putinas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po vizito Jungtiniuose Arabų Emyratuose trečiadienį lankėsi Saudo Arabijoje. Tai trečioji V. Putino kelionė už Rusijos ribų nuo invazijos į Ukrainą pradžios praėjusių metų vasarį. Anksčiau jis lankėsi Irane ir Kinijoje. Lankydamasis Saudo Arabijoje ir kitose Artimųjų Rytų šalyse V. Putinas siekia sustiprinti Maskvos įtaką regione. V. Putinas susitiko su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu (Mohamedu bin Salmanu) ir surengė derybas.

Rusų prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį atskrido į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) reto užsienio vizito, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.  V. Putino vizitas Viduriniuose Rytuose surengtas Maskvai siekiant vėl įsitvirtinti pasaulinėje scenoje. „Putino lėktuvas nutūpė Abu Dabyje“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė naujienų agentūra „RIA Novosti“. Rusijos valstybinė televizija parodė, kaip V. Putiną ant tūpimo tako pasitinka pareigūnai.

Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro, po sekmadienį šalyje įvykusio referendumo, iškart paskelbė vyksiantis į Maskvą, kur susitiks su Vladimiru Putinu. Referendume net 95 proc. rinkėjų pritarė teritorinėms pretenzijoms į didžiulę kaimyninės Gajanos dalį. Tiksli susitikimo data dar nėra žinoma, tačiau Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas patvirtino apie šių metų pabaigoje numatytą vizitą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį lankysis Saudo Arabijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), pranešė Kremlius. Nurodoma, kad kelionės tikslas – stiprinti dvišalius ryšius ir aptarti energetikos bei regioninės politikos klausimus. „Prezidentas Putinas rytoj vyks darbo vizito į JAE ir Saudo Arabiją“, – antradienį sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Pasak jo, Rusijos vadovas aptars šalių santykius, Izraelio ir „Hamas“ karą bei tarptautinę politiką.

Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva pareiškė, kad pakvies Vladimirą Putiną į G20 lyderių susitikimą jo šalyje, tačiau negali garantuoti, jog Rusijos prezidentas nebus suimtas. „Važiuos Putinas ar nevažiuos, jis bus pakviestas. Tai yra jo reikalas, jis turi pats įvertinti pasekmes. Ne man tai spręsti“, – pareiškė Lula da Silva, pridūręs, kad sprendimą dėl V. Putino arešto priims teismas, o ne Brazilijos prezidentas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis niekada neturėtų kartoti sovietinių laikų masinių represijų, nors Maskva vykdo beprecedentę kampaniją prieš savo karo Ukrainoje oponentus. Vadovaujant V. Putinui, iš istorijos vadovėlių buvo išbrauktos Stalino laikų represijos ir daugiausia dėmesio skiriama Sovietų Sąjungos vaidmeniui nugalint nacizmą.

Baltieji rūmai pirmadienį perspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali laimėti karą Ukrainoje, jei JAV Kongresas iki metų pabaigos nesusitars dėl naujo finansavimo Kyjivui.  Valdymo ir biudžeto biuro direktorė Shalanda Young  laiške Atstovų Rūmų pirmininkui respublikonui Mike'ui Johnsonui teigė, kad nutraukus karinę pagalbą Ukrainai, ji atsidurtų itin nepalankioje padėtyje kovojant su Maskvos invazija.

Kremliaus vadui Vladimirui Putinui aiškinant, kad be Rusijos nebus taikos ir stabilumo, rusai vienu metu apšaudė tris Ukrainos miestus – rusų raketos krito ir ant gyvenamųjų namų, sužalojo ir kūdikius. O baiminantis neramumų ir protestų Maskvoje buvo sulaikyta rusė, kuri esą norėjo pavaizduoti, kaip gerai gyvena, valgydama ikrus. Bet vietos pareigūnams ji sukėlė įtarimą, tad buvo nuvežta į areštinę.

Didėjant aukų Ukrainoje skaičiui, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šalies moteris paragino susilaukti aštuonių ar daugiau vaikų. Antradienį kalbėdamas Pasaulio rusų liaudies tarybos plenarinėje sesijoje jis teigė, kad Rusijos gyventojų skaičiaus didinimas ir daugiavaikių šeimų tapimas „norma“ yra „tikslas ateinantiems dešimtmečiams“, rašo „Independent“. „Daugelis mūsų žmonių išlaiko šeimos tradicijas, kai auginami keturi, penki ar daugiau vaikų“, – sakė jis.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) vadovas Kyrylas Budanovas ir jo šeima yra pagrindiniai Rusijos žvalgybos tarnybų taikinai, nes karinė žvalgyba ne kartą pažemino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Tuo įsitikinęs buvęs Ukrainos žvalgybos valdybos vadovas, generolas leitenantas Valerijus Kondratiukas, pareiškęs, kad Rusija naudoja įvairius metodus, įskaitant ne tik sabotažą, bet ir nuodijimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gruodžio 14 dieną surengs savo spaudos konferenciją, kurioje apžvelgs 2023 metus, ketvirtadienį pranešė Kremlius. Tai bus jo pirmoji metinė spaudos konferencija nuo tada, kai prasidėjo plataus masto invazija į Ukrainą. „Gruodžio 14-ąją Vladimiras Putinas apibendrins metų rezultatus.

Seimo narys Matas Maldeikis pažymi, kad Rusijos diktatorius Putinas savo tikslus apibrėžė 2021 gruodžio mėnesio laiške, „kur pirmu punktu įrašyta Ukraina, antru – mūsų regionas. Jeigu Ukrainos atveju jo tikslas yra tiesiog ištrinti Ukrainą iš istorijos, kaip tai planuojama mūsų regionui? Juk NATO, ES ir visa kita“. „Kas įdomu stebint situaciją su autokratais – jie, kaip taisyklė, visada atvirai pasako savo planus. O Vakarai visada labai nustemba, kai autokratai laikosi savo pažadų.

Rusijoje teismas leido suimti 33-ejų Rustamą Faratdinovą, aktyvisto iš Baškirijos Ruslano Gabbasovo brolį. Pastarasis pabėgo nuo Kremliaus teisėsaugininkų persekiojimo į užsienį: teisėsaugininkai vietoje jo suėmė brolį ir „pripaišė“ jam bendrininkavimą teroristinėje veikloje. Išvakarėse R. Gabbasovo namuose buvo atlikta krata. Į užsienį išvykusio ruso, kuris pasisako už Baškirijos atsiskyrimą nuo Rusijos Federacijos, žmona vietos žiniasklaidai pasakojo, kad pareigūnai nieko nerado ir išėjo.

Neįprastas įvykis pateko į kamerų objektyvus, kuomet Aliaksandras Lukašenka Minske laukė atvykstančio Vladimiro Putino. Kol Kremliaus statytinis Baltarusijoje laukė rusų prezidento, jam akivaizdžiai drebėjo galva. „Naša Niva“ pažymima, kad toks atvejis į kameras pateko pirmą sykį. „Naša Niva“ taip pat pažymima, kad visi medikai, į kuriuos kreipėsi leidinys, tvirtino, jog nustatyti tikslią diagnozę pagal vaizdo įrašą yra neįmanoma.

2013-ųjų lapkričio 21-ąją žurnalistas Mustafa Nayyemas parašė savo žymiąją žinutę feisbuke: „Susitinkame 22 val. 30 min. prie Nepriklausomybės paminklo. Renkitės šiltai, pasiimkite arbatos, kavos, geros nuotaikos ir draugų“. Būtent tai yra laikoma Euromaidano, kuris vėliau virto revoliucija, daugelį metų trunkančiu karu dėl Krymo ir Donbaso su Luhansku, o nuo 2022-ųjų – ir plataus masto karu su Rusija bei Vakarų įsitraukimu, pradžia.

Armėnija vis labiau tolsta nuo Rusijos įtakos po to, kai nesulaukė karinės pagalbos kariniame konflikte su Azerbaidžanu. A. Lukašenka pirmadienį pripažino, kad Armėnija ne tik nedalyvavo paskutiniame Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos šalių susitikime, bet ir paprašė išbraukti iš jo karinės pagalbos suteikimo Armėnijai aptarimo klausimą. Armėnija paprašė Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) nesvarstyti „Armėnijos palaikymo“ klausimo šalių susitikimo Minske metu.

Pirmadienį kėglinėje apsilankiusi kaunietė liko šokiruota. Laisvalaikio erdvės švieslentėje moteris išvydo karą Ukrainoje palaikančią žinutę. „Pirmadienio pavakarę, atvykus su su draugais į „Oazės“ boulingą, šokiravo užrašas prie įėjimo. Ar tikrai tai vyksta?“ – pirmadienį kėglinėje užfiksuotu vaizdo įrašu dalijosi skaitytoja. Kaip matyti vaizdo medžiagoje, švieslentėje mėlynomis raidėmis sušvito palaikymas karą Ukrainoje sukėlusiai Rusijai.

Aklavietė fronte Ukrainoje gali užsitęsti dar metus. Apie tai savo skiltyje rašo amerikiečių politologas Ianas Bremmeris, leidinio „Time“ vyriausiasis redaktorius. Pasak I. Bremmerio, padėtis Ukrainoje įšalo vietoje ir, atrodo, kad taip bus dar bent metus. Viskas, atrodo, klostosi Vladimiro Putino naudai. Ukrainos kontrpuolimas praktiškai sustojo, o tai kelia nerimą Vakaruose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pagyrė Ukrainos karius, tačiau pripažino, kad iki pergalės prieš agresorę Rusiją dar laukia ilgas kelias.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad tikisi, jog kovo mėnesį vyksiančiuose Rusijos prezidento rinkimuose Vladimiras Putinas kandidatuos dar vienai kadencijai, rašo „Reuters“. Tai reikštų, kad V. Putinas turėtų galimybę valdžioje išlikti iki 2030 m. 1999–2000 m. V. Putinas buvo Rusijos ministras pirmininkas, 2000–2008 m. buvo prezidentas, 2008–2012 m. vėl tapo ministru pirmininku, o nuo 2012-ųjų yra Rusijos prezidentas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos pajėgos šturmuoja Avdijivką dėl to, nes Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nori taktinių rezultatų mūšio lauke prieš oficialiai paskelbdamas savo kandidatūrą 2024 m. prezidento rinkimuose. Apie tai jis antradienį kalbėjo kreipdamasis į ukrainiečius, rašo UNIAN.

Įvairūs gandai apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino mirtį ar viešai besirodančius jo antrininkus – vis dažnesni.  Štai dabar Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka atkreipė dėmesį į akivaizdžius režimo lyderio „pokyčius“, fiksuotus tą pačią dieną. Pro akis to nepraleido ir Vokietijos leidinys „Bild“. „Nauji gandai apie Vladimirą Putiną. Jo skruostai išsipūtę.

Rusų kaliniai, pasiųsti kariauti Ukrainoje, savo kaltę išperka krauju, penktadienį pareiškė Kremlius, atsakydamas į klausimus dėl prieštaringai vertinamo malonės suteikimo vyrui, kuris žiauriai nužudė savo buvusią merginą ir turėjo kalėti 17 metų, bet buvo išleistas į laisvę vos po metų.

Rusijos delegacija, kuriai vadovauja prezidentas Vladimiras Putinas, buvo gerokai nustebinta „išlydinčia“ Kazachstano prezidento Kasymo Žomarto Tokajevo kalba, kurią jis pradėjo kazachų kalba, o ne rusų, kaip buvo pripratę girdėti anksčiau. „The Moscow Times“ pažymima, kad V. Putinas ir jo delegacija, tikėtina, pirmą sykį susidūrė su tuo, kad subyrėjusios Sovietų Sąjungos teritorijoje jiems nepavyko visą laiką bendrauti tik rusiškai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį atvyko vizito į Kazachstaną, kur jį priėmė šalies prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas. Rusijos vadovas eilinį sykį nesugebėjo ištarti savo kolegos vardo ir pavardės, tai jau tampa tradicija. Vladimiras Putinas, nepasižymintis tuo, kad painiotų kitų savo pašnekovų vardus ir pavardes, susitikimų su Kazachstano prezidentu metu nuolat klysta.

Rusijos televizijoje pasirodė reportažas, kuriame prezidentas Vladimiras Putinas lankosi vaikų ligoninėje. Tiesa, ne visi vaikai panoro su juo kalbėti, o tai sukėlė juoką ukrainiečiams. Vaizdo įraše matoma, kad V. Putinui įžengus į palatą berniukas pasislepia po antklode ir kategoriškai atsisako su juo kalbėtis. „Koks tavo vardas? Pasakyk iš po antklodės“, – tarė V. Putinas, bet iš vaiko nesulaukė jokios reakcijos.

Naujausi „nerimą keliantys“ incidentai Balkanuose rodo didėjančią Rusijos grėsmę regionui ir šalies prezidento Vladimiro Putino potencialą išprovokuoti dar vieną karą Europoje, teigia ekspertai. Vakarai privalo neleisti V. Putinui kurstyti konfliktą tarp Serbijos ir Kosovo, leidinyje „Foreign Affairs“ rašo Rusijos saugumo strategijas ir karines doktrinas tyrinėjanti Ivana Stradner ir buvęs žvalgybos pareigūnas Davidas Sheddas.

Rusija ketina laikytis branduolinių bandymų uždraudimo moratoriumo, nors ir atšaukė Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties ratifikavimą, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. „Mes ketiname laikytis daugiau kaip prieš 30 metų įvesto moratoriumo“, – sakoma ministerijos pareiškime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pasirašė įstatymą, kuriuo Rusija atšaukė Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties, dar vadinamos CTBT, ratifikavimą. 1996 metais priimta CTBT draudžia visus branduolinius bandymus bet kurioje pasaulio vietoje, tačiau kritikai tvirtina, kad neratifikavus, jos potencialas lieka neišnaudotas. Be JAV, sutarties dar nėra ratifikavę Kinija, Indija, Pakistanas, Šiaurės Korėja, Izraelis, Iranas ir Egiptas.

 Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną mėginant pasinaudoti Izraelio ir „Hamas“ karu siekiant sumažinti Vakarų paramą Ukrainai. „V. Putinas labai stengiasi pasinaudoti „Hamas“ išpuoliu prieš Izraelį, tikėdamasis, kad tai atitrauks mūsų dėmesį ir privers Jungtines Valstijas atitraukti savo išteklius iš Ukrainos“, – Senato posėdyje sakė A. Blinkenas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį apkaltino Jungtines Valstijas, kad jos yra atsakingos už tai, ką jis pavadino mirtinu chaosu Artimuosiuose Rytuose. „Kas organizuoja mirtiną chaosą ir kas iš to turi naudos, mano nuomone, šiandien jau tapo akivaizdu (...) Tai dabartinis JAV valdantysis elitas ir jų šalininkai, kurie gauna didžiausią naudą iš nestabilumo pasaulyje“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotuose komentaruose.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, po vakarykščių neramumų Dagestano sostinėje Machačkaloje, šaukia skubų jėgos struktūrų vadovų susitikimą. Rusija dėl prieš žydus nukreiptų neramumų oro uoste kaltina užsienio šalių kišimąsi, nepaisant to, kad neramumus sukėlę dagestaniečiai vadovavosi antisemitinėmis nuotaikomis šalyje.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas penktadienį paneigė socialinėje tinkluose pasklidusius gandus apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino mirtį ir pavadino juos apgaule, praneša „Politico“, remdamasi „RIA Novosti“. Informacija, kad V. Putinas mirė ir kad jo postą užėmė jo antrininkas, yra „absurdiška informacinė apgaulė“, penktadienį sakė D. Peskovas Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“. Tai jau antras kartas šią savaitę, kai Kremliaus pareigūnas atmeta spekuliacijas...

Sklandant gandams apie prastėjančią Rusijos prezidento Vladimiro Putino sveikatą ir net mirtį, šalies ateitis lieka neaiški, skelbia „The Independent“. Jei V. Putinas mirtų arba būtų nuverstas, Kremliui automatiškai laikinai vadovautų premjeras Michailas Mišustinas. O Federacijos Taryba turėtų per 14 dienų paskelbti pirmalaikius prezidento rinkimus.

Vokietijos leidinio „Bild“ žurnalistai susipažino su buvusio „Roskosmos“ direktoriaus Dmitrijaus Rogozino ir dabartinio raketų-kosmoso centro „Progres“ direktoriaus Dmitrijaus Baranovo pokalbių įrašais. Jie nuo šių metų pradžios kuria planą, kaip smogti Ukrainos dideliam miestui su raketa-nešėja „Sojuz“, naudojama skrydžiams į kosmosą.

Anoniminis telegramo paskalų kanalas „General SVR“ pirmadienį paskelbė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui išvakarėse „sustojo širdis“, o šalį šiuo metu tariamai valdo jo antrininkas.

Vengrijos opozicinės parlamentinės frakcijos „Momentum“ nariai raudonais dažais apipylė tvorą prie Vengrijos premjero Viktoro Orbano biuro, kuris dieną prieš susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.  Pirmadienį, spalio 23 d., Vengrija švenčia Revoliucijos (1956 m.) ir Vengrijos Respublikos paskelbimo (1989 m.) dieną. Anot opozicijos, V. Orbanas „nepaisė atminimo“ apie 1956 m. revoliucijos didvyrius, kuriuos numalšino sovietų kariuomenė.

Penktadienį Kremlius pareiškė, kad JAV prezidento Joe Bideno pareiškimai, kuriuose Rusijos veiksmai Ukrainoje buvo sulyginti su teroristine grupuote „Hamas“, yra „nepriimtini“. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad dabartinis momentas yra „potencialiai pavojingas“ ir kad „grėsmė Rusijos piliečiams padidės eksponentiškai“, kai Izraelio kariai pradės antžeminę operaciją Gazos Ruože.

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) penktadienį griežtai atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino kaltinimus, kad ši sporto organizacija prieš 2024 metų Paryžiaus olimpiadą vykdo etninę diskriminaciją rusų ir baltarusių sportininkų atžvilgiu. „Dalyvavimas olimpinėse žaidynėse jokiu būdu nėra žmogaus teisė, o neseniai padaryta Olimpinės chartijos pataisa nėra su tuo susijusi (...). Griežtai atmetame kaltinimus (...), kad šios priemonės yra etninė diskriminacija“, – sakoma TOK pareiškime.

Už rugsėjo 10-ą dieną Kaune vykusiose Lietuvos futbolo rinktinės rungtynėse prieš Serbiją sirgalių atliktą skanduotę Lietuvos futbolo federacija (LFF) sulaukė UEFA baudos. Kaip tinklalaidėje „Įvartis“ kalbėjo LFF atstovas spaudai Tautvydas Vencevičius, LFF sulaukė 10 tūkst. eurų baudos už sirgalių skanduotę, skirtą karą Ukrainoje pradėjusiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas lankėsi kariniame štabe Rostove prie Dono, prižiūrinčiame puolimą Ukrainoje, penktadienį pranešė Kremlius. V. Putinas grįždamas iš Permės Urale, kur praleido ketvirtadienį, apsilankė Rusijos ginkluotųjų pajėgų štabe Rostove prie Dono, sakoma Kremliaus pranešime. Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas susitiko su V. Putinu, kad informuotų jį apie puolimo Ukrainoje, kurį Rusija pradėjo 2022 metų vasarį, padėtį.

Kinijoje viešintis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį „pakvietė“ JAV prezidentą Joe Bideną „išgerti arbatos“ ir paragino atsiimti ilgojo nuotolio kariuomenės taktinių raketų sistemą ATACMS, kurią JAV atsiuntė Ukrainai. V. Putino teiginiai, pasakyti per vizitą Pekine, nuskambėjo po to, kai žurnalistas jo paklausė apie J. Bideno komentarą, kad Rusija jau pralaimėjo karą Ukrainoje. „Jei Rusija pralaimėjo karą, kodėl jie [JAV] tiekia ATACMS?“, – sakė V. Putinas.

Trečiadienį paskelbta reta filmuota medžiaga, kurioje užfiksuotas Pekine viešintis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, lydimas pareigūnų su vadinamuoju branduoliniu lagaminėliu, kuriuo galima įsakyti smogti branduolinį smūgį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį Kinijoje susitiko su Vengrijos vadovu Viktoru Orbanu ir pareiškė esąs patenkintas, kad vis dar palaiko ryšius su kai kuriomis Europos šalimis. Tai buvo antrasis V. Putino susitikimas su kokiu nors Europos lyderiu nuo 2022-ųjų vasario, kai jis pradėjo invaziją į Ukrainą. 2022-ųjų balandį jis priėmė Austrijos kanclerį Karlą Nehammerį. Nepaisant Maskvos puolimo, V. Orbanas palaiko ryšius su Kremliumi.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį atvyko į Kiniją susitikti su Xi Jinpingu, siekdamas stiprinti santykius aukščiausiojo lygio konferencijoje, kurią temdo Izraelio ir palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ karas. Į Kiniją šią savaitę renkasi 130 šalių atstovai, pakviesti į konferenciją, skirtą prezidento Xi Jinpingo svarbiam projektui – „Juostos ir kelio iniciatyvai“ , kuria Pekinas siekia išplėsti savo įtaką pasaulyje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas spalio 5-ąją pasakė vieną dalyką, kuris skamba kaip aiškus perspėjimas Vakarų lyderiams: konfliktas Ukrainoje nėra teritorinis, tai karas dėl naujos pasaulėtvarkos kūrimo. Ekspertai pažymi, jog tokių perspėjimų buvo ir anksčiau, o Vakarai iki šiol nenori pripažinti, jog Trečiasis pasaulinis karas jau gali būti prasidėjęs. „Ukrainos krizė – tai nėra teritorinis konfliktas, Rusijos Federacija neturi poreikio atkovoti kažkokias teritorijas.

Rusija bando destabilizuoti situaciją Baltijos jūros regione, o Rusijos valstybinių kanalų propagandininkai ragina užgrobti Gotlando salą, siekiant perimti regiono kontrolę, aiškino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, priminęs, kad Rusijos yra ruošiamas 2028-ųjų puolimas.   Ukrainos prezidentas savo kasvakariniame pranešime ukrainiečiams pasakojo, kad šiandien bendravo nuotoliniu būdu su Gotlando saloje susirinkusiais Jungtinių ekspedicinių pajėgų atstovais.

Prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija kitais metais ir toliau eksportuos didelius kiekius grūdų, nepaisant Vakarų sankcijų, įvestų dėl Maskvos puolimo Ukrainoje. „Praėjusiais metais, kaip žinote, buvo gautas istoriškai rekordinis 158 mln. tonų (grūdų) derlius. Šiemet jis taip pat bus labai didelis – daugiau kaip 130 mln. (tonų)“, – sakė V. Putinas. „Tikėtina, kad Rusija išlaikys pirmąją vietą pasaulyje pagal kviečių eksportą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį perspėjo, kad Izraelio pajėgų sausumos puolimas Gazos Ruože atneš, jo žodžiais tariant, nepriimtiną civilių aukų skaičių ir kad jo šalis yra pasirengusi padėti tarpininkaujant. „Sunkiosios technikos naudojimas gyvenamuosiuose rajonuose yra sudėtingas dalykas, kupinas rimtų pasekmių, o svarbiausia, kad civilių aukos bus visiškai nepriimtinos“, – sakė V. Putinas.