Iraną protestai krečia nuo to laiko, kai rugsėjo 16 dieną areštinėje mirė 22 metų Mahsa Amini, suimta už įtariamą moterų aprangos taisyklių pažeidimą.
„Irano gyventojai plačiai vartoja „Instagram“, kad nušviestų protestus ir žiaurų atsaką į juos, – spaudos konferencijoje sakė „Meta“ prezidentas tarptautiniams reikalams Nickas Cleggas. – Žmonės taip pat dalijasi „Instagram“ filmuota protestų medžiaga su tarptautinėmis žiniasklaidos priemonėmis, kurių daugelis negali tiesiogiai pranešti iš Irano.“
Dėl M. Amini mirties išprovokuotų protestų valdžia suvaržė žodžio ir susirinkimų laisvę, apribojo naudojimąsi internetu ir tokiomis programėlėmis kaip „Instagram“, pažymėjo N. Cleggas.
„Nepaisant bandymų blokuoti „Instagram“, matome, kad dešimtys milijonų žmonių vis dar randa būdų, kaip prie jo prisijungti“, – teigė „Meta“ atstovas.
Anot bendrovės saugumo politikos vadovo Nathanielio Gleicherio, prieigos prie šios į vizualų turinį orientuotos socialinio tinklo paslaugos taktikos apima virtualaus privataus tinklo programinę įrangą, kuria užšifruojama ir paslepiama veikla internete.
N. Gleicheris pridūrė, kad žmonės Irane taip pat naudojasi pernai Irane išleista „Instagram“ programėlės „lengvąja“ versija, skirta toms vietoms, kur interneto pralaidumas nedidelis.
„Meta“ taip pat nustatė politiką, pagal kurią šalinami pranešimai, kuriuose „išstumiami“ aktyvistai, žurnalistai.
„Deja, realybė tokia, kad kai vyriausybė nori neleisti savo piliečiams dalyvauti viešose diskusijose, ji turi daugybę priemonių, kuriomis gali pasinaudoti, kad tai padarytų, – sakė N. Gleicheris. – Tačiau matome, kad Irano pastangos nėra tokios veiksmingos, kaip jie tikrai norėtų.“
„Meta“ duomenimis, nuo M. Amini mirties su protestais Irane susijusios grotažymės „Instagram“ tinkle buvo panaudotos daugiau nei 160 mln. kartų.
Iranas šią savaitę įvedė sankcijas 36 Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės fiziniams ir juridiniams asmenims, reaguodamas į panašias priemones Teheranui dėl jo atsako į protestus.
