Ateinančią savaitę Lietuva minės Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dieną – prisimins ir pagerbs masinio nekaltų civilių gyventojų trėmimo į netinkamas gyventi Sibiro ir Tolimosios Šiaurės Sovietų Sąjungos teritorijas aukas.
Karštą 1941 metų birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių.
Sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko apie 800 tūkst. savo gyventojų. Apie 300 tūkst. žmonių patyrė komunistinio režimo baisumus – kalėjimus, lagerius, tremtį Sibire ir Tolimojoje Šiaurėje. Kas trečias suimtasis mirė nuo kankinimų, bado ar nepakėlė atšiauraus klimato. Bėgdami nuo komunistų teroro iš Lietuvos pasitraukė daugiau kaip 440 tūkst. šalies gyventojų.
Genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, sovietinio genocido ir teroro aukomis 1940-1958 metais tapo kas trečias Lietuvos gyventojas.
Gedulo ir vilties dienos ir Okupacijos ir genocido dienos minėjimo renginiai, skirti tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti, prasidės antradienį, birželio 12 dieną, Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse. Čia bus atidaryta Medardo Vasiliausko (1910-1944) fotografijų paroda „Tarpukario Lietuva karininko akimis 1930-1940“.
Trečiadienį, birželio 13-ąją, Seime bus atidarytos keturios parodos: Henriko Cipario paroda „Lietuvos kančia“, Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos paroda „Vizitėlės – pasipriešinimo liudininkės“, Jono Paršeliūno fotografijų paroda „200 metų lietuvių kovos už nepriklausomybę ženklai“ bei Eduardo Jonušo kūrybos paroda.
Birželio 14-ąją, ketvirtadienį, Seime bus atidaryta dar viena ekspozicija – „Po svetimu dangum: Lietuvos gyventojai sovietų lageriuose ir tremtyje 1940-1958 m.“.
Iškilmingas Gedulo ir vilties dienos ir Okupacijos ir genocido dienos minėjimas bus surengtas Seimo Kovo 11-osios salėje. Vidudienį Nepriklausomybės aikštėje bus keliama Valstybės vėliava.
Vėliau genocido ir teroro aukos bus pagerbtos prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje, Vilniuje, prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo.
Šv. Mišios pavakare bus aukojamos Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.
Birželio 15-ąją, penktadienį, Ūtos kaime, Varėnos rajone, žūties vietoje bus pagerbtas pirmosios 1940-ųjų sovietinės invazijos į Lietuvą aukos, tuometės Pasienio policijos pareigūno Aleksandro Barausko atminimas. Prie jo kapo Perlojoje, Varėnos rajone, bus dedama gėlių ir aukojamos šv. Mišios Perlojos bažnyčioje.
Tą pačią dieną Parlamento galerijoje bus pristatytas fotomenininko Rimanto Dichavičiaus fotografijų albumas „Laisvės paženklinti“.
Patriotizmas stiprina valstybę ir ugdo jaunąją kartą
Artėjant Gedulo ir vilties dienai Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos bei Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio atstovais.
Susitikime penktadienį aptarta šių organizacijų veiklos reikšmė valstybės gyvenime, jų vykdomos ir planuojamos įgyvendinti iniciatyvos bei laisvės kovų įamžinimo klausimai.
„Esate sunkaus ir sukrečiančio laikotarpio liudytojai. Jūsų išgyventa patirtis yra neįkainojama žmogiškumo ir patriotiškumo pamoka. Tai pavyzdys, kad perėjus visus skaudžius išbandymus galima išlikti žmogumi, širdyje išsaugoti viltį ir meilę Tėvynei. Jūsų dėka šiandien mūsų tautos istorija yra gyva“, – pabrėžė Prezidentė.
Pasak valstybės vadovės, sunkiu šaliai metu kovotojai už Lietuvos laisvę daugeliui tapo vedliais ir mokytojais. Ir šiandien jų patirtis labai reikalinga ir vertinama. Kasdienis neatlygintinas darbas, aktyviai išsakoma pozicija aktualiais visuomenei klausimais, Prezidentės teigimu, stiprina valstybę ir ugdo jaunąją kartą.
Kalbėdama apie ilgalaikį pilietinį ir tautinį ugdymą Lietuvos mokyklose šalies vadovė pabrėžė, kad Lietuvos partizanų kovos ir aukos nėra užmirštos, o patriotinis ir tautinis ugdymas turi išlikti vienu svarbiausių jaunų žmonių ir visos visuomenės istorinės sąmonės ugdymo prioritetų.
