Pirmadienį šalies prezidentas G. Nausėda susitiko su homoseksualią dukrą turinčia R. Račiene. Į susitikimą su prezidentu R. Račienė buvo pakviesta po laiško šalies vadovui.
Nors specialistai sako, kad prezidento susitikimas su LGBTQ+ bendruomenę ginančia R. Račiene buvo teisingas žingsnis, vis dėlto pastebi, jog G. Nausėda iki šiol neparodo aiškios pozicijos šiuo klausimu.
Urbonaitė: realybę įvertinsime, kai matysime prezidento veiksmus
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė prezidento ir R. Račienės susitikimą vertina kaip teigiamą žingsnį. Vis dėlto susitikimo turinys specialistei lieka neaiškus. Kaip pastebi R. Urbonaitė, klausant kai kurių R. Račienės pasisakymų susidaro įspūdis, kad susitikimo metu neišvengta nejaukių momentų.
Be to, kaip sako politologė, žvelgiant į ankstesnius G. Nausėdos pasisakymus dėl LGBTQ+ bendruomenės, kyla klausimų ir dėl šalies vadovo pozicijos.
Pasak R. Urbonaitės, iki tol prezidentas vengė pats susitikti su LGBTQ+ bendruomenės atstovais, todėl kol kas prezidento pozicija šiuo metu nėra aiški.
„Nesu tikra, ar tai (susitikimą – aut. past.) galime priimti kaip prezidento iki tol transliuotų žinučių pasikeitimą ir kad dabar prezidentą matysime mažiau dviprasmišką tais klausimais, mažiau vinguriuojantį ir išsisukinėjantį. Norėčiau tikėti, kad taip, panašu, kad tokį tikėjimą išsinešė ponia R. Račienė.
Bet tai yra labiau tikėjimas ir viltis nei realybė. Realybę mums leis įvertinti laikas, kai toliau matysime prezidento pareiškimus, veiksmus, su kuo jis pats kalbasi, o kur siunčia tik savo patarėjus ir asmeniškai nesusitinka“, – tv3.lt sako R. Urbonaitė.
Politologė sako, kad prezidentas sprendžiant tos pačios lyties asmenų santykių įteisinimo klausimą nėra tik neutralus situacijos stebėtojas. Nuo G. Nausėdos pasisakymų bei veiksmų taip pat priklausys, ar Partnerystės įstatymas bus priimtas, ar ne.
„Jei prezidentas vetuoja, procedūra Seime pradeda suktis iš naujo. Galų gale, prezidento svoris visuomenėje yra svarbus – tai vienas geriausiai vertinamų politikų. Nors prezidento reitingai Lietuvoje visada būna gana aukšti, būtent tai jam sukuria tam tikrą svorį. Jeigu jis tuo naudosis arba nesinaudos ten, kur reikia, mes irgi galėsime matyti tam tikras to išdavas.
Tikrai nesakau, kad prezidentas turi bėgti, teikti įstatymų projektus ir imtis įstatymų iniciatyvos teisės, bet atkreipsiu dėmesį, kad mes iš esmės kalbame apie tai, kad prezidentas savo žodžiais, veiksmais natūraliai galės patvirtinti arba pasakyti, kad tai buvo rūkas, kuris galiausiai išsisklaidė“, – teigia R. Urbonaitė.
Spurga: pažinojo, gydė jo dukrą ir gavo priėjimą prie prezidento?
MRU mokslininkas, politologas Saulius Spurga taip pat pastebi, kad prezidento siunčiamos žinutės apie LGBTQ+ bendruomenę yra skirtingos, tad jas vertinti specialistams nėra lengva.
Nors pirmadienį teigta, kad prezidentas įsiklausė į šį klausimą ir į R. Račienės pasisakymus reagavo gana jautriai, prieš tai girdėjome G. Nausėdos prieštaravimų LGBTQ+ bendruomenės narių prašymams, buvo galima susidaryti įspūdį, kad prezidentas yra kitoje, homoseksualių asmenų nepalaikančioje pusėje.
„Kaunas pride“ metu buvo pateiktas sąrašas bendruomenės reikalavimų. Vienas jų – leisti homoseksualiems asmenims įsivaikinti. Tuomet G. Nausėda teigė, kad prieštarauja tokioms idėjoms ir kad joms priešinsis.
„Aš esu prieš tokius reikalavimus ir manau, kad Lietuvoje jie nebus įgyvendinti. Kaip prezidentas, padarysiu viską, kas nuo manęs priklauso, kad tokie reikalavimai šiuo metu negali būti įgyvendinami“, – dar rugsėjo pradžioje sakė šalies vadovas.
„Tuose punktuose buvo pateikta nemažai statistikos, kaip jaučiasi LGBT bendruomenė, kiek yra įvairių išpuolių, diskriminacijos atvejų, kokia yra psichologinė būsena. Apie tai nebuvo jokio komentaro, jokios empatijos nebuvo parodyta“, – tv3.lt komentuoja S. Spurga.
Be to, „Šeimų maršo“, skleidusio idėjas prieš homoseksualius asmenis, metu nuo scenos nuskambėjo G. Nausėdos sveikinimas renginio dalyviams.
Specialistui nuostabą kelia tai, kad į ankstesnius LGBTQ+ bendruomenės pasisakymus prezidentas nesureagavo ir su jų atstovais nesusitiko, tačiau į prezidentūrą pakvietė iš anksčiau pažįstamą žmogų. Kaip rašė tv3.lt, R. Račienė yra vaikų gydytoja-odontologė ir kadaise gydė vieną iš G. Nausėdų dukterų.
Pati moteris praėjusią savaitę prie prezidentūros teigė mananti, kad greitai G. Nausėdos reakcijai jų pažintis įtakos galėjo turėti.
„Vienas žmogus jį pažinojo, gydė jo dukrą ir tuo pasinaudodamas gavo priėjimą prie prezidento – viskas gerai, nesakau, kad taip negali būti, bet keistokai atrodo. Žiūrėkime turinį, kai yra didelė bendruomenė, skelbia kreipimusis, teisės aktų pataisas, vykdo įvairius veiksmus, tai neišgirstama. O kai ateina tarsi pažįstamas žmogus – jautriai priimama. Nežinau, tai turbūt geriau negu nieko, bet nepanašu į kryptingą, atsakingą, kvalifikuotą ir kompetetingą valstybinį požiūrį“, – sako S. Spurga.
Praėjusią savaitę Briuselyje viešėjęs prezidentas G. Nausėda pripažino, kad R. Račienę žino iš anksčiau. Tačiau prezidentas teigė, kad planuojant susitikimą su gydytoja, to jis neprisiminė. Faktą apie tai, kad R. Račienė gydė Nausėdų dukrą, prezidentas sako prisiminęs vėliau.
„Ji, kaip išaiškėjo, turėjo reikalų su mano dukra. Deja, aš to negalėjau žinoti, tai buvo prieš 20 metų ir tuomet mes buvome gerokai jaunesni, taip kad, aš jos nepažinau. Dabar ją atpažinau ir galiu pasakyti, kad tai buvo geležinės kantrybės gydytoja odontologė, nes mano vaikas labai bijojo eiti pas dantistę. Ji, nežinau, kiek paklojo jėgų ir laiko tam, kad padėtų“, – praėjusią savaitę sakė G. Nausėda.
S. Spurga sako, kad prezidento pozicija LGBTQ+ bendruomenės klausimu nėra aiški, čia pastebima nenuoseklumo. Politologas neteikia konkrečių spėjimų, ar prezidentas ruošiasi palaikyti Partnerystės įstatymą. Pasak S. Spurgos, viskas priklausys nuo detalių ir įstatyme panaudotų sąvokų.
„Ar prezidentas visada išlaikydavo pusiausvyrą ir balansą gindamas visus?“
„Prezidentas girdi ir jaučia tą nerimą, kurį išsakė gerbiama mama. Prezidentas teigia, kad šiuo metu mes valstybėje turime labai daug susiskaldymo, susipriešinimo, pykčio, trūksta pagarbos vieni kitiems, trūksta pagarbos kitaminčiams, kurie galbūt kitaip gyvena, ir ši problema ypatingai jautri ir skaudi, ir ją reikia keisti iš esmės“, – pirmadienį kalbėjo prezidento patarėjas Povilas Mačiulis.
Politologė R. Urbonaitė pastebi, kad anksčiau prezidento išsakyti žodžiai rodo ką kita. Pavyzdžiui, dar pavasarį kilus skandalui dėl kunigo Algirdo Toliato pasisakymų apie Stambulo konvenciją, G. Nausėda teigė, kad kunigo užsipuolimas yra nepriimtinas.
Tačiau, kaip pastebi R. Urbonaitė, tuo pačiu metu dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo viešojoje erdvėje ne ką mažiau kritikos strėlių sulaukė ir kiti asmenys, pavyzdžiui, parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius.
„Ar prezidento kalbėjime nors kartą yra užsiminta apie kitą grupę, kuri taip pat sulaukė grasinimų mirtimi? Ar nors kartą šalia A. Toliato buvo paminėta, pavyzdžiui, T. V. Raskevičiaus pavardė, kuris tuo metu taip pat, kaip ir kunigas A. Toliatas buvo sulaukęs tiek neapykantos ir tiek grasinimų savo adresu, kad tai jau buvo sunkiai protu suvokiama?
Jūs nerasite nei vieno interviu, kur šalia A. Toliato būtų paminėtas, pavyzdžiui, T. V. Raskevičius, kuris tuo metu buvo kaip dar vienas neapykantos objektas“, – sako R. Urbonaitė.
Ankstesnėje prezidento retorikoje nebuvo pabrėžiama, kad abi pusės yra lygios jų nesuskaldant, todėl dabartiniai prezidentūros pasakymai apie susiskaldymą ir susipriešinimą R. Urbonaitei taip pat kelia svarbų klausimą.
„Prezidento kalbėjimas, kad jis nori matyti visas grupes ir kad neapykantos kalbos yra daug, yra labai teisingas. Deja, prezidento ankstesni veiksmai ir ankstesni pasisakymai siunčia visai kitas žinutes. Galbūt aš nemokų tų žinučių skaityti, tačiau sąmoningai kartais perklausau kelis kartus ieškodama balanso prezidento kalbėjime ir veiksmuose.
Nežinau, ar netyčia taip gaunasi, suprantu, kad prezidentas nuoširdžiai veikia, bet būkime sąžiningi ir žiūrėkime į veidrodį. Ar prezidentas visada išlaikydavo pusiausvyrą ir balansą gindamas visus?“ – svarsto R. Urbonaitė.
Specialistės vertinimu, pirmadienį nuskambėjęs prezidento patarėjo pasisakymas, kad G. Nausėda girdi visus, skamba dviprasmiškai ir nenuosekliai. R. Urbonaitė sako, kad nuoseklumo nematyti ne tik kalbant apie LGBTQ+ bendruomenę, bet ir kitais klausimais.
„Čia einame, skatiname skiepytis, bet iš kitos pusės net nežiūrime, į kokius restoranus važiuojame. Arba patys nesugebame skiepijimosi skatinimo imtis. Perklausykite prezidento metinę kalbą Seime, metinės veiklos ataskaitos pristatymą ir jo tekstą Prezidentūros kiemelyje, Jūs nerasite nei vieno raginimo skiepytis, nors tai vienos daugiausiai dėmesio sulaukusios prezidento kalbų. <…>
Klausimas retorinis – nejaugi Prezidentūra nemato savo nenuoseklumo? Jeigu nori, kad žmonės patikėtų tavimi, neturi būti prieš tai padaręs veiksmų, kurie sako priešingai“, – teigia R. Urbonaitė.
Susitikimas reitingams įtakos neturės?
Politologai nemano, kad susitikimas su R. Račiene turės įtakos G. Nausėdos reitingams. S. Spurga sako, kad reikėtų palaukti tolimesnių G. Nausėdos žingsnių ir pasisakymų.
„Manau, kad ne pačios reikšmingos bendruomenės, o motinos, kuri pateko į tokią situaciją susitikimas su prezidentu yra suprantamas dalykas net ir tiems, kurie turi vienokį ar kitokį požiūrį“, – teigia S. Spurga.
Politologė R. Urbonaitė taip pat nemano, kad susitikimas turės įtakos prezidento reitingams.
„Po pranešimo nematėme nei konkrečių pažadų, nei aiškiai suformuluotos prezidento pozicijos. Tai buvo bendri teiginiai, nemanau, kad įvyko kažkas šiuo metu kritinio, kad tie, kurie palaikė tuo klausimu prezidentą, staigiai pakeisti nuomonę.
Manau, kad pakitimai galėtų nutikti jei Seime turėsime priimtą įstatymą ir prezidentas sako, kad jam formuluotės tinka ir tą įstatymą pasirašo. Daliai formuluočių turinys nebus taip svarbus, klausimas bus apskritai – turime Partnerystės įstatymą“, – sako R. Urbonaitė.
Nausėda susitiko su LGBT vaiko mama
Portalas tv3.lt primena, kad pirmadienį G. Nausėda susitiko su už LGBTQ+ bendruomenės teises kovojančia R. Račiene. Susitikimo su prezidentu metu R. Račienė taigė aptarusi galimus spendimus dėl homoseksualių porų santykių įteisinimo ir tikisi, kad Seimas sutars dėl visoms pusėms priimtino partnerystės reglamentavimo.
R. Račienė taip pat teigė, kad kaip LGBTQ vaiko mama per pokalbį su prezidentu ji jautėsi išgirsta, tik valstybės vadovas išsakė nerimą dėl susipriešinusios visuomenės ir kaip sutarti dėl reguliavimo, kad „ji nesprogtų“.
„Buvo kalbėta, kad Seimas turi dirbti žymiai stipriau savo viduje, nes prezidentas bus tik tas žmogus, kuris pasirašys jį (įstatymą). Jis labai daug kalbėjo apie tas formas, kaip turėtų būti, kad tai būtų priimtina visuomenei, taip, tai aš labai tikiuosi, kad Seimas pasistengs ir bus priimtas visas puses (tenkinantį įstatymą)“, – po susitikimo žurnalistams sakė R. Račienė.
„Aš šiandien uždaviau prezidentui klausimą, ar šiandien visi žmonės turi lygias teises, jo manymu, ir iš jo atsakymo tikrai galėjau suprasti, kad ne“, – pridūrė R. Račienė.
Šalies vadovo patarėjas Povilas Mačiulis žurnalistams sakė, kad pokalbio metu apie Partnerystės įstatymą kalbėta nemažai ir „prezidentas nuoširdžiai laikosi pozicijos, kad bendro gyvenimo sureguliavimas turi būti įgyvendintas Lietuvoje“.
„Prezidentas girdi ir jaučia tą nerimą, kurį išsakė gerbiama mama. Prezidentas teigia, kad šiuo metu mes valstybėje turime labai daug susiskaldymo, susipriešinimo, pykčio, trūksta pagarbos vieni kitiems, trūksta pagarbos kitaminčiams, kurie galbūt kitaip gyvena, ir ši problema ypatingai jautri ir skaudi, ir ją reikia keisti iš esmės“, – kalbėjo P. Mačiulis.
Klausiamas, ar šalies vadovas ketina susitikti su LGBTQ atstovais, kad išklausytų jų lūkesčius, patarėjas teigė, kad „prezidentas pažįsta ne vieną porą, bendrauja ir žino šių žmonių problemas, todėl atskiro susitikimo nereikia, tas bendravimas vyksta nuolatos“.
LGBTQ vaiko mama patvirtino, kad apie tai kalbėta su šalies vadovu: „Prezidentas sakė, kad jis turi asmeniškai šitų (homoseksualių žmonių) pažinčių, valgo kartu picas, aš jo klausiau, ar neužsikrėtėt dėl to homoseksualu, sakė, ne“.
„Iš prezidento aš tikrai supratau, kad jis nėra vien tik šalies vadovas, jis yra ir žmogus, kaip mamą jis mane tikrai išgirdo, ir jam nėra tas pats, kaip žmonės jaučiasi Lietuvoj, įskaitant LGBT žmones. Tuo pačiu jis kaip valstybės vadovas išreiškė, sakyčiau, nerimą, kaip padaryti taip, kad visuomenė nebūtų supriešinta dar labiau, kad ji nesusprogtų. Tikrai aš išgirdau iš prezidento pažadą, kad jis bus tas vienijantis žmogus, bet tikrai ne skaldantis“, – kalbėjo R. Račienė.
Prezidentas G. Nausėda pirmadienį susitiko su mama, kovojančia už savo vaiko ir kitų žmonių, priklausančių LGBTQ bendruomenei, teises.
Į S. Daukanto aikštę prie Prezidentūros palaikyti R. Račienės susirinko keliasdešimt žmonių, tarp jų – lygių galimybių kontroliere Birutė Sabatauskaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė, dainininkės Erica Jennings, Dovilė Filmanavičiūtė ir kiti.
Liberalių pažiūrų visuomenininkai ir politikai kritikuoja G. Nausėdą dėl jo konservatyvių nuostatų LGBTQ klausimu ir ragina tvirčiau ginti šios bendruomenės teises.
Nevyriausybinio Lietuvos žmogaus teisių centro praėjusią savaitę skelbto tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad tos pačios lyties poros patiria nelygybę ir siekia įteisinti savo santykius priimant Partnerystės įstatymą. Oponuojantieji šią ataskaitą vadino neatitinkančia reprezentatyvaus, išsamaus tyrimo kriterijų.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.
