Latvijos tarptautinių santykių instituto direktorius Atis Lejinis sakė, kad Latvijos gyventojai turėtų išreikšti paramą ir solidarumą su Estija. Jo teigimu, tai, kas nutiko Estijoje, gali pasikartoti ir Latvijoje. Tokiu atveju Ryga taip pat norėtų sulaukti estų paramos.
Politikos ekspertas griežtai sukritikavo Latvijos Seimo sprendimą nepriimti Estiją palaikančios deklaracijos. Gegužės 3 dieną šalies parlamentas atmetė kai kurių deputatų siūlymą iškart paskelbti deklaraciją ir perdavė ją svarstyti Užsienio reikalų komitetui.
Jam pritarė ir politologas Ivaras Ijabis. Pastarojo teigimu, Seimo daugumos sprendimas rodo, kad politinio elito materialiniai interesai yra aukščiau politinių interesų, solidarumo, ilgalaikės politinės vizijos ir bendros Baltijos šalių istorijos.
Rimtas įspėjimas
Balandžio pabaigoje prasidėję įvykiai Estijoje parodė, kad saugumo problemos šiame regione dar nėra išspręstos ir jos įgavo kitokį, daug sunkiau apčiuopiamą, pavidalą.
Susirėmimai Taline buvo rimtas įspėjimas ir pamoka ateičiai visoms trims Baltijos šalims. Kad tai nebuvo tik Estijos vidaus problema, įrodo ir neadekvati Rusijos valdžios reakcija, tendencingas rusų žiniasklaidos vaidmuo, nesugebėjimas užtikrinti estų diplomatų saugumo Maskvoje.
Precedentas dar kartą parodė, kokią įtaką bei spaudimą suverenios valstybės veiksmams savo šalyje gali patirti Baltijos valstybės. Šių įvykių kontekste Europos politikų tyla priminė skaudžiausias Lietuvos, Latvijos ir Estijos kovos dėl nepriklausomybės akimirkas.
Akciją organizuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentų Korporacija „RePublica“ ir savaitraštis „Atgimimas“. Jiems talkina interneto portalas www.delfi.lt , studentų korporacijos Neo-Lithuania, Vytis ir Akademinė skaučių draugovė, TauTiTo, Gaja, Lietuvos skautija, Jaunųjų konservatorių lyga, Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga, Lietuvos jaunųjų Europos federalistų organizacija ir kitos organizacijos.
