Į populiarumo Olimpą lipti bando ir krašto apsaugos ministras Anušauskas. Tiesa, politologai tokiems prezidentinių reitingų naujokams daug galimybių nemato. O ir Nausėdai kortas sumaišyti tikriausiai galėtų nebent Grybauskaitė, jei tikrai sugalvotų grįžti į didžiąją politiką.
Ir Lietuvos, ir užsienio šalių akiratyje būdavusi Dalia Grybauskaitė iš viešumos pasitraukė prieš gerus trejus metus, baigusi prezidento kadenciją. Tačiau apie save ji retsykiais primena pažerdama skambių frazių ir kritikos valdantiesiems, pavyzdžiui, kad šie „šoka kinkadrebio partiją“. Arba nerinkdama žodžių apie Putiną, kaip birželį Vokietijoje, kai atsiėmė apdovanojimą už ankstesnę „toliaregišką politiką“.
„Putinas supras tik pralaimėjimą mūšio lauke, niekur kitur, jis gali išgyventi bet kokias sankcijas, tiek, kiek reikia. Rusai gali išgyventi su kopūstais ir degtine ilgą laiką, jiems daugiau nieko ir nereikia“, – komentavo D. Grybauskaitė.
„Pastaruoju metu ji labiau reiškėsi, reiškėsi kovingai, kai prasidėjo karas, ji buvo viena iš pirmųjų, kurie sakė, kad rusus reikia sumušti mūšio lauke. Labai griežtai kritikavo Vyriausybę dėl tranzito į Kaliningradą, pavadino „kinkadrebių partija“. Manau, kad lietuviams patinka tokios kovingos nuostatos“, – teigia politologas Kęstutis Girnius.
O patinka, regis, tikrai. Išgirdę klausimą, už ką balsuotų prezidento rinkimuose, dažnas praeivis įvardija būtent buvusios šalies vadovės pavardę:
„Už Grybauskaitę. – Kodėl? – Gera moteriškė.“
„Už Grybauskaitę. Anksčiau neblogai tvarkėsi.“
„Grybauskaitė buvo kietesnė.“
„Grybauskaitė gal ir gerai būtų. Ji pasižymėjusi pasauly, turėjo autoritetą.“
„Delfi“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad Grybauskaitę vėl šalies vadove matyti norėtų kone kas penktas tautietis. Nors liepą ji feisbuke parašė, kad į rinkimus neis ir palinkėjo „nemylėtojams nekrūpčioti“, per vasarą palankumas jai net išaugo dviem procentais.
„Antra vertus, kai ji buvo prezidentė, Lietuva savotiškai klestėjo, atlyginimai didėjo, ūkis stiprėjo. O per Nausėdos kadenciją turime nesuvaldomą infliaciją, karą su Ukraina, pandemiją ir t.t. Tai gali būti savotiška nostalgija“, – aiškina K. Girnius.
Taigi, klostosi įdomi situacija – pagrindinė varžovė Gitanui Nausėdai yra Grybauskaitė, kuri, tikėtina, į rinkimus net neis. Kam tokiu atveju persiskirstytų jos populiarumo balsai, nežinia, visgi dabartinis šalies vadovas per vasarą procentą populiarumo išbarstė:
„Už Nausėdą, daugiau už nieką.“
„Nausėda labai geras žmogus.“
„Jaučiu, kad jis normaliau pradeda dirbt.“
„Už Nausėdą. Todėl, kad jis puikus vyras.“
„Neįžeidinėja žmonių, viską ramiai.“
„Jie Nausėdai palankūs ne dėl to, kad jis, kaip prezidentas, labai geras, o jis tiesiog turi labai mažą konkurenciją“, – tvirtina politologė Rima Urbonaitė.
Už trečioje vietoje esančią Šimonytę balsuotų perpus mažiau rinkėjų nei už Nausėdą, 8 procentai:
„Už Šimonytę – jokiais būdais. Ką ji padarė? Baigia Lietuvą nuvaryt.“
„Protingiausiai kalba, nežada nesąmonių.“
„Jinai protinga moteris.“
„Už moterį. – Kurią? Ponia Šimonytė, pavyzdžiui? – Galėčiau.“
„Klausykit, čia ne pagrindinis mano gyvenimo klausimas“, – komentuoja I. Šimonytė.
Jau po praėjusių rinkimų nemažai politikos stebėtojų darė išvadą, kad konservatoriai Lietuvoje tiesiog neturi tiek palaikymo, kad laimėtų prezidento rinkimus. Prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, kai kam ėmė patikti krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Tik ar jis gali padaryti staigmenų?
„Reikėtų šiek tiek nusileisti ant žemės, gal galima bandyti kažką konstruoti, bet ir tarp konservatorių rinkėjų bus daug tokių, kurie nebalsuos už Arvydą Anušauską“, – sako R. Urbonaitė.
O štai ketvirtoje vietoje su šešiais procentais – Šeimų maršo gerbėjų liaupsinamas advokatas Ignas Vėgėlė: „Gal Vėgėlė.“
„Aš labai skeptiškai į tai žiūriu, nes tai yra tam tikros dalies žmonių kandidatas į kandidatus. Jis tiesiog turi pakankamą išsilavinimą, kad galėtų kalbėti ir kalbėti pakankamai rišliai ir adekvačiai“, – teigia R. Urbonaitė.
Panašiai tiek simpatijų, kiek Vėgėlė, turi trečias prezidento rinkimuose likęs, naują partiją įkūręs Saulius Skvernelis.
„Ne, nedalyvausiu. Kartą dalyvavau, užtenka. – Dar galima. – Ne, užtenka. Pabandėm ir užtenka“, – sako S. Skvernelis.
Politologai mano – jei Grybauskaitė išties nekandidatuos, Nausėda kovoje dėl antrosios kadencijos turėtų itin tvirtus šansus. Su sąlyga, jei neatsiras kitų laiko dar nepatikrintų kandidatų, kokiu, beje, prieš praėjusius rinkimus buvo jis pats. Prezidento rinkimai vyks 2024-ųjų gegužę.
