Prezidento patarėjas Ridas Jasulionis po susitikimo pasakojo, kad pokalbis tarp dviejų tėvų apie vaikus, iššūkius, su kuriais susiduria vaikai šiuolaikiniame pasaulyje buvo itin jautrus.
„Tikrai prezidentas girdi ir jaučia nerimą, kurį išsakė gerbiama mama. Prezidentas teigė, jog šiuo metu mes valstybėje turime labai daug susiskaldymo, susipriešinimo, pykčio. Trūksta pagarbos vieni kitiems, trūksta pagarbos kitaminčiams, žmonėms, kurie galbūt kitaip gyvena. Šita problema yra ypatinga ir skaudi ir ją reikia keisti iš esmės, bet ji nėra keičiama taip paprastai“, – nurodė R. Jasulionis.
R. Račienės teigimu, ji pokalbio metu suprato, kad prezidentas „nėra tik šalies vadovas, jis yra ir žmogus“: „Kaip mamą, jis mane tikrai išgirdo ir jam nėra tas pats, kaip žmonės jaučiasi Lietuvoje, įskaitant LGBT žmones. Tuo pačiu jis kaip valstybės vadovas išreiškė nerimą, kaip padaryti tai, kad visuomenė nebūtų supriešinta, kad ji nesusprogtų.
<…> Bandėme išnarplioti visus galimus variantus. Iš prezidento išgirdau pažadą, kad jis bus tas vienijantis žmogus, bet tikrai neskaldantis“.
Susitikimo su R. Račiene metu taip pat buvo nemažai kalbėta apie Partnerystės įstatymą – kokia forma jis galėtų veikti. Taip pat nurodoma, kad kad Seimas turėtų dirbti stipriau savo viduje, nes prezidentas „bus tik tas žmogus, kuris pasirašys jį“.
„Ar civiliniu būdu, ar atskiru įstatymu – tai yra tik detalės, kurios užgožtų pačią esmę, bet prezidentas laikosi pozicijos, kad bendro gyvenimo sureguliavimas turi būti įgyvendintas Lietuvoje“, – sakė R. Jasulionis.
LGBT šeimų problema, kaip ir kitos problemos, anot prezidento patarėjo, nėra sprendžiamos tik įstatymais, „tam reikia ir didelio visuomenės požiūrio pasikeitimo, supratimo ir tolerancijos“.
Prezidentui uždavė netikėtą klausimą
Anot R. Jasulionio, situacija po truputėlį keičiasi Lietuvoje, bet visgi norima, kad tas pokytis būtų didesnis.
„Prezidentas teigia, kad Lietuva yra per maža tauta, kad mes galėtume skirstytis į gerus ar blogus, į tinkamus ir netinkamu. Esame lietuviai, galime sugyventi vieni su kitais ir tas pokytis, kurio mes visi nuoširdžiai norime, jis turi prasidėti nuo šeimų, turi prasidėti švietimo įstaigose, darbuose tam, kad mes būtume visi kartu vieninga, graži tauta“, – kalbėjo jis.
R. Račienė sustikimo su prezidnetu metu taip pat uždavė netikėtą klausimą: „Ar šiandien Lietuvoje visi žmonės turi lygias teises“.
„Iš jo atsakymo aš tikrai galėjau suprasti, kad ne“, – žurnalistams pasakojo LGBTQ teises ginanti mama.
„Prezidentas bendrauja ir žino tas problemas. Bendravimas vyksta nuolatos“, – žurnalistams paklausus, ar prezidentas tiesiogiai bendrauja su LGBT šeimomis, atsakė R. Jasulionis.
„Ką ir patarėjas kalbėjo, prezidentas turi asmeniškai pažinčių (su LGBT – aut. past.) – valgo kartu picas. Aš jo klausiau, ar dėl to neužsikrėtė homoseksualumu, atsakė, kad ne“, – pajuokaudama sakė R. Račienė.
Prašo įsiklausyti į problemas
Susitikimo su prezidentu siekianti gydytoja Rasa Račienė prašo šalies vadovo „skleisti Lietuvą vienijančią, o ne skaldančią Jūsų ar Jūsų artimos aplinkos retoriką“. Ji sako kasdien girdinti replikas, grasinimus susidoroti, užgaulius aplinkinių, net ir artimųjų komentarus, kad LGBTQ žmonėms „ne vieta mūsų visuomenėje“.
„Man iš skausmo plyšta širdis, nes visi tie žodžiai – apie mano vaiką. Kiekvieną dieną nerimauju, kad tik nieko nenutiktų mano vaikui, kad visos tos patyčios ir neapykanta, tvyranti viešojoje erdvėje, nesužlugdytų mano vaiko emociškai ir jo nepalaužtų. Patikėkite, tai – nepakeliama, žemina ir žeidžia iki sielos gelmių“, – sako R. Račienė.
Ji taip pat prašo prezidento apie LGBTQ asmenų problemas kalbėti būtent su šia bendruomene – vaikais, jų tėvais, nevyriausybinėmis organizacijomis, ginančiomis LGBTQ teises, o ne su „trečiosiomis šalimis“.
Moteris taip pat norėtų prezidento asmeninio pažado, kad Lietuva priims pagarbų ir orų Partnerystės įstatymą, kuris kalbėtų ne apie juridinius, bet „emociniais ryšiais pagrįstus vienalyčių porų santykius“.
„Esu pasirengęs kalbėtis, esu pasirengęs išgirsti. Tikrai, tai yra jautru, kuomet mama kalba apie savo vaikus. Dėl tos priežasties aš tikrai pirmadienį susitiksiu su ponia Račiene“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
Vis dėlto, prezidento nuomone, ši problema yra gerokai didesnė, ir apima abipusę neapykantą.
„Kai gerbiama mama kalba apie patyčias, apie grasinimus – mes visi šiandien susiduriame su šiuo fenomenu, nepriklausomai nuo seksualinės orientacijos, šiandien susipriešinimo Lietuvoje yra aiškiai per daug. Man tikrai įdomu su ja pasišnekėti, kaip ji vertina kitų visuomenės grupių persekiojimą, dėl to, kad jos negalvoja, kaip ši visuomenės grupė – juk ir už tai šiandien grasinama net ir mirtimi“, – teigė prezidentas.
Liberalių pažiūrų visuomenininkai ir politikai kritikuoja G. Nausėdą dėl jo konservatyvių nuostatų LGBTQ klausimu ir ragina tvirčiau ginti šios bendruomenės teises.
Nevyriausybinio Lietuvos žmogaus teisių centro praėjusią savaitę skelbto tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad tos pačios lyties poros patiria nelygybę ir siekia įteisinti savo santykius priimant Partnerystės įstatymą. Oponuojantieji šią ataskaitą vadino neatitinkančia reprezentatyvaus, išsamaus tyrimo kriterijų.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.
