putinas

Pirmadienį Vladimiras Putinas oficialiai užregistruotas kandidatu per kovo mėnesį vyksiančius prezidento rinkimus, kuriuos jis tikrai laimės. 71 metų V. Putinas valdo Rusiją nuo šio amžiaus pradžios. Jis keturis kartus laimėjo prezidento rinkimus ir trumpai ėjo ministro pirmininko pareigas. Pastaraisiais metais Rusijoje opozicijos nebeliko. Centrinė rinkimų komisija pranešė, kad kandidatais užregistravo save iškėlusį V. Putiną ir jam lojalų dešiniojo sparno Leonidą Sluckį.

Kremlius nusivylė Rusijos kariuomenės galimybėmis pasiekti užsibrėžtus tikslus ir vis labiau remiasi savo branduoline ginkluote, teigiama Tarptautinio strateginių tyrimų instituto ataskaitoje. „Kišeninė“ Baltarusija tuo metu pakeitė savo karinę doktriną, numatydami galimybę suduoti branduolinį smūgį sąjungininkę Rusiją atakuojančioms šalims.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, jog yra akivaizdu, kad Rusijos karinį transportinį lėktuvą IL-76, kuriuo buvo gabenami ukrainiečių belaisviai, virš Belgorodo pasienio srities šią savaitę numušė Ukraina. Pasak Maskvos, lėktuvas skrido į šią sritį prieš trečiadienį numatytą apsikeitimą belaisviais, kai į jį pataikė priešlėktuvinės raketos. Rusijos teigimu, lėktuve buvo 65 ukrainiečių karo belaisviai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį davė leidimą statyti naują atominį ledlaužį, Maskva siekiant stiprinti komercinę prekybą Arkties šiaurėje. Rusija, kuriai dėl puolimo Ukrainoje taikomos Vakarų sankcijos, tikisi, kad Šiaurės jūrų kelias – laivybos kelias, kertantis Arkties vandenyną – padės padidinti prekybą su Azija, nes leis sumažinti krovinių gabenimo atstumus ir išlaidas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad esą yra „akivaizdu“, jog Ukraina šią savaitę virš Belgorodo srities numušė rusų karinį transportinį lėktuvą IL-76, kuriuo skrido ukrainiečių belaisviai. Pasak Maskvos, šis lėktuvas skrido į šį regioną prieš numatytus belaisvių mainus, kai į jį pataikė priešlėktuvinės raketos. Rusija tvirtino, kad juo buvo skraidinami 65 Ukrainos karo belaisviai.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas apkaltino Vokietiją priešiškumu Rusijai. „Ne paslaptis, kad Vokietija rengiasi konfrontacijai su Rusija“, – penktadienį sakė D. Peskovas, pranešė naujienų agentūra „Interfax“. Jis taip pat kalbėjo apie išsamų Vokietijos gynybos planą siekiant atgrasyti Rusiją.

Kai kurie tarptautiniai partneriai vis dar mano, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas padarė klaidą, pradėdamas agresiją prieš Ukrainą, bet nelaiko jo blogiu, kuris turi išnykti iš tarptautinės politikos. Tai interviu leidiniui „Foreign Affairs“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, praneša „Ukrinform“. Jis pažymėjo, kad Ukraina ir jos partneriai turi dvi konceptualias problemas, ir pirmoji iš jų – tai, kad net ne visi Ukrainos draugai žiūri į Putiną kaip į blogį.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino rinkimų kampanijos darbuotojai pirmadienį pristatė dešimtis dėžių su pasirašytomis peticijomis už jo dalyvavimą prezidento rinkimuose. Beveik neabejojama, kad nuo 2000-ųjų valdantis V. Putinas kovą bus perrinktas dar vienai šešerių metų kadencijai. Nors yra glaudžiai susijęs su dominuojančia partija „Vieningoji Rusija“, jis dalyvaus kaip nepriklausomas kandidatas.

Buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Joška Fišeris pareiškė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas jau yra išsirinkęs, kurią kitą šalį puls. Apie tai jis kalbėjo interviu „Augsburger Allgemeine“, rašo UNIAN. Putino akiratyje – Moldova J. Fišerio vertinimu, Moldova jau kurį laiką yra Rusijos režimo lyderio akiratyje. „Jis (V. Putinas – red. past.) jau turi Moldovą savo akiratyje. Esame tik Rusijos karų pradžioje.

Vienas iš Rusijos politikos lyderių, proputiniškos partijos „Sąžininga Rusija“ vadovas Sergejus Mironovas vienam iš vokiečių leidinio „Bild“ žurnalistų atsiuntė grasinantį laišką, kuriame tūžmingai grūmojo „raudono mygtuko paspaudimu“. „Bild“ savaitės pradžioje paviešinus Vokietijos kariuomenės pasirengimo galimam Rusijos puolimui Baltijos šalyse planus kilo daug kalbų apie galimą karą tarp Rusijos ir NATO.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda per Ukrainos pusryčius Pasaulio ekonomikos forume Davose pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sąmoningai eskaluoja konfliktą. Lenkijos valstybės vadovas pažymėjo, jog jei Rusija užkariaus Ukrainą, tai bus ženklas visam laisvajam pasauliui, kad jis turi ruoštis karui. „Putinas nusprendė padegti pasaulį. Praėjus 30 metų po SSRS žlugimo, esame Rusijos imperializmo atgimimo liudininkai.

Lenkijos lyderis Andrzejus Duda ketvirtadienį pareiškė, kad invaziją į Ukrainą tęsiantis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „nori padegti pasaulį“. „V. Putino Ukrainoje pradėtas karas yra didžiausias konfliktas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos“, – sakė A. Duda per Ukrainos pusryčius Pasaulio ekonomikos forume Davose. „V. Putinas bando naudoti smurtą kaip priemonę laisvojo pasaulio vertybėms, tokioms kaip orumas ir laisvė, sunaikinti“, – pridūrė jis.

Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas laiške iš kalėjimo atsakė į dažniausiai jam užduodamą klausimą: kodėl jis prieš trejus metus grįžo į Rusiją, nors ir žinojo, kad gresia susidorojimas. „Man, aišku, nepatinka sėdėti. Tačiau savo idėjų, savo tėvynės aš neatsisakysiu“, – atsakė jis, prieš trejus metus grįžęs po gydymo iš Vokietijos A. Navalnas ir iškart patekęs į Kremliaus gniaužtus bei nuo to laiko kalinamas Rusijoje.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad neva labai greitai išspręstų Rusijos karą prieš Ukrainą. Apie tai jis kalbėjo po pirminių respublikonų rinkimų Ajovoje, rašo „Ukrainska Pravda“. Trumpas teigia, kad prie derybų stalo susodintų ir Putiną, ir Zelenskį D. Trumpas tikino, kad jam esą į dialogą pavyktų įtraukti tiek Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, tiek Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną, kuriuos abu jis teigė „labai gerai pažįstantis“. „Mes su V. Putinu labai ...

Buvusio NATO sausumos pajėgų Europoje vado Beno Hodgeso teigimu, visos kalbos apie taikos derybas tarp Ukrainos ir Rusijos yra juokingos, nes Kremlius ir toliau laikosi karinės linijos. Kartu verta nepamiršti, kad Rusijos prezidentas jau nebe jaunas, o tai kelia Maskvai papildomų įtampų. Artėja antrosios visiško karo Ukrainoje metinės, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neketina jo nutraukti.

Vyriausiosios Vladimiro Putino dukters, bendrovės „Nomeko“ bendraturtės Marijos Voroncovos pajamos per pastaruosius trejus metus sudarė beveik milijardą rublių, skaičiuojant dividendus ir darbo užmokestį, skelbiama Aleksejaus Navalno komandos tyrime. 2019 m. M. Voroncova įkūrė bendrovę „Nomeko“, tapo jos direktorių tarybos nare ir staiga pasakiškai praturtėjo. Bendrovė užsiima aukštosiomis technologijomis ir tyrimais medicinos srityje. 2020 m. „Nomeko“ pajamas sudarė 840 mln. rublių (8,7 mln.

Lietuvoje šią savaitę apsilankęs JAV misijos prie NATO vadovo pavaduotojas Rickas Holtzapple'is sutinka su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ne kartą pakartotais įspėjimais, kad Rusijos nesustabdžius Ukrainoje, grėstų tolesnė Kremliaus invazija į kitas šalis. Visgi jis viliasi, kad nepaisant Vladimiro Putino beatodairiškumo, Rusija prieš puldama NATO valstybę labai gerai įsivertintų tokio žingsnio pasekmes. „Manau, Zelenskis teisus, sakydamas, kad lauktų ir kitų šalių eilė.

Anot tremtyje veikiančios Mariupolio miesto tarybos, rusų okupantai mėgina užsitikrinti laikinai okupuotų teritorijų gyventojų paramą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui kovą įvyksiančiuose rinkimuose, siuntinėdami jiems trumpąsias žinutes, kuriose už V. Putiną balsuosiantiems žadami maisto paketai.

Mirė vienas iš autoritetingiausių Rusijos gerontologų Vladimiras Chavinsonas, skelbiama „The Moscow Times“. 77-erių Bireguliacijos ir gerontologijos instituto įkūrėjas rusų žiniasklaidoje buvo vadinamas „asmeniniu Putino gerontologu“. Skelbiama, kad mokslininkas nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio tyrinėjo senėjimo problemas ir galimybes galimybes pratęsti aktyvų gyvenimo būdą. Rusijos mokslų akademijos narys patentavo 13 vaistų ir 64 peptidų pagrindu pagamintų maisto papildų rūšių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas suteikė Rusijos pilietybę 44 užsienio piliečiams iš įvairių šalių. Tarp jų yra Ratko Samacas, kaltinamas karo nusikaltimais Bosnijos kare, pranešė „Radio Svoboda“. R. Samacas – buvusios Jugoslavijos kariuomenės jaunesnysis karininkas. 1992–1995 m. jis dalyvavo Bosnijos kare. Bosnija ir Hercegovina apkaltino jį įvykdžius karo nusikaltimus prieš civilius gyventojus.

Žymus serbų smogikas ir Vladimiro Putino gerbėjas Dejanas Beričius, pats dalyvavęs Rusijos puolime prieš Ukrainą ir verbuojantis į jį savo tautiečius, netikėtai pažėrė aršios kritikos rusų kariuomenei ir tam, kaip su serbais elgiasi patys rusai.

Per okupantų apšaudymus raketomis ir dronais Ukrainoje žuvo mažiausiai vienuolika žmonių, tarp jų net penki vaikai. Mirtinas atakas rusofašistai surengė stačiatikiams švenčiant Kalėdas. Pats Putinas neapsiėjo be spektaklių – į savo rezidenciją pasikvietė Ukrainoje kariaujančių rusų karių artimuosius ir kvietė juos prie vaišėmis nukrauto stalo. O mes kviečiame ir toliau remti Rusijos užpultą Ukrainą bei jos gynėjus.

Rusijos Federacijos diktatoriaus Vladimiro Putino pakalikas, Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas pasiūlė JAV atšaukti sankcijas jo giminaičiams mainais į ukrainiečių karių paleidimą, rašo UNIAN, remdamasi pranešimu rūsų propagandinėje žiniasklaidoje. Teigiama, kad R. Kadyrovas, esą, perdavė informaciją apie asmenis, kuriems neturėtų būti taikomos sankcijos.

Socialiniuose tinkluose išplito nepatikrinta informacija, kad vakarykščių Ukrainos smūgių Kryme metu žuvo Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas. Rusijos neoficialūs šaltiniai „Telegram“ patvirtina, kad iš tiesų kelios raketos pataikė į vadavietes ir sunaikino 23 rusų kariškius, tačiau nepatikslino jų tapatybių.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino partija „Vieningoji Rusija“ įsigijo privačią karinę bendrovę „Espanola“, praneša Ukrainos žvalgyba. Jos duomenimis, V. Putino režimas pastarosiomis savaitėmis suaktyvino verbavimą. Vadinamoji „Espanola“ anksčiau priklausė batalionui „Vostok“ kaip savanoriškas Rusijos ultradešiniųjų dalinys, praneša „RBK-Ukraina“. 2023 m. V. Putino režimas paskelbė „Espanolą“ privačia karine grupuote.

Karo Ukrainoje pabaiga yra dar labai toli ir atsipalaidavimo nuotaikos yra pernelyg ankstyvos, interviu „The Economist“ kalbėjo Volodymyras Zelenskis. Jis taip pat priminė, kad Europa, padėdama Ukrainai, saugo ir save pačią. V. Zelenskio teigimu, Vakaruose dingo įvykių Ukrainoje svarbos pojūtis, tačiau jo valdomai valstybei nėra kitos išeities, tik kovoti iki pergalės prieš Rusiją.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalbos bus rodomos moksleiviams laikinai okupuotame Mariupolyje, Donecko srityje, praneša miesto taryba. „Okupantai ir toliau sistemingai primeta savo ideologiją Mariupolio vaikams.

Karas Ukrainoje 2024 m. nesibaigs Ukrainos ar Rusijos pergale, nes abi pusės neturi pakankamai jėgos ar ginklų, kad galėtų įveikti viena kitą mūšio lauke, leidiniui „The Times“ sakė britų žvalgybos atstovai. „2024 m. neatneš didelių operatyvinių laimėjimų – vargu ar šiais metais įvyks didelis proveržis“, – cituojamas leidinio šaltinis JK vyriausybėje.

Rusijoje, kur viešas pasipriešinimas yra retas, moterys Vladimiro Putino reikalauja sugrąžinti jų vyrus iš Ukrainos. Nors Rusija turi priešiškų judėjimų slopinimo istoriją, tačiau šio judėjimo jie pernelyg suspausti negali – jam priklauso net V. Putino režimui palankios moterys. „Mes norime visiškos demobilizacijos. Civiliai neturėtų dalyvauti kovose“, – sako 34 metų Marija Andrejeva. Ši moteris yra viena iš neoficialių naujai besiformuojančio pilietinio judėjimo lyderių.

Kariams negrįžtant iš fronto, Rusijoje prasidėjo jų giminaičių judėjimai, reikalaujantys sugrąžinti karo zonoje esančius rusų sūnus ir vyrus. Jausdamas grėsmę vidaus politikoje, Kremlius nusprendė remti pasipriešinimo judėjimus palaikančius karą Ukrainoje, kad atremtų protestuojančių giminaičių įtaką. Mobilizuotų kareivių giminaitės, dar žinomos kaip judėjimas „Put Domoj“ (rus. „Kelias namo“), reikalauja grąžinti savo sūnus ir vyrus iš fronto linijos.

Belgijos ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas Michelis Hofmanas įspėja, kad po Ukrainos Rusija gali užpulti Moldovą ir Baltijos šalis. Apie tai, kokia yra Rusijos strategija, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala ir atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis. Ar Rusijai apsimoka kovoti su NATO valstybėmis? L. Kojala: NATO esminis tikslas yra atgrasymas.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį pranešė prezidentui Vladimirui Putinui, kad ukrainiečiai aneksuotame Krymo uoste surengė ataką ir smogė desantiniam laivui, valstybinėms naujienų agentūroms pranešė Kremliaus atstovas spaudai.

Teisindamas pirmąjį nuo Antrojo pasaulinio karo jėga vykdomą trečiosios šalies sienų perrašymą Europos žemyne Vladimiras Putinas nuolat kartoja: „Mus apgavo, NATO žadėjo nesiplėsti į Rytus nė per colį“. Šis mitas, kurį labai plačiai platina rusų propaganda, tapo Rusijos revanšizmo pagrindu ir nulėmė ne tik didžiausią pasaulio saugumo krizę nuo Šaltojo karo laikų, bet ir nusinešė šimtus tūkstančių žmonių gyvybių.

Teheranas iškvietė Rusijos reikalų patikėtinį, Maskvai ir arabų šalims anksčiau šią savaitę paskelbus bendrą pareiškimą, kuriame užginčijo Irano pretenzijas į ginčijamas salas Persijos įlankoje, sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Irano oficialioji naujienų agentūra IRNA pranešė, kad Rusijos pasiuntinys buvo iškviestas šeštadienį.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pasirašė įsaką, kuris leidžia šalies finansų institucijoms taikyti sankcijas bankams, kurie padeda Rusijai apeiti Vakarų sankcijas. Tai leis amerikiečių valdininkams taikyti sankcijas Kinijos, Turkijos, Jungtinių Arabų Emyratų ir kitų šalių bankams, kurie gali sąmoningai ar nesąmoningai padėti Rusijai išvengti sankcijų.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nori apginkluoti savo kariuomenę „koviniais lazeriais“ ir robotais su „dirbtiniu intelektu“, rašo UNIAN. Anot agentūros, apie tai V. Putinas svarstė kalbėdamas Rusijos gynybos ministerijos valdybos posėdyje. Putinas: Rusijai reikia „perspektyvių ginkluotės rūšių“ Jis pareiškė, kad Rusijos kariuomenei reikia „perspektyvių ginkluotės rūšių“. „Būtina ir toliau kurti kariuomenei ir laivynui pagrindus ateičiai. Perspektyvių ginkluotės rūšių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kalbėdamas šalies Gynybos ministerijos vadovybės susitikime, skundėsi „prie pat Rusijos priartėjusio NATO aljanso“. Išreiškęs nuogąstavimą dėl „NATO karinio aktyvumo“ jis žadėjo, kad su Europa „nesiruošia kariauti“. „91-aisiais mums pasakė: „Nė colio į rytus“. Špygą tau, žiūrėkit, patvory pas mus šlaistosi ir prieš tai jau buvo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį paskelbtame interviu perspėjo dėl problemų su kaimynine Suomija po to, kai ši anksčiau šiais metais įstojo į NATO, ir pareiškė, kad atsakydama į tai Maskva sukurs naują karinę apygardą Rusijos šiaurės vakaruose. Suomija, turinti 1 340 km ilgio sieną su Rusija, įstojo į NATO šių metų balandį, Maskva vykdant puolimą Ukrainoje. „Jie (Vakarai) įtraukė Suomiją į NATO.

Gandai apie prastą Vladimiro Putino sveikatą sklando jau ne vienerius metus. V. Putinas vakar surengė spaudos konferenciją – pirmąją tokią po praėjusių metų vasario mėnesį pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą. Kasmetiniame renginyje, kuris pernai neįvyko, jis teigė, kad „taika bus, kai pasieksime savo tikslus“. Kalbėdamas apie tai, ką jis vadina „specialia karine operacija Ukrainoje“, jis daugiausia dėmesio skyrė Rusijos suverenitetui ir ekonomikai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pažadėjo griežtai nubausti tuos, kurie kišis į kitais metais įvyksiančius prezidento rinkimus. „Bet koks kišimasis į Rusijos vidaus reikalus bus griežtai baudžiamas pagal Rusijos įstatymus“, – pareiškė V. Putinas per susitikimą su partijų lyderiais Dūmoje, Rusijos parlamento žemuosiuose rūmuose. „Mes giname savo žmonių laisvę, jų suverenitetą ir teisę pasirinkti savo ateitį.

Pastaruoju metu netylant kalboms apie blogėjančią Rusijos prezidento sveikatą šis mįslingai užsiminė apie tai, kad „metai žmogaus gyvenime nėra trumpas terminas“. Paklaustas, ar atvyks į 2025-aisiais vykstantį renginį, jis atsakė, kad „jeigu duos Dievas ir viskas gerai bus“. „Komsomolskaja Pravda“ atstovas metinės konferencijos metu pakvietė Rusijos prezidentą 2025-aisiais atvykti į informacinio leidinio 100-mečio minėjimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija Ukrainoje dislokavo daugiau kaip 600 tūkst. rusų karių. Apie tai šalies vadovas pranešė praėjus beveik dvejiems metams po to, kai įsakė savo kariuomenei užimti Ukrainos sostinę Kyjivą. „Fronto linijos ilgis – daugiau kaip 2 tūkst. kilometrų. Konflikto zonoje yra 617 tūkst. žmonių“, – teigė jis per savo pirmąją metų pabaigos spaudos konferenciją nuo karo pradžios 2022 metų vasarį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį dalyvauja kasmetinėje programoje, kurioje jam užduodami iš anksto atrinkti vietos informavimo priemonių ir gyventojų klausimai. Laidos pradžia buvo skirta „spec.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad taika su Ukraina įmanoma tik tada, kai Maskva pasieks savo tikslus beveik dvejus metus trunkančiame kare. „Taika bus, kai pasieksime savo tikslus. Jie nesikeičia. Priminsiu, apie ką mes kalbėjome: Ukrainos denacifikacija ir demilitarizacija, jos neutralus statusas“, – sakė jis per spaudos konferenciją Maskvoje.

Dar prieš mėnesį pagyrų iš Kremliaus propagandistų dėl puoselėjamų ryšių su Rusija sulaukęs parlamento rinkimus su kraštutinių dešiniųjų antiislamiška Laisvės partija (PVV) Nyderlanduose laimėjęs Geertas Wildersas staiga pakeitė retoriką.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pirmadienį dalyvaudamas dviejų branduolinių povandeninių laivų pristatyme šalies Tolimojoje šiaurėje, pareiškė sustiprinsiantis Rusijos „karinę ir jūrinę galią“. V. Putinas dalyvavo vėliavų pakėlimo ceremonijoje prie Baltosios jūros, kur per pastaruosius šešerius metus buvo pastatyti du Rusijos povandeniniai laivai „Krasnojarsk“ ir „Imperatorius Aleksandras III“. „Turėdama tokius laivus ir tokią ginkluotę, Rusija jausis saugi“, – pareiškė V. Putinas...

JAV besilankantis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Kyjivas pasikliauja Vašingtonu, o karinės pagalbos vėlavimas, anot jo, yra svajonių išsipildymas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. „Putinas privalo pralaimėti, – Nacionaliniame gynybos universitete Vašingtone kalbėjo V. Zelenskis. – Jūs galite pasikliauti Ukraina, o mes lygiai taip pat tikimės, kad galime pasikliauti jumis.

Įvykiai netoli JAV esančioje Venesueloje pastaruosius mėnesius vystosi grėsminga linkme: šalies lyderių elgesys ir propagandiniai veiksmai iš esmės atkartoja Rusijos elgesį Ukrainoje. Amerikiečiai gali susidurti su dar vienu regioniniu konfliktu, kurio metu išauga rizika susidurti su Rusijos pajėgomis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patvirtino eilinį sykį dalyvausiantis nuolat su rezultatų falsifikavimo skandalais susiduriančiuose šalies prezidento rinkimuose, kurie vyks 2024 metais kovo 15-17 dienomis. „Baza“ pranešama, kad Rusijos prezidentas paskelbė šią žinią po Rusijos herojų apdovanojimo ceremonijos, kuri šiandien vyko Maskvoje.