putinas

Vietnamas antradienį pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priėmė kvietimą apsilankyti šioje šalyje, teigiama vyriausybės pranešime. Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios V. Putinas atsidūrė tarptautinėje izoliacijoje ir turi nedaug sąjungininkų. Panašų kvietimą Rusijos vadovas priėmė spalį Kinijoje susitikęs su tuometiniu Vietnamo prezidentu Vo Van Thuongu, tuomet pranešė Hanojus.

Rusijos „politinis elitas“, kurį anonimiškai pakalbino „Meduza“, nesitiki kažkokių permainų naujos Vladimiro Putino kadencijos metu, bent jau iki to momento, kol kažkas paaiškės fronte Ukrainoje. Tiesa, nuomonės dėl to, kur Kremlius ruošiasi sustoti, nesutampa net ir tarp pačių jo atstovų: vieni kalba apie Charkivo okupaciją, kitiems gali ir Kyjivo nebūti gana.

Tadžikistano prezidentas Emomalis Rachmonas sekmadienį per pokalbį telefonu su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu pasmerkė šio penktadienio išpuolį Pamaskvės koncertų salėje. Jų pokalbis įvyko sklindant informacijai, kad užpuolikai buvo Tadžikistano piliečiai. Rusijos žiniasklaida, įskaitant su saugumo tarnybomis susijusius „Telegram“ kanalus, ir vienas įstatymų leidėjas tvirtino, kad keturi įtariami užpuolikai yra tadžikai.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pareiškė „užuojautą“ savo kolegai Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl daug aukų pareikalavusio teroro akto Maskvos koncertų salėje, per kurį žuvo daugiau nei 60 žmonių.

Rusija, pasinaudodama etnine įtampa Balkanuose, siekia sukelti naują karą Europoje, nes Serbija grasina smurtu prieš provakarietišką Kosovą, o separatistai grasina suskaldyti Bosniją, skelbiama naujame „The Wall Street Journal“ tyrime. „Kol visų akys nukreiptos į Ukrainą, Europoje bręsta dar vienas konfliktas. Praėjus trims dešimtmečiams po kruvino Jugoslavijos subyrėjimo, neseniai įvykę Serbijos ir Kosovo susidūrimai vėl įžiebia užsitęsusius etninius konfliktus.

Jeigu į aplinkines gyvenvietes tik buvo apribotas gyventojų patekimas, tai Kozinkos Belgorodo srityje faktiškai nebeliko. Bet ne dėl aktyvaus ukrainiečių puolimo, jie ten „spėjo užimti vieną gatvę“, anot autoritetingo vokiečių žurnalisto Juliano Ropckės. Kozinką nuo žemės paviršiaus, kaip anksčiau Ukrainos teritorijoje buvo su Marijinka, Bachmutu ar Mariupoliu, nušlavė Rusijos artilerija ir aviacija. Vokiečių žurnalistas taip pat paviešino ir beatodairiško rusų kaimo bombardavimo vaizdo įrašą.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas įsakė rusų saugumo tarnyboms susekti Rusijos piliečius, kovojančius Ukrainos kariuomenėje, rašo „Sky news“. Kalbėdamas Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) valdybos posėdyje V. Putinas pareiškė, kad tie rusai, kurie kovoja už Ukrainą, yra „išdavikai“ ir jiems nebus „jokio pasigailėjimo“. „Prašau, kaip visada buvo mūsų istorijoje, nepamiršti, kas jie tokie, įvardyti juos vardais ir pavardėmis.

Apie pusė balsų už Vladimirą Putiną savaitgalį vykusiuose Rusijos prezidento vadinamuosiuose rinkimuose buvo falsifikuoti, rodo „Novoja Gazeta Europe“ skaičiavimai. Leidinys, naudodamasis matematiko Sergejaus Špilkino metodu, apskaičiavo netikrų balsų dalį praėjusiuose rinkimuose. Sako, kad maždaug pusė balsų už Putiną buvo falsifikuoti Neskaičiuojant elektroninio balsavimo duomenų, rinkimuose dalyvavo 74,5 mln. rinkėjų. Iš jų, rinkimų komisijos duomenimis, 64,7 mln. balsavo už V. Putiną.

Savaitgalį įvykę vadinamieji Rusijos prezidento rinkimai buvo labiausiai korumpuoti per visą šalies istoriją, sako stebėsenos grupė „Golos“, rašo  „Sky news“. Anot stebėtojų, tokių suklastotų rinkimų dar nėra buvę. Stebėtojai: tokių korumpuotų rinkimų Rusijoje dar nėra buvę Grupė pabrėžia, kad rezultatai yra neteisėti, nes kampanija vyko tokiomis sąlygomis, kai negaliojo jokios politines teises ir laisves užtikrinančios normos.

Rusijos piliečiai savaitgalį visame pasaulyje dalyvavo parodomuosiuose Kremliaus rinkimuose, kuriuose pergalė iš anksto buvo garantuota šalį nuo 1999-ųjų gruodžio 31-osios valdančiam Vladimirui Putinui. Užsienio šalyse, nepaisant atviros Rusijos agresijos prieš kaimynines valstybes ir karą Ukrainoje, netrūksta balsuojančių už Rusijos diktatorių. Prie Rusijos ambasados Londone stovėjusi rusė, paklausta, už ką balsuos rinkimuose, atsakė, kad už V. Putiną.

Ukrainos prezidentūros vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino idėja sukurti „sanitarinę zoną“ Ukrainos teritorijoje yra aiškus ženklas, jog Maskva planuoja eskaluoti karą. Svarbiausi įvykiai: 23:50 | „Raktas į mūsų pranašumą“: Oleksandras Syrskis įvardijo Ukrainos pajėgų prioritetą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad dronų naudojimo plėtra šiuo metu yra Ukrainos pajėgų prioritetas, rašo UNIAN.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pareiškė, kad rinkimų, kuriuose nebuvo nė vieno realaus opozicijos kandidato, rezultatai rodo rusų „pasitikėjimą ir viltį“ juo. Netrukus po to, kai Rusijoje užsidarė paskutinės apylinkės, pirmieji rezultatai parodė tai, ko visi ir tikėjosi: V. Putinas dar bent šešeriems metams pratęs savo beveik ketvirtį amžiaus trunkantį valdymą. Rusijos centrinės rinkimų komisijos tvirtinimu, suskaičiavus balsalapius apie 80 proc.

Buvęs Rusijos lyderis Dmitrijus Medvedevas sekmadienį pasveikino Vladimirą Putiną su pergale šalies prezidento rinkimuose, kuriuose Kremliaus lyderiui nebuvo tikros konkurencijos. „Sveikinu Vladimirą Putiną su nuostabia pergale rinkimuose“, – programėlėje „Telegram“ džiaugėsi D. Medvedevas, o Rusijos valstybinė televizija gyrė „kolosalią žmonių paramą prezidentui“ ir „neįtikėtiną šalies konsolidaciją“ už jos lyderio.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas turėtų laimėti prezidento rinkimus, surinkęs 87 procentus balsų, sekmadienį parodė valstybės vykdomos rinkėjų apklausos po balsavimo, kuriame nebuvo tikrų opozicijos kandidatų. Vyriausybės vadovaujamos apklausų tarnybos VTsIOM atlikta apklausa parodė, kad 71 metų Rusijos lyderis laimėjo rinkimus, taip pat vykstančius okupuotuose Ukrainos regionuose, po to, kai balsadėžės 17 val. buvo uždarytos labiausiai į vakarus nutolusiame Rusijos Kaliningrado regione.

Rusų savanoriai iš Sibiro bataliono, kovojančio prieš Vladimiro Putino režimą Rusijoje, „Telegrame“ pranešė, kad ankstyvą sekmadienio rytą jie įžengė į Gorkovskio kaimą Rusijos Belgorodo srityje ir užėmė administracinį pastatą. „Rusijos išsilaisvinimo pajėgų daliniai kartu su Čečėnijos Ičkerijos Respublikos savanoriais įžengė į Rusijos Federacijos Gorkovskio gyvenvietę ir užėmė vietos administracijos pastatą“, – rašoma pranešime.

Penktadienį, vos prasidėjus balsavimui per vadinamuosius Rusijos prezidento rinkimus, Europos Sąjungos (ES) vadovas Charles‘is Michelis sarkastiškai pasveikino prezidentą Vladimirą Putiną su perrinkimu.   „Norėčiau pasveikinti Vladimirą Putiną su triuškinama pergale šiandien prasidėjusiuose rinkimuose“, – socialiniame tinkle X parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. „Jokios opozicijos. Jokios laisvės. Jokio pasirinkimo“, – pridūrė jis.

Jungtinės Amerikos Valstijos pasmerkė Rusijos režimo organizuotus rinkimus laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose ir pareiškė, kad visi šiame procese dalyvaujantys asmenys, taip pat tie, kurie sutiko būti tarptautiniais stebėtojais, bus patraukti atsakomybėn.

Paryžiuje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Rusijos teritorinių ambicijų nenumalšins nei Ukraina, nei Baltijos šalys su Lenkija, todėl pasyviai stebėdama kraujo liejimą pašonėje, Europa neišvengs platesnio karo. Taip jis kalbėjo trečiadienį atidarydamas Paryžiaus gynybos ir strategijos forumą, Prancūzijos sostinėje subūrusį politikos ir karinius lyderius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo rinkiminei kampanijai skirtame interviu, be kitų dalykų, bene pirmą sykį prabilo apie rusų partizanų išpuolius pasienio su Ukraina teritorijose. Jo teigimu, įsiveržimais į Belgorodo ar Kursko sritis siekiama „gauti kozirių“ teritorijų mainams su Rusija derybų atveju ir sutrikdyti rinkimų eigą.

Rusijoje jau pradėta ruoštis koncertui, skirtam Vladimiro Putino „pergalei“ prezidento rinkimuose paminėti. Apie tai skelbia leidinys „Novaja Gazeta Europe“, rašo UNIAN.

Trečiadienį savo „istorijos“ žinias mėgstantis demonstruoti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, jog Belgija, kaip nepriklausoma valstybė, žemėlapyje pirmą kartą pasirodė dėl „Rusijos ir jos išreikštos pozicijos“, pranešė „Politico“. Šį klaidingą teiginį Putinas išsakė atsakydamas į belgo užduotą klausimą jaunimo festivalyje, vykusiame netoli Sočio. 1830 m. Belgija siekdama nepriklausomybės, paskelbė revoliuciją prieš Olandų Karalystę.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono diplomatinis liapsusas praėjusią savaitę privertė visus aikčioti. Tačiau tai, ką visi iš pradžių vadino klaida dabar tampa puikiu strateginiu ėjimu, į kurį dėmesį atkreipė ir Vladimiras Putinas, rašoma „The Hill“. Vasario 27 d., po susitikimo su 20 Europos šalių vadovų ir kitų aukšto lygio politikų Paryžiuje, E. Macronas spaudos konferencijoje pradėjo atvirai polemizuoti Europos šalių kariuomenių dislokavimo Ukrainoje klausimu.

Rusijos valdžios atstovai, prisiklausę Vladimiro Putino kalbų apie šeimos vertybes, vis reiškiasi reprodukcijos ir lytinio švietimo klausimais. Šalies vicepremjerė Tatjana Golikova paragino ruses pradėti anksčiau gimdyti, nors pati neturi nė vieno savo vaiko, bet labai mėgsta prabangius papuošalus. Rusijoje vykstančiame jaunimo forume T. Golikova ragino ruses gimdyti 18-24 metų, kad „vėliau spėtų dar 2 ir 3 vaiką pasigimdyti“. „Idealiu atveju, jei taip galima sakyti, tai nuo 18 iki 24 metų.

Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad branduolinis ginklas gali būti panaudotas tik iškilus Rusijos egzistencinei grėsmei ir tikino, nepaisant šalies propagandos nuolat eskaluojamų grasinimų, apie tai reiktų kalbėti „atsakingai“. Nepaisant tokių D. Peskovo kalbų, branduolinio ginklo panaudojimu nuolat grasina ne tik aktyviausi Rusijos propagandininkai, tokie kaip D. Kiseliovas, V. Solovjovas ar M. Simonian, bet ir pats šalies prezidentas Vladimiras Putinas.

Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno našlė trečiadienį paragino rusus rinkimų dieną surengti protestą prieš Vladimirą Putiną, sudarant ilgas eiles prie balsavimo apylinkių. „Į rinkimų apylinkę turime eiti vieną dieną ir vienu metu: kovo 17-ąją 12 valandą. Ką daryti toliau? Galite rinktis. Galite balsuoti už bet kurį kandidatą, išskyrus Putiną. Galite sugadinti savo biuletenį.

Nuo bado rusus 90-aisiais, po Sovietų Sąjungos griūties, gelbėjusios Vakarų šalys, dėkingumo už tai, panašu, nesulauks. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apkaltino humanitarinę pagalbą sužlugdžius rusų maisto pramonę. Apie maistą jis kalbėjo susitikimo su žemės ūkio atstovais Stavropolio krašte metu. Ten V. Putinas pareiškė, kad Vakarų humanitarinė pagalba 90-aisiais sukėlė rusų gamintojų problemas.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi kitą savaitę lankysis Rusijoje, kur vyks jo derybos su prezidentu Vladimiru Putinu dėl padėties rusų kontroliuojamoje Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje. Didžiausia Europos atominė elektrinė atsidūrė konflikto centre, kai 2022 metų kovo mėnesį ją užgrobė Maskva. Nuo to laiko Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą kenkiant jos saugumui.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock nutekintų Bundesvero kariškių pokalbių skandalą pavadino Rusijos prezidento Vladimiro Putino hibridinio karo dalimi. Įvykiai rodo, „kad Rusijos karas vykdomas ne tik bombomis, raketomis, dronais ir baisiais išpuoliais prieš civilius gyventojus Ukrainoje“, sakė ji antradienį Sarajeve susitikusi su Bosnijos ir Hercegovinos diplomatijos vadovu Elmedinu Konakovičiu.

Rusijos antrojo pagal dydį miesto Sankt Peterburgo gubernatorius paviešino nuotraukas iš kelionės mašina po miestą. Nuotraukose jis užfiksuotas laikomas stačiatikių ikoną su šventojo atvaizdu. Taip pat skelbiama, kad kelionės metu jis, kartu su bažnyčios tarnais, meldėsi už Vladimirą Putiną ir kitus valdžios atstovus. Sankt Peterburgo gubernatorius Sergejus Beglovas atliko „maldos kelią“ žiediniu automobilių keliu kartu su miesto bažnyčios atstovais ir valdininkais.

Rusijos Saugumo tarybos vicepirmininkas, vienas iš įtakingiausių šalies politikų Dmitrijus Medvedevas renginio jaunimui metu pakartojo anksčiau išdėstytą Vladimiro Putino mintį, kad „Rusija niekur nesibaigia“, o taip pat pareiškė, kad Ukraina yra Rusijos dalis. Savo kalboje ir vėliau sekusiuose atsakymuose į klausimus Dmitrijus Medvedevas paskelbė visą Ukrainos teritoriją Rusijos dalimi ir pažadėjo kariauti tol, kol Kyjivas kapituliuos.

Penktadienį paskelbtas konservatorių kandidatės į prezidentus Ingridos Šimonytės rinkiminis šūkis daugelį privertė suklusti. „Stipri prezidentė – stipri šalis“ beveik sutampa su Rusijos prezidento Vladimiro Putino 2018 m. rinkimų kampanijos šūkiu.  „Stiprus prezidentas. Stipri Rusija“, – taip 2018 m. V. Putinas rinkosi kreiptis į rusus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką dėl atsargoje esančių piliečių šaukimo į karinius mokymus 2024 metais. Du dokumento punktai yra slapti. Kaip praneša „Ukrinform“, įsakas paskelbtas oficialiame šalies agresorės portale. Pagal kovo 1 d. pasirašytą dokumentą, atsargoje esantys Rusijos piliečiai bus šaukiami į karinius mokymus ginkluotosiose pajėgose, nacionalinės gvardijos daliniuose, Nepaprastųjų situacijų ministerijos karinėse gelbėjimo formuotėse, kitose struktūrose.

Pildosi didžiausias Vladimiro Putino košmaras: tūkstančiai rusų atėjo atsisveikinti su opozicionieriumi Aleksejumi Navalnu, omonininkų pašonėje žmonės skanduoja „Putinas – žudikas ir karui – ne“. Lenkijos ūkininkų akcija Lietuvos pasienyje – žemdirbiai protestuoja dėl pigių grūdų iš Ukrainos ir įtaria, kad Lietuvoje vyksta machinacijos. Ūkininkai žada protestuoti visą savaitę, o pareigūnai perspėja dėl kelionių Lenkiją.

Po Padniestrės pseudodeputatų prašymo spausti Moldovos valdžią, kad ši atšauktų esą pradėtą blokadą šiam regionui, Vladimiras Putinas, skaitydamas savo metinį pranešimą, apie tai neužsiminė nė žodžiu. Vis dėlto nuo Kremliaus įtakos tolstanti Moldova siutina Maskvos režimą, tad tikėtina, kad rusai bandys šioje šalyje rengti perversmą. Šeši šimtai nepripažintos Padniestrės vadinamųjų deputatų prašėsi Rusijos pagalbos: esą Moldova Padniestrei taiko ekonominę blokadą.

Rusijoje – didžiausio Putino priešo Aleksejaus Navalno laidotuvės. Tačiau kad ir kaip diktatorius stengėsi atsisveikinimą su opozicijos lyderiu užgniaužti, į jį suplūdo tūkstančiai Navalnui neabejingų žmonių. Įsidrąsinę gedintieji nepabūgo gausių OMON ir policijos pajėgų. Sako – neateiti negalėję, o įsidrąsinę ėmė skanduoti šūkius. Tiesa, iš artimųjų Navalną laidoja tik tėvai, jo žmona su vaikais atsisveikinti negali – iš užsienio į laidotuves neatvyko.

Dėl sudėtingos situacijos fronte Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą paragino Vakarus teikti karinę paramą jo šaliai. „Globalus stabilumas remiasi tik ukrainiečių kovotojų ir visos mūsų tautos drąsa ir pasiaukojimu“, – sakė jis ketvirtadienį savo vakariniame kreipimesi. Esą akivaizdu, kad V. Putino ambicijos yra gerokai didesnės nei tik Ukraina. „Niekam nepatiks pasaulis, kuriame laimi teroras. Todėl V. Putinas turi pralaimėti“, – sakė V. Zelenskis.

Reaguodama į grėsmes šalies saugumui, Lietuva uždaro dar du pasienio punktus su Baltarusija. Keliaujantys baltarusiai nepatenkinti, bet Lietuvos politikai atviri – jų privažiavo jau per daug. Vladimiras Putinas propagandinėje kalboje NATO šalims grasina branduoliniu ginklu ir katastrofiškomis pasekmėmis, jei šios siųs savo karius į Ukrainą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas likus dviem savaitėms iki prezidento rinkimų plačiai pažėrė socialinių pažadų. 71-erių V. Putinas, Rusiją valdantis jau daugiau nei 24 metus, rimtų varžovų kovo 15–17 d. vyksiančiuose rinkimuose neturės – tarptautinių stebėtojų teigimu, jis ir vėl užgniaužė bet kokią opoziciją. Tačiau V. Putinas vis tiek jautė prievolę savo metinėje kalboje papasakoti apie būsimas socialines reformas.

Rusijos kariuomenė didina savo kovinius pajėgumus ir „užtikrintai“ žengia per fronto liniją Ukrainoje, ketvirtadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas. „Ginkluotųjų pajėgų koviniai pajėgumai išaugo daug kartų. Jos užtikrintai žengia į priekį daugelyje sričių“, - sakė V. Putinas, pradėjęs savo kasmetinį kreipimąsi į Rusijos parlamento abejų rūmų įstatymų leidėjus, kalbą transliavo valstybinė televizija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ketvirtadienį pradėjęs skaityti savo metinį pranešimą įstatymų leidėjams, pareiškė, kad „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje palaiko absoliuti dauguma rusų. Specialiąja karine operacija Maskva vadina savo agresijos karą prieš Ukrainą. Pasak V. Putino, Rusija šiuo metu kovoja teisingą kovą už savo suverenitetą ir saugumą. Rusijos lyderio žodžius platformoje „Telegram“ cituoja valstybinė žiniasklaida.

Kaip visada vėlavęs į savo paties metinę kalbą Vladimiras Putinas oficialiai pradėjo savo rinkiminę kampaniją prezidento rinkimuose. Kalbos metu Rusijos vadovas tradiciškai dėl visko kaltino Vakarus ir grasino „branduoliniu atsaku“ konflikto atveju, o didžiąją savo kalbos dalį skyrė tradiciniams, kasmetiniams pažadams šalies socialinėje, švietimo, ekonomikos ir verslo sferose. Primename, kad V. Putinas į Federalinį Susirinkimą kreipėsi jau 19 sykį.

Ketvirtadienio rytą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi pasakyti metinę kalbą įstatymų leidėjams. Tikimasi, kad jis turėtų pakomentuoti karą Ukrainoje, kuris tęsiasi jau daugiau nei dvejus metus. Pastaruoju metu į Ukrainą įsiveržusi Rusijos kariuomenė pasiekė taktinių laimėjimų.

Trečiadienį prorusiški Moldovos Uždniestrės regiono separatistai rengia retą susitikimą, tai kelia nuogąstavimų, kad ši teritorija gali atverti naują židinį Maskvos kare su kaimynine Ukraina. Nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo siaurą žemės ruožą de facto kontroliuoja prorusiškos jėgos, bet tarptautiniu mastu regionas pripažįstamas Moldovos teritorija.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis Vašingtone pareiškė, jog reikia dėti visas pastangas, kad Rusijos diktatorius Putinas nelaimėtų Ukrainoje, nes tai būtų katastrofa visiems Vakarams. Jis tai sakė pirmadienį per susitikimą su JAV valstybės sekretoriumi Anthony`iu Blinkenu, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Donaldą Trumpą, kad jis stoja Rusijos vadovo Vladimiro Putino pusėn ir perspėjo, kad be naujos Jungtinių Valstijų pagalbos Kyjivui gali žūti milijonai žmonių. Ukrainos lyderis kalbėjo televizijai CNN naujausiame interviu, duodamame JAV televizijai, tuo metu, kai prezidentui Joe Bidenui sunkiai sekasi ištrūkti iš aklavietės Kongrese, kur D. Trumpo Respublikonų partijos nariai Atstovų Rūmuose priešinasi leidimui suteikti 61 mlrd.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atidėjo planuotą kelionę į Turkiją susitikti su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu iki prezidento rinkimų pabaigos, pirmadienį pranešė Kremlius.

Aleksejus Navalnas ir du amerikiečiai turėjo būti iškeisti į Rusijos FSB agentą Vadimą Krasikovą, kuris Vokietijoje nužudė buvusį čečėnų karo lauko vadą. Šią informaciją atskleidė A. Navalno kovos su korupcija Rusijoje fondo vadovė Marija Pevčich. Jos teigimu, toks susitarimas tarp Vakarų šalių atstovų ir Rusijos jau buvo, o A. Navalnas kalėjime buvo nužudytas faktiškai likus dienai iki jo išlaisvinimo. Vasario mėn.

Į Vilnių atvykusi Ukrainos Aukščiausios Rados vicepirmininkė Olena Kondratiuk dėkoja Lietuvai už paramą ir prašo nepripažinti Rusijos Federacijoje kitą mėnesį vyksiančių prezidento rinkimų. Kaip teigė Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pirmadienį vykusio susitikimo su Ukrainos kolege metu kalbėta apie galimybę nepripažinti nedemokratinių ir Kremliaus režimo okupuotoje Ukrainos teritorijose organizuojamų rinkimų rezultatų.

Įkalinti, nušauti gatvėje, iškritę pro langus ar apnuodyti arbata su radioaktyvaus polonio-210 priemaiša. Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikus dažnai ištinka tragiškas likimas. Prezidentu tapęs KGB šnipas jau du dešimtmečius vadovauja Kremliui ir yra ne kartą susilaukęs aštrios oponentų kritikos. Daliai jų kritika kainavo gyvybę ar ilgus metus tarp kalėjimo sienų.