Keli tūkstančiai žmonių šiandien vidurdienį susirinko į Katedros aikštę Vilniuje išreikšti paramą Estijai. Į akciją „Mes kartu! Laisvi ir nepriklausomi“ susirinkusių piliečių neatbaidė nė pliaupiantis lietus.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentų korporacijos „RePublica“ sumanyta ir inicijuota akcija buvo skirta paremti Estiją ir priminti Europos Sąjungos senbuvėms bei pasauliui, kad Europos tyla svarbiausiomis akimirkomis Baltijos valstybėms baigdavosi tragedija.
Lygiai 12 val., skambant Katedros varpams, aikštėje buvo ištiesta milžiniška Lietuvos vėliava. Šalia jos būriavosi Latvijos ir Estijos simboliką laikantys piliečiai. Renginio akcentu tapo minią apsupusi, dar 1989 m. Baltijos kelią menanti 50 metrų Lietuvos vėliava.
Katedros aikštėje susirinkę žmonės susikibo rankomis ir skandavo: „Estija! Estija! Estija!“.
Susirinkusiuosius sveikino Vytautas Kernagis, Jurgis ir Erika Didžiuliai, Sati (atlikusi dainą „Laisvė“). Prie pilietinės akcijos prisijungė ir grupė Seimo narių, dėl renginio atidėjusių posėdį. Atvykęs premjeras Gediminas Kirkilas tarė solidarumo žodį.
Tuo pačiu metu Rygos Doma Laukums aikštėje susirinko apie tūkstantį Latvijos gyventojų, kurie su vėliavomis ir dainomis patraukė Laisvės paminklo link.
Taline, kuriame buvo draudžiami susibūrimai, prie akcijos žmonės jungėsi iškeldami Baltijos šalių vėliavas.
Estijos palaikymo akcija vyko ne tik Baltijos šalių sostinėse. Žmonės būriavosi Kaune prie Romo Kalantos paminklo, Šiauliuose. Latviai ir lietuviai susitiko Saločių-Grenstalės pasienio poste. Vilniaus gamtos ir tiksliųjų mokslų licėjuje bei kai kuriose kitose Lietuvos mokyklose lygiai 12 valandą moksleiviai taip pat susikabino rankomis.
Balandžio pabaigoje prasidėję įvykiai Estijoje parodė, kad saugumo problemos šiame regione dar nėra išspręstos ir jos įgavo kito, daug sunkiau apčiuopiamą, pavidalą.
Susirėmimai Taline buvo rimtas įspėjimas ir pamoka ateičiai visoms trims Baltijos šalims. Kad tai nebuvo tik Estijos vidaus problema, įrodo ir neadekvati Rusijos valdžios reakcija, tendencingas rusų žiniasklaidos vaidmuo, nesugebėjimas užtikrinti estų diplomatų saugumo Maskvoje.
Precedentas dar kartą parodė, kokią įtaką bei spaudimą suverenios valstybės veiksmams savo šalyje gali patirti Baltijos valstybės. Šių įvykių kontekste Europos politikų tyla priminė skaudžiausias Lietuvos, Latvijos ir Estijos kovos dėl nepriklausomybės akimirkas.
Foto: © News Bridgepix/RP.
