Svarbiausi įvykiai:
23:50 | „Raktas į mūsų pranašumą“: Oleksandras Syrskis įvardijo Ukrainos pajėgų prioritetą
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad dronų naudojimo plėtra šiuo metu yra Ukrainos pajėgų prioritetas, rašo UNIAN.
„Technologijos ir pagaminimo galimybės yra raktas į mūsų pranašumą prieš priešą. Bepilotės sistemos čia užima svarbią vietą. Todėl bepiločių sistemų naudojimo plėtra yra mano prioritetas. Ukrainos ginkluotosiose pajėgose už šią kryptį atsakingas mano pavaduotojas, Ukrainos didvyris pulkininkas Vadimas Sucharevskis“, – cituojamas jis.
O. Syrskis pažymėjo, kad Ukraina stengiasi paspartinti technologinių inovatyvių sprendimų diegimą.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi būti aprūpintos efektyviausiais ir naujausiais ginklais. Ypač daug dėmesio skiriama elektroninės karybos, bepiločių sistemų, automatizuotų valdymo sistemų ir pan. specialistų rengimui. Ieškome sprendimų, kaip įgyti kokybinį pranašumą prieš kiekybiškai pranašesnį priešą“, – sako ukrainiečių pajėgų vadas.
23:05 | Ukrainiečiai smogė rusų karių ir ginkluotės koncentracijos vietoms
Per dieną Ukrainos pajėgų aviacija smogė devynioms vietoms, kuriose buvo sutelkti rusų kariai ir ginkluotė, rašo UNIAN.
„Per dieną Gynybos pajėgų aviacija smogė devynioms teritorijoms, kuriose buvo sutelktas priešo personalas, ginklai ir karinė technika. Raketinių pajėgų daliniai smogė vienai priešo priešlėktuvinės gynybos priemonei“, – cituojamas Ukrainos generalinio štabo pranešimas.
Tuo pačiu metu okupantai surengė penkis raketinius ir 55 oro smūgius bei 60 apšaudymų iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių į Ukrainos karių pozicijas ir gyvenvietes. Dėl Rusijos atakų yra žuvusių ir sužeistų civilių gyventojų. Sugriauti ir apgadinti pastatai.
22:40 | Danilovas: atsakymas į Rusijos branduolinius grasinimus turi būti kolektyviniai veiksmai
Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, jog kai tik Vladimiro Putino padėtis pradeda blogėti, tuomet ima garsiau skambėti Rusijos pareiškimai apie pasirengimą panaudoti branduolinį ginklą.
Savo nuomonę Ukrainos pareigūnas išdėstė feisbuke, praneša „Ukrinform“.
„Yra būdingas požymis: kai tik situacija fronte, pasaulyje, Rusijoje Putinui pradeda blogėti, tuomet vis garsiau ir intensyviau ima skambėti jo pareiškimai apie pasirengimą panaudoti branduolinį ginklą. Jėga kaip paskutinis kvailio argumentas yra išskirtinis Putino bendravimo stilius“, – pabrėžė O. Danilovas.
Anot jo, šiuo tikslu Kremlius naudoja pačias įvairiausias platformas ir ruporus – tiek užsienio, tiek savo, tiek atvirus sąjungininkus, tiek slaptus satelitus žiniasklaidoje, politikoje ir versle.
„Dezinformacijos kampanijos apie „neišvengiamą Ukrainos pralaimėjimą“, apie „Ukrainos valdžios silpnumą ir nekompetenciją“, apie „teritorinių praradimų neišvengiamumą“ ir „būtinybę vesti taikos derybas Rusijos sąlygomis“ pasiekia maksimalią aktyvumo fazę“, - pažymėjo NSGT sekretorius.
Pasak jo, Kremlius vis dar laiko „baimės propagandą“ veiksmingiausiu įrankiu agresyvioms užsienio politikos strategijoms realizuoti. Šis metodas iki šiol leido daryti poveikį Vakarų sprendimų dėl paramos Ukrainai priėmimo sistemai.
„Tačiau šios baimės „dozės“ mažėja, pasauliui suvokiant, su kuo iš tikrųjų jis turi reikalą. Todėl į Rusijos branduolinius grasinimus turi būti atsakyta kolektyviniais veiksmais, kurie leistų nubausti ir lokalizuoti potencialų agresorių. Ir todėl mes su atsargiu optimizmu žiūrime į šį procesą, kuris, nors ir pavėluotai, bet prasidėjo“, – pabrėžė O. Danilovas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Putinas interviu televizijai pareiškė, kad Rusija techniškai yra pasirengusi branduoliniam karui, jei to prireiks. Anot jo, Rusijos branduolinės pajėgos nuolat yra kovinėje parengtyje.
21:43 | Zelenskio kabinetas sureagavo į Putino žodžius: „Tai aiškus pareiškimas, kad karas tik eskaluosis“
Ukrainos prezidentūros vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino idėja sukurti „sanitarinę zoną“ Ukrainos teritorijoje yra aiškus ženklas, jog Maskva planuoja eskaluoti karą.
V. Putinas sekmadienį pareiškė, kad neatmeta būtinybės sukurti „sanitarinę zoną“, kurią Ukrainos kariškiams ir užsienio technikai bus sunku įveikti.
„Tai tiesioginis aiškus pareiškimas, kad karas tik eskaluosis“, – komentare „Reuters“ nurodė M. Podoliakas.
20:55 | Syrskis paskyrė naują Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovą spaudai
Naujuoju Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų ryšių su visuomene tarnybos viršininku tapo Ilja Evlašas, kuris buvo Rytų kariuomenės grupuotės atstovas spaudai. Anksčiau šias pareigas ėjo Jurijus Ihnatas.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi portalas „rbc.ua“.
Gautomis žiniomis, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis pasirašė įsaką, pagal kurį I. Evlašas tapo naujuoju Oro pajėgų atstovu spaudai.
Anksčiau I. Evlašas tarnavo Sausumos kariuomenės vadovybėje – jis buvo ryšių su visuomene tarnybos vyresnysis karininkas.
Jis taip pat vadovavo Kyjivo gynybos pajėgų ir priemonių grupuotės ryšių su visuomene tarnybai ir operatyvinės-strateginės kariuomenės grupuotės „Chortycia“ spaudos tarnybai.
I. Evlašas taip pat buvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų kariuomenės grupuotės atstovas.
Anksčiau buvo pranešta, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas perkeliamas į kitas pareigas.
19:25 | Rusų apšaudomi „Baltieji angelai“ iš pavojingų Donecko srities rajonų išvežė septynis žmones
„Baltųjų angelų“ evakuacijos ekipažo policininkai, atakuojami priešo raketų ir aviacijos, iš pavojingų Donecko srities rajonų išvežė septynis žmones.
Kaip rašo „Ukrinform“, Donecko srities policija tai pranešė feisbuke ir paskelbė šios operacijos vaizdo įrašą.
„Nepaisydami priešo raketų ir aviacijos smūgių, Avdijivkos „Baltieji angelai“ išvežė iš pavojingų rajonų septynis žmones. Artėjant frontui, vis daugiau Očeretynės teritorinės bendruomenės gyventojų prašo policiją juos evakuoti“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad „Baltųjų angelų“ ekipažo pagalbos paprašė šeima iš Želanės kaimo. Ten prireikė gydymo 51 metų amžiaus neįgaliai moteriai, todėl jos 58 metų vyras ir 26 metų dukra nusprendė išvykti į saugią vietą.
Dar viena šeima rūpinosi 85 metų neįgalia močiute. Visą parą trunkantys apšaudymai privertė žmones palikti namus ir gelbėti savo gyvybę.
Rusai be pastogės paliko ir pagyvenusį vyrą, kurio namas nukentėjo nuo sviedinių. Pensininkas tik per stebuklą liko gyvas ir sutiko išvykti.
Kaip jau buvo pranešta, okupantai rusai nuo 2023 metų gruodžio suintensyvino Donecko srities gyvenviečių apšaudymą, todėl buvo nuspręsta tęsti privalomą gyventojų evakuaciją.
Šiuo metu Donecko srities teritorijoje tebėra apie 514 tūkst. gyventojų. Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios iš Donecko srities į saugius regionus evakuota daugiau kaip 1,355 mln. žmonių, tarp jų – per 164 tūkst. vaikų.
18:50 | Zelenskis: nepaprastai svarbu, kad JAV greitai patvirtintų pagalbą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį per susitikimą su Jungtinių Valstijų senatoriumi Lindsey Grahamu pareiškė, kad greitas JAV Kongreso sprendimas dėl milijardinės karinės pagalbos Ukrainai yra nepaprastai svarbus.
„Mums nepaprastai svarbu, kad Kongresas netrukus užbaigtų visas būtinas procedūras ir priimtų galutinį sprendimą dėl makrofinansinės pagalbos Ukrainai skyrimo“, – prezidento kanceliarijos pranešime cituojamas V. Zelenskis.
Ukrainos pajėgoms trūksta amunicijos, JAV Kongrese užstrigus papildomai karinei pagalbai Kyjivui.
18:11 | Seulas: Pchenjanas nuo liepos Rusijai pristatė apie 7 tūkst. konteinerių su ginklais
Pietų Korėjos gynybos ministras pirmadienį pareiškė, kad Seulas nuo praėjusių metų liepos mėnesio pristatė Rusijai apie 7 tūkst. konteinerių su ginklais, naudojamais Maskvos plataus masto invazijai į Ukrainą.
Rusijai ir Šiaurės Korėjai, istorinėms sąjungininkėms, taikoma daugybė tarptautinių sankcijų: Maskvai už invaziją į Ukrainą, o Pchenjanui – už branduolinio ginklo bandymus.
Praėjusių metų rugsėjį Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas surengė retą užsienio vizitą ir Rusijos Tolimuosiuose Rytuose susitiko su Vladimiru Putinu.
„Konteinerių iš Šiaurės [Korėjos] į Rusiją skaičius padidėjo 300 ir iki šiol iš viso pasiekė apie 7 tūkstančius“, – pirmadienį per susitikimą su žiniasklaida sakė gynybos ministras Shin Won-sikas
Pasak ministro, šie skaičiai susiję su nuo praėjusių metų liepos mėnesio į Rusiją išsiųstomis siuntomis ir pridūrė, kad, sustabdžius kai kuriuos jūrų maršrutus, dabar siuntos gabenamos geležinkeliais.
2023-iųjų spalį JAV nurodė, kad Pchenjanas perduoda ginklus Maskvai. Vašingtonas tada sakė, kad Pchenjanas į Rusiją pristatė daugiau kaip tūkstantį konteinerių su karine įranga ir šaudmenimis.
Lapkritį Pietų Korėja apkaltino Pchenjaną, kad šis už konsultacijas diegiant karinių palydovų technologijas Maskvai perdavė daugiau kaip milijoną artilerijos sviedinių.
Po dviejų nepavykusių bandymų, praėjusiais metais Šiaurės Korėja į orbitą paleido žvalgybos palydovą, Seulo teigimu, sulaukusi Rusijos pagalbos.
Vizito Rusijoje metu Kim Jong Unas pareiškė, kad dvišaliai ryšiai su Maskva yra jo šalies „prioritetas numeris vienas“. Be to, Pchenjanas yra vienas iš uoliausių Maskvos rėmėjų, palaikančių jos invaziją į Ukrainą.
Vašingtono ir ekspertų teigimu, Pchenjanas tikisi mainais už ginklų tiekimą gauti įvairios karinės pagalbos, pavyzdžiui, palydovinių technologijų ir sovietinės karinės įrangos atnaujinimo.
Be to, pirmadienį Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Kim Jong Unas pasveikino Rusijos prezidentą su perrinkimu penktajai kadencijai.
„Tvirtai suvienysiu jėgas su jumis ir pradėsime naują KLDR ir Rusijos draugystės erą“, – sakoma sveikinime, kuriame vartojamas oficialus Šiaurės Korėjos pavadinimas.
17:52 | Ukraina skaičiuoja: per dvi savaites „Dronų armija“ sunaikino 88 rusų tankus
Per dvi savaites Ukrainos „Dronų armija“ sunaikino 88 rusų tankus, rašo „Ukrinform“.
„Ukrainos bepiločiai orlaiviai fronte sėkmingai tęsė Rusijos kariuomenės nuginklavimą. Per šį laiką jiems pavyko sunaikinti 88 tankus, 174 šarvuotas kovos mašinas, 180 sunkvežimių ir 133 patrankas“, – cituojamas Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Mychailas Fiodorovas.
Anot jo, „fronte bus daugiau dronų ir technologijų. Okupantų ir jų technikos bus atitinkamai mažiau“.
„Dronų armija“ yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo ir Skaitmeninės transformacijos ministerijos projektas. Tai programa, apimanti sistemingą dronų įsigijimą, jų remontą ir specialistų kursus.
Ukrainos skaičiavimu, nuo 2022-ųjų vasario 24-osios, Rusija jau neteko 431 550 karių, 6 809 tankų, 13 014 šarvuočių, 27 laivų, 347 lėktuvų, 325 sraigtasparnių, 8 308 dronų ir daugybės kitos technikos.
17:33 | Landsbergis dėl karių siuntimo į Ukrainą: nesu tikras, ar įmanomas bendras europinis sutarimas
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako abejojantis, kad Europos šalių lyderiai gali rasti vieningą sutarimą dėl karių siuntimo į Ukrainą.
„Nesu tikras, ar įmanomas bendras europinis sutarimas, bet mes kaip Lietuva esame pasirengę jungtis prie tų koalicijų, kurios ryžtingai sieks Ukrainos pergalės“, – žurnalistams teigė į Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų tarybą Briuselyje atvykęs G. Landsbergis.
„Labai tikiuosi, kad šiame ir būsimuose užsienio reikalų ministrų susitikimuose ne aiškinsimės, ko nepavyko padaryti Ukrainos pergalės labui, bet planuosime konkrečias priemones, ką privalome padaryti nedelsdami“, – sakė jis, pabrėždamas lūkestį, kad Briuselyje bus sutarta ir dėl Ukrainos narystės ES derybų pradžios datos.
Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat pažymėjo, kad dėl Ukrainos pergalės yra daroma per mažai.
„Ukraina turi laimėti karą. Turime tai pasiekti. Kol kas pagrindo pasididžiavimui dar nėra, nes tikslo dar nepasiekėme. (...) Pritariu sakantiems, kad Rusiją galima išsekinti. Tai įmanoma, bet ne tokiomis priemonėmis, kokias teikiame Ukrainai“, – akcentavo G. Landsbergis.
ELTA primena, kad tarptautinėje erdvėje netyla diskusijos apie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimus. Jis teigė neatmetantis galimybės siųsti Prancūzijos sausumos pajėgas į Ukrainą. Šalies vadovo teigimu, nėra nesvarstytinų klausimų, siekiant garantuoti, kad Rusija nepasiektų pergalės Ukrainoje. E. Macronas tvirtino, kad kiekviena šalis ateityje galėtų priimti savarankiškus sprendimus dėl karių dislokavimo.
Visgi NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patikino, kad Aljansas siųsti karių į Ukrainą neketina.
Kaip teigė Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kol kas yra kalbama tik apie mokomąsias misijas. Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys patvirtino, kad tai vienas iš galimų modelių.
Pirmadienį prasidedančioje ES Užsienio reikalų taryboje Briuselyje ketinama aptarti Rusijos karą prieš Ukrainą, diskutuoti apie Baltarusiją ir padėtį Artimuosiuose Rytuose. Taip pat numatoma neformali ministrų diskusija su JAV Valstybės sekretoriumi Anthony Blinkenu.
Antradienį G. Landsbergis planuoja dalyvauti Europos Parlamento (EP) Užsienio reikalų komiteto rengiamoje diskusijoje su EP nariais apie būsimą Bendrijos plėtrą – politikas ketina akcentuoti būtinybę kuo greičiau pradėti narystės derybas su Ukraina ir Moldova.
17:12 | Žiniasklaida: bent pusė balsų už Putiną buvo falsifikuota, tai naujas rekordas
Apie pusė balsų už Vladimirą Putiną savaitgalį vykusiuose Rusijos prezidento vadinamuosiuose rinkimuose buvo falsifikuoti, rodo „Novoja Gazeta Europe“ skaičiavimai.
16:19 | Visoje Ukrainoje paskelbtas oro pavojus
Visoje Ukrainoje paskelbtas oro pavojus, rašo „Ukrinform“. Anot leidinio, pavojus paskelbtas dėl to, kad Rusijoje pakilo MiG-31K.
„Visai Ukrainai kyla raketų grėsmė. Užfiksuotas MiG-31K pakilimas iš Savasleikos aerodromo“, – cituojamas Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų pranešimas.
16:06 | Ukraina: fronte žuvo buvęs televizijos kanalo STB redaktorius Curukinas
Fronte žuvo buvęs televizijos kanalo STB redaktorius ir televizijos kanalo „Kyiv Live“ vedėjas Petro Curukinas.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Masinės informacijos institutas, remdamasis Truskaveco, iš kurio buvo kilęs žurnalistas, miesto taryba.
Daugiau kaip pusę metų P. Curukinas buvo laikomas dingusiu be žinios.
„Deja, blogiausi būgštavimai pasitvirtino – karys didvyris tikrai žuvo“, – pranešė miesto taryba.
P. Curukinas dirbo televizijos kanale STB projekto „Vienas už visus“ vyriausiuoju redaktoriumi, taip pat buvo televizijos kanalo „Kyiv Live“ laidų vedėjas.
Pranešime pažymima, kad jis tapo 74-uoju žiniasklaidos darbuotoju, žuvusiu dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą.
Masinės informacijos institutas stebi Rusijos nusikaltimus žiniasklaidai ir žurnalistams Ukrainoje. Per dvejus metus, praėjusius nuo plataus masto invazijos pradžios, Rusija Ukrainoje įvykdė 567 nusikaltimus žurnalistams ir žiniasklaidai.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, DNR ekspertizė patvirtino žurnalisto ir kariškio Dmytro Sinčenkos žūtį fronte.
14:33 | Ukrainiečių ekspertas: po 4-5 mėnesių kiekvieno Ukrainos kario fronte žūties tikimybė išaugs iki 99 proc.
Ukrainos karo ekspertas Serhijus Beskrestnovas pareiškė, kad Rusijos karinė pramonė išvystė bepiločių gamybą, o tai netrukus leis jiems atakuoti dronais „kiekvieną Ukrainos karį fronte“.
Jo teigimu, jeigu dar 2022-aisiais FPV (angl. first person view) dronų gamyba Rusijoje buvo pakankama tik tam, kad fronte būtų taikomasi į ukrainiečių karinę techniką bei svarbesnius objektus, tai jų dabartinis kiekis jau leidžia dronus naudoti apkasų „bombardavimui“. Eksperto manymu, po 4-5 mėnesių Rusija padidins tokių bepiločių gamybą tiek, kad tai leis jiems atakuoti kiekvieną Ukrainos karį tiesiogine prasme.
„Po keturių ar penkių mėnesių rusai turės pakankamai bepiločių orlaivių, kad galėtų atakuoti kiekvieną Ukrainos fronto karį, – „Zerkalo“ cituojamas S. Beskrestnovas. – Galima sakyti, kad kiekvienas Ukrainos karys žus su 99 proc. tikimybe, nes prieš FPV neįmanoma išsilaikyti atvirame lauke – paprasti ginklai, automatiniai ginklai čia neveiks. Tai mūsų lauks po keturių ar penkių mėnesių. Jau dabar turime galvoti, ką dėl to darysime. Pasižiūrėjau, kaas dabar vyksta Krynkose. Ten iš esmės visas mūsų jūrų pėstininkų korpusas jau sėdi po žeme. Nes vos tik kuris nors jūrų pėstininkas pasirodo virš žemės paviršiaus, jį iš karto atakuoja rusų bepiločiai lėktuvai. Tai mūsų laukia netolimoje ateityje visuose frontuose, per šešis-septynis kilometrus mūsų pėstininkai nuolat lindės po žeme“.
11:47 | Čekų paslaptis: amuniciją Ukrainai pirks ir iš Rusijos sąjungininkų
WSJ žurnalistai tvirtina, kad amunicijos tiekėjos Čekijai, kuri ją vėliau perduos Ukrainai, bus ir Rusijos sąjungininkės, rašoma UNIAN.
Čekija sutarė dėl beveik 800 tūkst. artilerijos sviedinių iš įvairių tiekėjų visame pasaulyje ir surado dar 700 tūkst. vienetų, jeigu šalys-donorės sutiks ir toliau finansuoti amunicijos pirkimą iš trečiųjų šalių.
Skelbiama, kad šiuo metu jau vykdomas pirmasis 300 tūkst. amunicijos vienetų užsakymas.
Praha sąmoningai nutyli, iš kur ji gauna amuniciją, baiminantis Rusijos spaudimo šalims-tiekėjoms. Anksčiau šiais metais skandalingai baigėsi JAV ir Ekvadoro susitarimas dėl karinės technikos perdavimo Ukrainos reikmėms.
Rusijai pritaikius Ekvadorui ekonomines spaudimo priemones šalį atsisakė vykdyti su JAV sutartą sandorį dėl karinės technikos, kuri vėliau turėjo būti perduota Ukrainai, mainų.
WSJ šaltiniai tvirtina, kad tarp amunicijos Prahai tiekėjų yra ir Rusijos sąjungininkės. Amunicijos tiekimas bus vykdomas per Čekiją ar kitas trečiąsias šalis, kad būtų galima nuslėpti pirminę siuntos šalį ir išvengti „problemų su Rusija“.
10:24 | Ekspertai: pigūs dronai Ukrainoje „negali prilygti“ artilerijos galiai
Ukraina naudoja didelį skaičių bepiločių orlaivių, kad kompensuotų artilerijos sviedinių trūkumą ir nusilpnintų rusų karinius pajėgumus, tačiau ekspertai perspėja, kad jėgų pusiausvyros ši priemonė pakeisti negali.
„Šiuo metu Ukrainoje naudojami neįsivaizduojami kiekiai dronų – kalbame apie dešimtis ir šimtus tūkstančių dronų mūšio lauke“, – naujienų agentūrai AFP sakė Europos užsienio ryšių tarybos (ECFR) mokslinė bendradarbė Ulrike Franke.
Ukrainos pareigūnų skaičiavimais, per mėnesį šaliai reikia nuo 100 000 iki 120 000 dronų.
Tuo tarpu plataus masto puolimui reikėtų nuo 200 000 iki 250 000, gynybai – nuo 75 000 iki 90 000 artilerijos sviedinių, teigiama Strateginių tyrimų instituto (IISS) apžvalgoje.
Vakarų rėmėjai gintis galėtų naudodami JAV atsargas, tačiau Kyjivas neturi pakankamai amunicijos, kad kitąmet galėtų pradėti didesnio masto puolimą, rašoma minėtoje apžvalgoje.
08:25 | Baltieji rūmai: Ukrainos atsargos baigiasi, traukiamasi vis gilyn į šalies vidų
JAV valdžia perspėjo, kad nesuteikiama pagalba Ukrainai jau keičia padėtį Ukrainos fronte. Pasak Baltųjų rūmų atstovo Johno Kirby, ukrainiečiai yra priversti trauktis gilyn į šalį. Jis taip pat akcentavo, jog pagalba Ukrainai nepaveikė JAV nacionalinio saugumo situacijos.
Baltųjų rūmų atstovas Johnas Kirby perspėjo, jog Ukrainos pajėgos dėl negaunamos amunicijos ir kitos karinės pagalbos yra priverstos trauktis į „antrąsias ir trečiąsias gynybos linijas“.
ABC cituojamas valdininkas pažymėjo, jog Vašingtonas turėtų „nedelsiant atnaujinti karinę pagalbą Kyjivui“.
Jis patikslino, kad Baltieji rūmai vykdo derybas su Kongreso žemutinių rūmų pirmininku Mike’u Johnsonu ir jo žmonėmis dėl kuo greitesnės pagalbos teikimo Ukrainai.
„Pas juos Donbase baigiasi amunicija, ir dabar jie jau traukiasi į antrąją bei trečiąją gynybos linijas, nes rusai toliau veržiasi į vakarus“, – cituojamas J. Kirby.
Jis taip pat pažymėjo, kad pagalba Ukrainai neatsiliepia JAV nacionaliniam saugumui.
„Nuo karo pradžios mums teko atlikti patikrinimus, kad patvirtintume, jog pagalba Ukrainai nepaveiks mūsų pačių nacionalinio saugumo“, – aiškino jis ir paaiškino, jog kol kas šalies gynybos pramonė užtikrina turimų atsargų papildymą ir grėsmės nacionaliniam saugumui nėra.
07:20 | Sustoti Rusija neketina: prabilta apie „sanitarinę zoną“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad neatmeta būtinybės sukurti „sanitarinę zoną“, kurią Ukrainos kariškiams ir užsienio technikai bus sunku įveikti, praneša „Interfax“.
„Neatmetu, kad, turint galvoje dabartinius tragiškus įvykius, mes būsime priversti tam tikru metu, kai manysime, kad tai tikslinga, sukurti tam tikrą „sanitarinę zoną“ Kyjivo režimui pavaldžiose teritorijose“, – teigė V. Putinas pirmadienio naktį per spaudos konferenciją.
Taip jis atsakė į klausimą, ar, norint užtikrinti saugumą Belgorodo srityje, reikia Charkivo sritį prijungti prie Rusijos, apie ką anksčiau kalbėjo šio Rusijos regiono gubernatorius.
„Nesu pasiruošęs kalbėti apie tai, ką ir kaip mes turime prijungti ir kada“, – teigė V. Putinas.
Anot jo, gali prireikti „sukurti saugumo zoną, kurią bus gana sunku įveikti naudojant tas naikinimo priemones, kurias naudoja priešininkas, pirmiausia – užsienio gamybos“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
