republica

„Beveik penktadalis piliečių, tai – tautinės mažumos. Gindami mažumų teises, vienijame Lietuvą“, – štai ką skelbė viena Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (Akcja Wyborcza Polaków na Litwie) savivaldybių rinkimams skirtų reklamų.

Dalis patriotiško jaunimo Kovo 11-ąją paminėjo Vilniuje, Rašytojų klubo salėje vykusioje diskusijoje „Koks patriotiškumas reikalingas Lietuvai?“. Į renginį surinkusių žmonių gausa leido suprasti, kad šis klausimas daugeliui lietuvių dar ir šiandien yra aktualus. Patriotiško jaunimo sambūrio „Pro Patria“ organizuotoje diskusijoje taip pat dalyvavo ir Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarai, sąjūdininkai bei Seimo nariai. „Patriotiškumas yra įsipareigojimas bendruomenei.

Lietuvoje kovo 21-ąją minima Tarptautinė diena prieš rasinę diskriminaciją. Jos minėjimas įtrauktas į kasmet organizuojamos savaitės prieš rasizmą renginius, prasidėjusius šią savaitę ir truksiančius iki ketvirtadienio. Šeštadienį sostinės senamiestyje, užeigoje „Transylvania Pub“, bus atidaryta menininkės Giedrės Valtaitės fotografijų paroda „Ni hao / Labas“, kurioje ketinama eksponuoti daugiausia Kinijos žmonių portretus.

Lietuvoje šiomis dienomis prasidėjo tradicinės savaitės prieš rasizmą 2009 renginiai, truksiantys iki kito ketvirtadienio. Tarptautinei dienai prieš rasinę diskriminaciją, minimai kovo 21-ąją, skirti renginiai vyksta įvairių šalies regionų mokyklose, pranešė savaitę prieš rasizmą ir kitas nepakantumo formas su partneriais rengiantis Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI). Pasak ŽTSI, kovo 16-26 dienomis daugiau nei 3500 moksleivių ketinama supažindinti su rasizmo istorija, pateikti jiems...

Pirmadienį piliečių grupė „Už kokybišką ir sąžiningą mokslo ir studijų sistemą“ įteikė Švietimo ir mokslo Ministrei Romai Žakaitienei siūlymus, kaip derėtų keisti Lietuvos aukštojo mokslo sistemą, rašo „Bernardinai.lt“.Piliečių grupė „Už kokybišką ir sąžiningą mokslo ir studijų sistemą“ siūlo, kad: –  Universitetų valdymas turi būti patikėtas visuomenės atstovams, atrinktiems pagal griežtus kriterijus.

Didžiausios nevyriausybinių jaunimo organizacijų sąjungos – Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) Padėkos vakare antradienį buvo įteikti apdovanojimai labiausiai per 2007-uosius metus prie jaunimo organizacijų veiklos ir iniciatyvų prisidėjusiems asmenims, institucijoms, organizacijoms.Geriausieji buvo išrinkti LiJOT rudens Asamblėjoje susirinkusių jaunimo organizacijų atstovų. Apdovanojimus vakar vykusiame šventiniame vakare teikė naujai išrinktas LiJOT prezidentas Šarūnas Frolenko.

Keli tūkstančiai žmonių šiandien vidurdienį susirinko į Katedros aikštę Vilniuje išreikšti paramą Estijai. Į akciją „Mes kartu! Laisvi ir nepriklausomi“ susirinkusių piliečių neatbaidė nė pliaupiantis lietus.

Lietuvos jaunimo organizacijos visus laisvus ir sąmoningus piliečius ragina gegužės 8 d., antradienį susiburti į Baltijos valstybių solidarumo akciją „Mes kartu! Laisvi ir nepriklausomi“. Akcija bus skirta paremti Estiją ir priminti Europos Sąjungos senbuvėms bei pasauliui, kad Europos tyla svarbiausiomis akimirkomis Baltijos valstybėms baigdavosi tragedija.Akcija prasidės Vilniuje, Katedros aikštėje, vidurdienį.

Reikšdamos protestą prieš Rusijos vykdomą politiką Estijos atžvilgiu, Jaunųjų konservatorių lyga, Lietuvos sąjūdis ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga penktadienį surengė protesto akciją prie Rusijos ambasados Vilniuje.Organizatorių teigimu, protestu norima pasakyti, kad Rusijos veiksmai „yra niekingi ir nekelia pasitikėjimo ir kad niekas neturi teisės kištis į suverenių Baltijos valstybių vidaus reikalus“.Protesto akcijoje, trukusioje apie valandą, dalyvavo apie pusšimtis asmenų.

Sklando legenda, kad Friedrichas Nietzsche (Frydrichas Nyčė) kartą vaikščiodamas po Turino Karlo Alberto aikštę pamatė, kad vaikas muša arklį. Šis vaizdas taip paveikė filosofą, kad jis nesusivaldęs puolė gyvūnui ant kaklo ir kūkčiodamas kartojo: „Atleisk Dekartui“. Kaip manote, kodėl? Iš dalies atsakymas galėtų būti siejamas su faktu, kad tuo metu Nietzsche jau turėjo mentalinių sutrikimų, kita vertus, būtent XVII a. René Descartes’o (Renė Dekarto) mechanistinė pasaulėžiūra davė postūmį instr...

Japonija – iš tiesų sunkiai apibrėžiamas politologinis galvosūkis. Viena iš nedaugelio Azijos valstybių, kuriai pavyko sukurti ir išlaikyti bent jau formaliai aukšto standarto demokratinę sistemą, metai po metų gaunančią aukštus „Freedom House“ įvertinimus, vis dėlto sunkiai telpa į vakarietiškų politinių sistemų pagrindu suformuotas teorines konstrukcijas.

Nuo to laiko, kai Senovės Graikijos filosofai atskyrė nomos („įstatymo“) ir physis („gamtos“) sritis, politikos, kultūros, visuomenės ir gamtos skirtis mums atrodo esanti nepamainoma mąstant apie pasaulį.

Baigėsi moksleivių rašinių konkursas „Neklausk, ką tau gali duoti Lietuva. Klausk, ką tu gali duoti Lietuvai!“, kurį organizavo Akademinio jaunimo organizacija „Geopolis“ ir VU TSPMI studentų korporacija „RePublica“. Konkurse dalyvavo mokiniai iš 50-ies Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų.

Ko gero, apie tai, ką galiu duoti Lietuvai, kalbėti būtų nepaprastai sunku. Metų man tik septyniolika, o švaistytis pažadais, kiek nuopelnų Tėvynės labui būsiu nuveikusi po keturiasdešimties metų, būtų kvaila. Kita vertus, yra pasiutusiai šauni lietuviška patarlė: „Kalk geležį, kol karšta“. Aš ir kalu, kiek mano jėgos leidžia. Aš savo šaliai noriu duoti daug. Noriu visą laiką, ne tik Vasario 16-osios proga ir švenčių dienomis. Pavyzdžiui, aš pasodinau medelį. Prieš septynerius metus.