai, bet ir nukentėtų savivaldos sistema, nes galimai priartėtume prie dvivaldystės.

Naujausi partijų ir jų lyderių reitingai rodo nežymius pokyčius lentelėse. Populiariausi ir toliau išlieka socialdemokratai, krito Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vertinimas. Politologai sako, kad dabar yra palankus metas partijoms reikštis ir telkti politinį palaikymą. Tačiau kartu dviems partijoms siunčiamas ir įspėjimas – padarius bent menką klaidą, jų reitingai gali imti kristi. Trečiadienį paskelbti naujienų agentūros „Elta“ užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rezultatai.

Protestuotojai vis dažniau sulaukia prezidentūros dėmesio. Dar gegužę vykusio „Šeimos gynimo maršo“ metu prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas tradicinei šeimai sulaukė tūkstantinės minios plojimų, o po mėnesio pastarieji palydėjo ir prezidento patarėjo Povilo Mačiulio padėkas protestuotojams „už aktyvumą“. Rudenį protestuotojams atsivėrė ir prezidentūros durys – penkios mamos turėjo galimybę išdėstyti nuogąstavimus dėl savo vaikų gerovės.

Naujausiuose partijų reitinguose – ekspertų dėmesį atkreipiantys rezultatai. Valdančiųjų stovykloje įtampoms negęstant, jie prakalbo apie galimas grėsmes ir koalicijai, už kurio stovi buvęs premjeras Saulius Skvernelis ir jo suburta partija „Vardan Lietuvos“. Politologų teigimu, bičiulystė su S. Skverneliu yra labai pavojinga, jis – rimtas konkurentas premjerei Ingridai Šimonytei. Spalį naujienų portalo delfi.

Epidemiologinei situacijai ir toliau negerėjant kalbama ne tik apie sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio kompetencijas užimame poste, bet ir apie tai, jog premjerė Ingrida Šimonytė gali siūlyti kaip pamainą kadenciją Europos Audito rūmuose baigiančiam Rimantui Šadžiui. Politologė Rima Urbonaitė atsakė, kiek būtų taktiška žengti šį žingsnį ir kas galėtų pakeisti A. Dulkį ministro kėdėje.

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su LGBTQ vaiko mama Rasa Račiene. Po susitikimo prezidentūra ir R. Račienė teigė, kad prezidentas išgirdo mamos lūkesčius ir pripažino, kad LBGTQ+ bendruomenė Lietuvoje susiduria su priešiškumu. Vis dėlto politologai pastebi, kad prezidentas pats galėjo prisidėti prie visuomenės susiskaldymo ir linki prezidentūrai užimti aiškią, o ne miglotą poziciją LGBTQ+ bendruomenės klausimu.

Komentuodamas prezidento Gitano Nausėdos kritiką Vyriausybei, jog skiepijimo tempai vasarą galėjo būti mažinami tyčia, europarlamentaras Andrius Kubilius negaili kritikos. Pasak jo, tokie teiginiai yra visiška nesąmonė ir žeidžia daugybę žmonių, kurie kovoja su pandemija.  Kiti politikai ir ekspertai sako nematantys prezidento teiginyje pagrįstumo, jį vertina kaip makabrišką ir kenkiantį tiek Lietuvai, tiek pačiam prezidentui.

Prieš savaitę Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen susitiko su Šeimų sąjūdžio atstovais. Susitikimo metu aptartas rugsėjo 10 d. planuojamo mitingo klausimas, Seimo pirmininkei perduoti Šeimų sąjūdžio reikalavimai. Politologai sako, kad susitikimas davė naudos ir Seimo pirmininkei, ir Šeimų sąjūdžiui. Seimo pirmininkė gavo patikinimą, kad ateityje planuoto mitingo metu bus užtikrintas saugumas, o Šeimų sąjūdžiui susitikimas padės į politiką įeiti kaip solidžiam žaidėjui.

Ingrida Šimonytė nedirba dėl reitingų, teigė politologė Rima Urbonaitė kalbėdama apie tai, ar Vyriausybė ir jos premjerė ketina pasitraukti dėl visuomenės nepasitenkinimo.  Tokiai politologės minčiai tv3.lt naujienų portalo laidos „Dienos pjūvis“ metu pritarė ir buvęs premjeras Gediminas Kirkilas.

Antradienį prie Seimo susirinko keli tūkstančiai mitinguotojų, pasipiktinusių Vyriausybės ribojimais nepasiskiepijusiems asmenims. Įsiaudrinę protesto dalyviai naktį sukėlė riaušes, kuriose nukentėjo 18 pareigūnų. Kai kurie vadina šį smurto protrūkį kruopščiai suorganizuotų veiksmų padariniu. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nariu Laurynu Kasčiūnu ir politologe Rima Urbonaitė.

Antradienį Seimas renkasi į neeilinę sesiją, kurios metu spręs migrantų krizės valdymo klausimus. Tuo pasinaudojusi kontraversiškų mitingų organizavimu pasižyminti pedagogė Astra Genovaitė Astrauskaitė kviečia prisijungti į protestą prieš praėjusią savaitę Vyriausybės paskelbtus ribojimus nepasiskiepijusiems asmenims. Pro akis to nepraleido ir Darbo partijos narys Aidas Gedvilas, raginantis žmones piktintis nebesėdint ant sofos.

Į Lietuvą ir toliau plūsta nelegalūs migrantai – nepadeda nei sustiprinta apsauga pasienyje su Baltarusija, nei koncertinos statymas. Valdantiesiems sunkiai sekasi tartis su bendruomenėmis, kurių vietovėse norima apgyventi pabėgėlius – žmonės protestuoja. Politologai neabejoja, kad šios krizės valdyme prezidentas Gitanas Nausėda sureagavo per vėlai, todėl ragina jį dabar pat turi imtis veiksmų, o ne būti stebėtoju.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda atsisakė pasirašyti laišką, remiantį LGBTQ bendruomenę, nors prieš kelias dienas buvo išreikšta visai kitokia Lietuvos pozicija. Politologai sako, kad po tokio nesusipratimo kilęs visuomenės pyktis yra savaime suprantamas, todėl prezidentui linki imti galvoti apie komunikaciją bei nustoti žaisti katės ir palės žaidimą. Vengrija priėmė įstatymą, draudžiantį nepilnamečiams suteikti prieigą prie bet kokios medžiagos LGBTQ tema.

Ingridos Šimonytės Vyriausybė darbą pradėjo pandemijos sąlygomis, tad ir pirmasis naujojo ministrų kabineto prioritetas – kova su pandemija. Konservatorius Jurgis Razma įsitikinęs, kad, nors dalį dalykų ir buvo galima atlikti geriau, I. Šimonytė su komanda gerai valdo situaciją.

Prezidento Gitano Nausėdos pasirodymas „Šeimos gynimo maršo“ scenos ekrane ir toliau kelia aistras. Netrukus po mitingo supeiktas prezidentas šią savaitę atšovė savo kritikams – maršo dalyviai esą suprato prezidento siunčiamą žinią, o politologams galbūt nepatiko jo kalboje išsakytos mintys. Tačiau politologai šauna atgal.

Ingridos Šimonytės Vyriausybė ketvirtadienį teikia Seimui ministrų kabineto veiklos ataskaitą už 2020 metus. Dabartinė Vyriausybė darbą pradėjo likus kelioms savaitėms iki praėjusių metų pabaigos, tad ataskaitoje daugiau kalbama ką per pirmuosius penkis darbo mėnesius pavyko nuveikti I. Šimonytės kabinetui ir kas planuojama ateityje.

Sekmadienio vakare paaiškėjo, kas artimiausiu metu valdys Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP). Partijos naująją pirmininke išrinkta europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Pirmaisiais savo darbais politikė įvardijo komandos formavimą ir pergalę 2023-ųjų savivaldos rinkimuose. Tiesa, politologų manymu, naujosios pirmininkės laukia nemenki iššūkiai. Apie tai portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo išrinktoji LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė ir politologė Rima Urbonaitė.

Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, BNS kalbinti politikos ekspertai mano, jog Konstitucija turėtų būti keičiama juos įteisinant, bet tam gali būti sudėtinga sutelkti politinę valią. „Aš manau, kad turbūt turėtų atsirasti konsensusas, kad tiesioginių merų rinkimų reikia, bet kur gali būti iššūkis, tai sutarti dėl teksto, kuris būtų tame 119 straipsnyje, kaip jis turi būti pakeistas.

Premjerės Ingridos Šimonytės teiginys, kad pajutusi, kad konservatorių frakcija jos nebepalaiko, keltų klausimą dėl tolimesnio vadovavimo Vyriausybei, sukėlė nemažai emocijų ir diskusijų. Šias kalbas paaštrino ir smarkiai kritę tiek ministrės pirmininkės, tiek valdančiųjų reitingai. Tiesa, ekspertai įsitikinę, kad tai nėra realus ketinimas.

Nors dauguma naujienų pastaraisiais mėnesiais sukasi aplink koronavirusą ir jo valdymą, itin didelę dalį informacinio lauko užima ir Laisvės partija bei jos pasiūlymai. Pirmą kartą į Seimą patekusios politinės jėgos idėjos sulaukia daugybės prieštaringų diskusijų viešojoje erdvėje. Ekspertai teigia, kad Laisvės partijos veikloje matomas lengvas chaosas, o nesantaikos kibirkščių gali kilti ne tik su koalicijos partneriais, bet ir partijos viduje.

Nors pastaraisiais mėnesiais daugelis naujienų susijusios su koronavirusu ir karantinu, didelę dalį informacinio lauko užima ir diskusijos dėl Laisvės partijos siūlomų projektų. Partnerystė, Tautinių mažumų įstatymas, lengvųjų narkotikų dekriminalizavimas, pataisos dėl neapykantos kalbos. Visi šie klausimai sukėlė diskusijų virtinę viešojoje erdvėje, tiesa, nuo kai kurių Laisvės partija jau atsitraukė.

Baigėsi simbolinė kritikos pauzė valdantiesiems. Praėjus 100 naujosios Vyriausybės dienų valdžioje, krikšto, kuriuo ministrams tapo Covid-19 pandemija, nepalinkėtų joks konkurentas. Politologai santūriai giria Ingridą Šimonytę ir ministrų kabinetą už pirmuosius jų darbus valdžioje, tačiau įspėja, kad sunkiausia kliūtis – susidorojimas su ilgalaikėmis pandemijos pasekmėmis – jau visai ne už kalnų. Nuo to priklauso tolimesnis visų valdančiųjų likimas.

Netylant diskusijoms, kas turėtų atstovauti Lietuvai Europos Vadovų Taryboje (EVT) – premjerė ar prezidentas – ekspertai tai įvertino kaip natūralų politikų pasistumdymą smėlio dėžėje. Visgi įtampa tarp valdančiųjų ir prezidento gali paaštrėti. Puse lūpų kalbama apie galimą parlamentinį tyrimą dėl prezidento veiklos, o kai kurių politikų lūpose jau nuskambo žodis „apkalta“. Ne pirmą savaitę netyla diskusijos dėl to, kas turėtų vykti į EVT.

Ministrų kabineto formavimas lėtai stumiasi į priekį. Prezidentas paskirtajai premjerei užsimena apie jam netinkančius kandidatus, o I. Šimonytė kalba, kad gali būti svarstoma ir apie ministerijų persidalijimą tarp koalicijos partnerių. Ekspertai mano, kad prezidentas neturi viršyti savo įgaliojimų, o Vyriausybės tvirtinimas turėtų vykti greičiau, ypač, kai už lango siaučia pandemija.

Šią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda turėtų susitikti su visai kandidatais į ministrų postus ir netrukus paskelbti savo verdiktą. Ingrida Šimonytė neatmeta galimybės, jog preizdentui atmetus kurį nors kandidatą į ministrus centro dešinės koalicijos partijoms gali reikėti keisti jau pasiskirstytas atsakomybių sritis.

Trijų Seimo rinkimų laimėtojų laukia sunki užduotis išsidalinti 14 ministerijų ir rasti joms tinkamus vadovus. Problema ta, kad ne visos ministerijos vienodai „vertingos“ – kai kurias jų partijos pasičiuptų mieliau nei kitas. Kol trys partijų lyderės užkulisiuose derina trokštamas ministerijas ir ministrų kandidatūras, politologai ir ilgamečiai Seimo nariai spėlioja, kam atiteks gardesnis kąsnelis.

Šį pirmadienį aktualijų laidoje „Karštai su tv3.lt“ svečiuosis žurnalistas, publicistas Andrius Užkalnis ir politologė Rima Urbonaitė, kurie kalbės apie tai, kokie pokyčiai mūsų laukia atėjus naujai valdžiai. Į ką tik išrinktą Seimą žengs visas būrys laisvės ištroškusių Laisvės partijos narių, kurie sieks daugybės laisvių. Laisvės – kanapei, laisvės – vienos lyties santuokoms, laisvės alkoholiui, laisvės šaldomiems embrionams, laisvės.... lūšims Latvijoje ir dar daug visokių kitokių laisvių.

Dauguma politinių partijų savo rinkimų programas pristatė dar vasarą, tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) delsė. Vis tik po ilgo laukimo partija savo puslapyje paskelbė programą. Tačiau tai ne partijos kurta vizija, kaip ji, jei laimėtų rinkimus, dirbtų ketverius metus, o Vyriausybės ir atskirų ministerijų parengti valstybiniai dokumentai.

Rudenį vyksiantys Seimo rinkimai verčia partijas pasukti galvas, kas turėtų tapti sąrašo vedliu – partijos pirmininkas ar populiari, bet partijai nepriklausanti asmenybė iš šalies. Politologai ir sociologai pastebi, kad pastarąjį scenarijų renkasi tos partijos, kurių pirmininkus visuomenė vertina itin nepalankiai. Tarp tokių pirmininkų – Ramūnas Karbauskis ir Gabrielius Landsbergis.

Tautinių mažumų gynėjai Seime – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) – į 2016 m. parlamento rinkimus ėjo su glėbiu pažadų pasirūpinti labiausiai nuskriaustais. Tačiau politikoje, kaip pastebi politologai, neveikia principas „tam davė, tam davė“, todėl dalis „lenkų“ frakcijos pažadų taip ir liko popieriuje.

Politologų nuomone, metinis Gitano Nausėdos pranešimas buvo gana šabloninis, atitinkantis tokių kalbų žanrą. Ekspertai pasigedo konkretesnių minčių, kurias užgožė šabloninės frazės. Pasak jų, gerovės valstybė vis dar yra svarbiausias G. Nausėdos retorikos akcentas, o pirmasis jo metinis pranešimas – tarsi atskaitos taškas, kuris parodys, ar per prezidento kadenciją jam pavyks pasiekti gerovę Lietuvoje.

Birželį Lietuvoje jau bus siūloma atšaukti nuo kovo 16 d. paskelbtą karantiną. Visgi, dalis ribojimų virs rekomendacijomis ir žmonių prašoma samoningumo saugant savo ir kitų sveikatą. Nepaisant to, jau netrukus gyventojus vis gausiau pasieks įvairios papildomos ir naujos išmokos, žarstomi pažadai, kaip bus stiprinamas verslas. Pokalbis apie tai, kuri politinė partija per pandemiją susikrovė didžiausius politinius dividendus su politologe Rima Urbonaite.

Įtakingų verslo organizacijų atstovų sulaikymas, ekspertų nuomone, rodo, kad susitarimai tarp politikų ir interesų grupių vis dar vyksta „po kilimu“. Politologai tvirtina, kad rezonansinis įvykis gali būti naudojamas artėjančiai rinkimų kampanijai, o įtakingų verslo asmenų sulaikymas gali būti ne tik teisėsaugos tyrimo, bet ir vykstančių povandeninių politinių kovų išdava.

Iš valdančiųjų pusės nesiliauja skrieti priekaištai Prezidentūrai. Susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių ginantis valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis tikina, kad Prezidentūra per patarėjus veikė prieš ministrą J. Narkevičių. Tačiau šalies vadovas G. Nausėda puolė ginti savo komandą. Politologai šioje istorijoje taikiniu mato ne prezidento patarėjus, o patį G. Nausėdą ir įvardijo versiją, kodėl tarp Prezidentūros ir valdančiųjų kilo nesutarimai.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius atrodo nepajudinamas kaip uola, bet koks skandalas jam - tarsi vanduo nuo žąsies. O valstiečių lyderiai nieko nepaisydami mūru stoja už ministrą, nesvarbu kas benutiktų. Tad kodėl premjeras Saulius Skvernelis taip gina savo ministrą? Ekspertai tvirtina, kad šaknys slypi kur kas giliau nei asfaltuojamas keliukas, vedantis į premjero namus.