represijos

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis niekada neturėtų kartoti sovietinių laikų masinių represijų, nors Maskva vykdo beprecedentę kampaniją prieš savo karo Ukrainoje oponentus. Vadovaujant V. Putinui, iš istorijos vadovėlių buvo išbrauktos Stalino laikų represijos ir daugiausia dėmesio skiriama Sovietų Sąjungos vaidmeniui nugalint nacizmą.

Nuo tada, kai Maskva pernai pradėjo plataus masto puolimą Ukrainoje, represijos Rusijoje smarkiai sustiprėjo ir pasiekė tokį lygį, kokio nėra buvę nuo stalinizmo laikų, penktadienį perspėjo aukšto rango Jungtinių Tautų (JT) ekspertė. „Represijos prieš pilietinę visuomenę, nepriklausomą žiniasklaidą ir apskritai visus nesutinkančius balsus pasiekė naujausioje istorijoje precedento neturintį lygį“, – žurnalistams Ženevoje sakė Mariana Katzarova.

Baltijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai trečiadienį pasmerkė Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimo vykdomas vidaus represijas ir bendrininkavimą Rusijos kare prieš Ukrainą. „Turime priminti sau, kad kova už laisvę niekada nesibaigia. Mes tikime demokratine, nepriklausoma ir suverenia Baltarusija, kaip ir Ukrainos pergale.

Rusijai užpuolus Ukrainą, baltarusiai patiria naują represijų bangą, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje didžiausios pasaulio saugumo organizacijos ataskaitoje. Baltarusijoje dėl politiškai motyvuotų kaltinimų praėjusį mėnesį buvo sulaikyti mažiausiai 1 486 žmonės, nurodoma Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ataskaitoje. Ją matė naujienų agentūra AFP.

Sostinės Tuskulėnų memorialo koplyčioje-kolumbariume ketvirtadienį pirmą kartą bus aukojamos mišios už sovietinių represijų aukas. Jomis bus prisimenamos aukos, kurioms 1944–1947 metų sausio–kovo mėnesiais buvo įvykdyta mirties bausmė NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį įspėjo, kad moterų ir mergaičių teisės puolamos visame pasaulyje, ir atkreipė dėmesį į Afganistano, Irano bei Rusijos veiksmus. Pasak JAV lyderio, kovo 8-ąją minima Tarptautine moters diena „pagerbiama tiesa... kad moterys ir mergaitės yra būtinos sėkmei ir pažangai kiekvienu mūsų visuomenės aspektu“. Tačiau „nepaisant pažangos dešimtmečių, pernelyg daug kur pasaulyje moterų ir mergaičių teisės vis dar puolamos“, įspėjo prezidentas.

Prancūzija penktadienį pasmerkė Baltarusijos teismo sprendimą žymiam aktyvistui Alesiui Bialiackiui skirti 10 metų laisvės atėmimo bausmę, šį nuosprendį Nobelio premijos laureatui pavadinusi „beprecedenčių represijų“ ženklu.

Socialinių tinklų milžinė „Meta“ ketvirtadienį pranešė, kad dešimtys milijonų žmonių Irane naudojasi platforma „Instagram“, nors vyriausybė stengiasi blokuoti šią paslaugą dėl mėnesius trunkančių protestų. Iraną protestai krečia nuo to laiko, kai rugsėjo 16 dieną areštinėje mirė 22 metų Mahsa Amini, suimta už įtariamą moterų aprangos taisyklių pažeidimą.

Represijos tik skatina Lietuvą padėti persekiojamoms organizacijoms ir asmenims, rusų prokurorams priėmus sprendimą Lietuvoje įsikūrusio Laisvosios Rusijos forumo veiklą pripažinti nepageidaujama sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Tai ne pirma organizacija, ne pirmi asmenys, kuriems suteiktas prieglobstis ir teisė gyventi Lietuvoje, kurie paskelbti priešais arba nusikaltėliais Rusijoje, ta tendencija jau matyta, ji mūsų pozicijos niekaip nekeičia.

Jungtinės Valstijos įkalinimo bausmę Mianmaro nušalintai lyderei Aung San Suu Kyi ir represijas kitų išrinktų figūrų atžvilgiu pirmadienį pavadino „įžeidimais demokratijai ir teisingumui“. „Raginame režimą paleisti Aung San Suu Kyi ir visus neteisingai sulaikytus [žmones], įskaitant kitus demokratiškai išrinktus pareigūnus“, – sakoma JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pareiškime.

Šiandien tarptautinis fondas „Žmogaus teisės psichiatrijoje - FGIP“ (Human Rights in Psychiatry - FGIP) paskelbė naują ataskaitą apie politinio piktnaudžiavimo psichiatrija atnaujinimą Rusijos Federacijoje.

Vilniaus savivaldybė išnuomojo patalpas baltarusių bendruomenei, kuriose įsikursianti viešoji įstaiga ketina telkti ir padėti nuo represijų Baltarusijoje bėgantiems piliečiams. Kaip pranešė Vilniaus savivaldybė, Vilniaus g. 20 esančiose daugiau nei 240 kv.

Baltarusijos žmogaus teisių aktyvistai pirmadienį reiškė būgštavimus, kad kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja bus sulaikyta, o prieš nepriklausomą žiniasklaidą ir teisių gynimo organizacijas prasidės represijos.

Vienas Šiaurės Korėjos karys pirmadienį pabėgo į Pietų Korėją, tapęs vienu iš nedaugelio žmonių, kuriems pavyko kirsti vieną iš labiausiai pasaulyje įtvirtintų sausumos sienų, pranešė kariškiai. Jaunesnis negu 20 metų karys pasidavė Pietų Korėjos pasieniečiams apie 8 val. vietos (2 val. Lietuvos) laiku, perėjęs sieną ties Hvačonu į šiaurės rytus nuo Seulo, pranešė Pietų Korėjos gynybos ministerija. Kario veiksmus tiria pareigūnai, o ministerija pažadėjo vėliau atskleisti daugiau detalių.

 Lietuvos okupacija ir genocidas buvo skaudžiausia praėjusio amžiaus Lietuvos istorijos dalis, bet nepaisant nuožmių represijų lietuvių tautos dvasia nepalūžo, sako Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

Kinijos policija užtvėrė vartus į kapines, kuriose palaidotos prieš 24 metus vykusių Tiananmenio aikštės žudynių aukos, kaip ir kasmet imantis veiksmų užkirsti kelią tų įvykių minėjimo akcijoms. Pareigūnai kasmet birželio 4-ąją imasi didelio masto veiksmų, kad užkirstų kelią diskusijoms apie tai, kaip 1989-aisiais buvo jėga numalšinti demokratijos šalininkų protestai, per kuriuos žuvo bent keli šimtai žmonių.

Briuselį pasiekia vis didesnį nerimą keliančios žinios apie netinkamą elgesį su Lietuvoje gyvenančia lenkų tautine mažuma. Europos Sąjungos šūkis yra „Suvienyti įvairovėje", todėl toks elgesys kertasi su Europos standartais. Lietuvos pozicija daugiaetniškumo atžvilgiu yra tokia anachroniška, grįsta nusistatymais ir kompleksais bei dvelkianti šovinizmu, kad kai kurie Europos Parlamento nariai nusprendė imtis oficialių žingsnių šioje srityje.

Prieš 90 metų, 1918 m. lapkričio 23 d., Lietuvos ministras pirmininkas prof. A.Voldemaras išleido pirmąjį įsakymą dėl Apsaugos tarybos ir pirmojo pėstininkų pulko įsteigimo. Ši diena laikoma Lietuvos kariuomenės įkūrimo data, tačiau dera prisiminti, kad Lietuvos kariuomenė, kurios 94 metų sukaktį ką tik paminėjome, kurtis pradėjo kiek anksčiau ir ypač sudėtingu laiku. Skausmingas jos gimimas neapsiėjo be savanorių didvyrių aukų.

Dėl kaltinimų antivyriausybine propaganda Irane suimtas buvusio prezidento Akbaro Hašemio Rafsandžanio (Akbar Hashemi Rafsanjani) sūnus. Pasak naujienų agentūros „Fars“, Mehdis Hašemis (Mehdi Hashemi) sekmadienio vakarą grįžo iš Didžiosios Britanijos, kur gyveno trejus metus. Jis iš karto buvo sulaikytas ir apklaustas, o tada nugabentas į liūdnai pagarsėjusį Evino kalėjimą Teherane. Jis taip pat kaltinamas korupcija. Šeštadienį grįžusi iš Londono buvo sulaikyta A. H. Rafsandžanio duktė.

Paryžiuje vykstančioje trečiojoje tarptautinėje Sirijos draugų grupės konferencijoje Lietuva kartu su kitomis Šiaurės ir Baltijos šalimis paskelbė bendrą pareiškimą dėl padėties Sirijoje, smerkiantį jos valdančio režimo vykdomą civilių žudymą ir pabrėžiantį bendras visų šalių pastangas taikiam politiniam procesui pradėti.

Kaip ir kasmet birželio 14-ąją, Europos Parlamente Strasbūre, prie atminimo lentos, Baltijos tautų didžiųjų trėmimų aukų pagerbti susirinko europarlamentarai iš visos Europos.

Ateinančią savaitę Lietuva minės Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dieną – prisimins ir pagerbs masinio nekaltų civilių gyventojų trėmimo į netinkamas gyventi Sibiro ir Tolimosios Šiaurės Sovietų Sąjungos teritorijas aukas. Karštą 1941 metų birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių. Sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko apie 800 tūkst. savo gyventojų. Apie 300 tūkst.

Turkijos ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas apkaltino Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą dėl netiesioginės paramos Sirijos žmonių represijai nesėkmingai siekiant suvienyti šalį, skelbia BBC. Premjeras teigė, kad Saugumo Taryba „stovi surištomis rankomis“, tuo tarpu Sirijoje kasdien miršta žmonės. Sirija pažadėjo iki balandžio 10 dienos iš miestų išvesti saugumo pajėgas.

Trėmimai. Apie nacių, o ypač sovietų, valdžios vykdytus trėmimus esame girdėję kiekvienas. Parašyta ne viena istorinė knyga, vadovėlis, pasakojantis apie nacių vykdytą Holokaustą, Sovietų Sąjungos organizuotus masinius gyventojų (taip pat ir lietuvių) trėmimus į lagerius ir koncentracijos stovyklas. Tačiau  ne visa istorinė realybė yra išsamiai ištyrinėta ir aprašyta, ne apie visas vykdytas represijas žinome. Viena iš nutylimų temų – tai liuteronų tremtis.

Žmogaus teises ginanti organizacija „Amnesty International“ apkaltino Saudo Arabiją, kad ši į „arabų pavasarį“ reagavo pradėdama represijų bangą, informuoja BBC. Pranešime „Amnesty International“ teigia, kad šalyje buvo suimti tūkstančiai žmonių, dauguma – nepateikus kaltinimų ir be teismo. Žymiems reformistams po neteisingų teismų buvo skirtos ilgos kalinimo bausmės.

ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams Catherine Ashton atstovė paragino Baltarusijos valdžią atsisakyti ketinimų padidinti šalies saugumo KGB galias ir taip suvaržyti galimybes veikti politinei opozicijai. „Baltarusijos parlamento patvirtintas įstatymo dėl visuomeninių organizacijų pataisų projektas mums kelia didelį nerimą“, – pareiškė agentūrai „BelaPAN“ C. Ashton atstovė spaudai Maja Kočijančič.

Per kilusius susirėmimus tarp vyriausybės kariškių ir opozicijos, protestuojančios prieš prezidentą Salehą, žuvo mažiausiai dešimt žmonių, praneša BBC. Kovos kilo tarp prezidento Saleho šalininkų ir karių, pavaldžių aukšto rango generolui, kuris perėjo į opozicijos pusę. Nuo sekmadienio žuvo daugiau nei 80 protestuotojų, kurių dauguma buvo neginkluoti. Pasak medicinos darbuotojų, mažiausiai keturi civiliai žuvo per susišaudymą Sanoje.

Jemeno sostinėje Sanoje vėl prasidėjo kovos, nors antradienio naktį buvo sutarta dėl paliaubų, praneša BBC. Saugumo pajėgos trečiadienį susirėmė su opozicija bent dviejuose miesto rajonuose. Vėlai antradienį viceprezidentas derėjosi su pasiuntiniais iš Vakarų ir sutiko sudaryti paliaubas. Nuo sekmadienio jau žuvo dešimtys žmonių - daugiausia beginklių protestuotojų.

Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas reiškia didelį susirūpinimą Baltarusijos žmogaus teisių gynėjo A. Beliackio areštu ir pažymi, kad ES šalių ir Baltarusijos tarpusavio teisinė pagalba neturėtų tarnauti politiniam persekiojimui bei represijoms, praneša Parlamento spaudos tarnyba. A. Beliackis buvo sulaikytas remiantis informacija apie jo banko sąskaitas, kurią Baltarusijai suteikė Lietuva ir Lenkija, remdamosi abipusės teisinės pagalbos sutartimis.

Maoistas Baburamas Bhattarai buvo išrinktas Nepalo premjeru, skelbia BBC. Taip siekiama suformuoti stabilią vyriausybę po užsitęsusio politinio netikrumo. Maoistų partijos vicepirmininkas B. Bhattarai laimėjo balsavimą, užsitikrinęs dalies partijų palaikymą.

Vėl sulaikytas Rusijos opozicijos politikas Borisas Nemcovas. Jis suimtas po to, kai kiaušiniais buvo apmėtytas jo automobilis. B. Nemcovas agentūrai AP telefonu sakė, kad incidentas įvyko pirmadienį Sankt Peterburge. Jo suėmimas esą yra neteisėtas, jam nepateikti jokie kaltinimai. B. Nemcovas trumpam buvo sulaikytas jau sekmadienį. Tada jis buvo apkaltintas nelegalia rikimų kampanija. Rusijoje opozicionieriams dažnai trukdoma dirbti.

Baltarusijos informacijos ministerija nusprendė atšaukti savo ieškininį pareiškimą nutraukti laikraščio „Narodnaja volia“ leidimą. Atitinkamą prašymą liepos 13 d. Aukščiausiajame ūkio teisme pateikė ministerijos atstovas, praneša „BelaPAN“. Išvakarėse Informacijos ministerija atšaukė analogišką ieškinį ir laikraščiui „Naša niva“. Abu leidiniai atstovauja demokratinėms jėgoms. * * * Baltarusija veda derybas dėl kai kurių didelių gamyklų pardavimo Rusijai.

Kinijos vyriausybė Sindziango autonominiame regione įkalino dešimtis etninės uigūrų grupės narių už tai, kad šie kalbėjo apie prieš porą metų kilusius protestus, antradienį pranešė „Amnesty International“. 2009 m. liepą Sindziango regiono sostinėje prasidėjo susirėmimai tarp kinų daugumos ir uigūrų mažumos. Per neramumus žuvo 200 žmonių. Dauguma musulmonų uigūrų nepatenkinti Pekino valdžia.

Sirijos kariuomenė ketvirtadienį pasiuntė tankus ir kitus šarvuočius prie šiaurinio miesto Marato al Numano po to, kai tūkstančiai Sirijos gyventojų pabėgo į Turkiją, norėdami išvengti susirėmimų su prezidento Bašaro al Asado (Bashar al-Assad) pajėgomis.

Kinijoje ir visame pasaulyje šeštadienį buvo prisimenamos Tiananmenio žudynės. Tiesa, pačioje Kinijoje ne tik kad nevyksta jokie renginiai, bet valdžia stengiasi vis labiau kontroliuoti visuomenę. Tik nedidelė dalis Kinijos gyventojų ko gero nepabūgtų viešai prisiminti Tiananmenio įvykius. Aikštė, kadais tapusi demokratinių siekių akcentu, birželio 4 - ąją buvo pilna žioplinėjančių turistų. Juos sekė pareigūnai, rašo BBC.

Jungtinių Valstijų prezidento B. Obamos išplatintame pareiškime teigiama, kad JAV didins sankcijas Baltarusijai, informuoja "RIA Novosti". "Atsižvelgdama į savo vertybes ir principus, JAV vyriausybė taikys naujas sankcijas Baltarusijos valstybei priklausančioms bendrovėms", rašoma B. Obamos pareiškime.

Baltarusijos sostinės Spalio rajono teismas ketvirtadienį nuteisė penkis gruodžio 19-osios riaušių Minske dalyvius trejų ir ketverių metų laisvės atėmimo bausmėmis. Pavelas Vinogradovas ir Aleksandras Kirkevičius sugriežtinto režimo kolonijoje praleis ketverius metus, o Dmitrijus Drozdas, Andrejus Protasenia ir Vladimiras Chomičenka - trejus metus. Teismo prcesas truko penkias dienas.

Trys dešimtys vienos Kinijos evangelikų Bažnyčios narių nukentėjo nuo valdžios represijų. 30 žmonių, mėginusių surengti Velykų pamaldas, buvo suimti. Bažnyčia „Shouwang“ ketino surengti Velykų pamaldas po atviru dangumi, tačiau pastorius J. Tianmingas pranešė, kad tikintieji buvo nugabenti į policijos nuovadas. Kol kas nei vienas nepaleistas, rašo BBC.

ES šalių atstovai penktadienį ES viršūnių susitikime pritarė ES užsienio reikalų ministrų priimtam sprendimui taikyti sankcijas kai kuriems Baltarusijos valdininkams, skelbia ES žiniasklaida. ES pažymėjo, kad sankcijos netaikomos žmonėms, tačiau aukščiausi pareigūnai, ypač susiję su represijomis, negalės vyksti į užsienio šalis (ES). Balsas.lt primena, kad Lietuva pastaruoju metu siekė atnaujinti diskusijas su Minsku.

Baltarusijos valdžia turi nedelsiant paleisti visus politinius kalinius, o už represijas atsakingi pareigūnai turi sulaukti sankcijų. Tuo tarpu parama šios šalies pilietinei visuomenei bei studentams turi būti sustiprinta. Tokios mintys skambėjo trečiadienį Briuselyje surengtame Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto bei kelių jo delegacijų posėdyje.

Penktadienio rytą Baltarusijos KGB surengė kratą opozicinio laikraščio „Naša niva“ fotokorespondentės Julijos Daraškevič bute. Ketvirtadienį buvo iškrėstas televizijos kanalo „Belsat“ žurnalistės Katerinos Tkačenko butas. KGB darbuotojai pateikė fotoreporterei orderį, išduotą tiriant baudžiamąją bylą dėl masinių riaušių Minske gruodžio 19-ąją, prezidento rinkimų dieną.

Sekmadienį piliečiai Baltarusijoje žengė prie balsadėžių, vakare rinkosi į aikštę, vėliau buvo žiauriai išvaikyti, buvo ribojama informacijos prieiga, daliai – ir susisiekimas telefonu, „mėlynių“ neišvengė ne tik protestuotojai, tarp kurių – ir opozicijos lyderiai, bet ir užsienio žurnalistai. Šalis, niekam labai nesistebint, lieka paskutiniuoju Europos diktatoriumi ir „tėtušiu“ (Batka – baltarusių kalba) pravardžiuojamo Aleksandro Lukašenkos rankose.

Rusijos opozicinių partijų surengto mitingo rengėjai ir dalyviai, daugumą kurių sudarė opozicinių Rusijos partijų atstovai, sulaukė represinio atsako, rašo BBC. Milicija nurodė, jog penktadienį sulaikyta 12 mitingavusiųjų opozicijos atstovų. Žmonės sulaikyti dėl dalyvavimo nesankcionuotoje gatvės akcijoje Maskvos centre. Pasak teisėsaugos pareigūnų, į mitingą aikštėje buvo atėję apie 50 opozicijos aktyvistų.

Šimtai žmonių penktadienį susirinko Maskvos centre iškilmingai perskaityti Stalino represijų aukų vardų sąrašus. Dauguma jų buvo nušauti XX a. 4-ojo dešimtmečio antroje pusėje. Stovėdami šalia Rusijos federalinės saugumo tarnybos (ji yra KGB bei NKVD įpėdinė) būstinės aktyvistai skaitė aukų pavardes ir šiek tiek jų biografinių detalių, surinktų Rusijos žmogaus teisių grupės „Memorial“. Toks akcija rengiama kasmet prieš spalio 30-ąją – Politinių represijų aukų atminimo dieną.

Prezidentė ryžosi stebėtinai klaidingam žingsniui – teikia Seimui Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio pataisas, kuriomis siūlo dešimteriopai padidinti maksimalias pinigines baudas už kriminalinius, tarp jų – ir už sunkius ekonominius bei finansinius nusikaltimus. Už mažiausiai pavojingas nusikalstamas veikas maksimalią baudos ribą ji siūlo didinti nuo 6500 iki 65 000 litų, už sunkius nusikaltimus – nuo 39 000 iki 390 000 litų.