putinas

Rusijos policija šeštadienį sulaikė mažiausiai keturis žmones, tarp jų ir žurnalistus, kurie dalyvavo kas savaitę prie Kremliaus vykstančioje Ukrainoje kariaujančių mobilizuotų karių žmonų protesto akcijoje, pranešė viena nepriklausoma žiniasklaidos priemonė. Mobilizuotų karių žmonos rengia retus protestus Maskvoje, reikalaudamos, kad jų sutuoktiniai būtų grąžinti namo iš Ukrainos.

Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno našlė apkaltino prezidentą Vladimirą Putiną, kad jis tyčiojasi iš krikščionybės, rusų valdžiai bandant priversti velionio motiną sutikti su slaptomis laidotuvėmis po jo mirties įkalinimo įstaigoje. Šeštadienį paskelbtame vaizdo įraše Julija Navalnaja teigė, kad A. Navalno motina Liudmila, norinti, kad jai būtų grąžintas sūnaus kūnas, yra „tiesiog kankinama“ pareigūnų, pagrasinusių palaidoti A. Navalną Arkties kalėjime.

Penktadienį Aleksejaus Navalno tyrėjų komanda pranešė, kad Rusijos tyrėjai paskambino Aleksejaus Navalno motinai Liudmilai Navalnajai ir pateikė jai ultimatumą: jei ji per tris valandas nesutiks leisti palaidoti sūnų slapta, be jokių viešų ceremonijų, jos sūnus bus slapta palaidotas įkalinimo kolonijoje, kurioje jis mirė.

Rusijos autoritarinis vadas Vladimiras Putinas jau antrą sykį per mėnesį išstojo su pranešimu apie Rusijos branduolinės ginkluotės atnaujinimą. Šįkart jis ne tik pakartojo apie „beveik 100 proc. „branduolinės triados“ atnaujinimą“, bet ir praskrido nauju bombonešiu Tu-160M. „Šiandien modernios ginkluotės ir įrangos dalis strateginėse branduolinėse pajėgose jau siekia 95 proc., o „branduolinės triados“ jūrinio komponento dalis – beveik 100 proc.

Rusijos opozicijos žurnalistai, išanalizavę baudžiamąsias ir administracines bylas Rusijos teismuose 2018–2023 m., apskaičiavo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagal represijų mastą jau seniai pranoko beveik visus sovietų vadovus, išskyrus vieną – Josifą Staliną. Apie tai praneša „Ukrinform“, remdamasi didelio masto tyrimu, paskelbtu Rusijos opozicinio leidinio „Projektas“ interneto svetainėje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį sarkastiškai sureagavo į prašymą pakomentuoti tai, kad jo kolega iš JAV Joe Bidenas pavadino jį „išprotėjusiu kalės vaiku“. Kremliaus šeimininkas, kuris prieš artėjančius JAV rinkimus išreiškė palaikymą J. Bidenui, tvirtino: „Jis, žinoma, negali man pasakyti: Volodia, gerai padirbėta, ačiū (už palaikymą), tu man labai padėjai?“...

Europos Komisijos užsienio politikos tarnybos atstovas Peteris Stano spaudos konferencijos metu paklaustas, kaip vertina Dmitrijaus Medvedevo pareiškimus apie žygiavimą iki Kyjivo, pareiškė, kad paprastai nekomentuoja „amžinai antrų, bet labai trokštančių dėmesio“ žmonių pasisakymų, tačiau šįkart rekomenduotų „konsultuotis pas psichologą“. P. Stano savo komentare leido suprasti, jog D. Medvedevas yra nuolatiniame V. Putino šešėlyje ir pats niekada nepriima savarankiškų sprendimų, o pastaruoju m...

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dalyvavo bandomajame viršgarsinio karinio orlaivio, galinčio gabenti branduolines galvutes, skrydyje, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Šis akivaizdus galios demonstravimas buvo surengtas vos dviem dienoms likus iki antrųjų Maskvos pradėto Ukrainos puolimo metinių.

JAV Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris pašiepė prezidento Vladimiro Putino dovanotą rusišką automobilį Šiaurės Korėjos lyderiui Kim Jong Unui, skelbiama „Guardian“. „Tikiuosi, Kimas gaus pratęstą garantiją, – komentavo žurnalistų klausimą apie Rusijos vadovo dovaną Kim Jong Unui.

Rusijos kalėjimų gyvenimo ekspertas Vladimiras Osečkinas tikina, kad Aleksejų Navalną Kremliaus režimo parankiniai galėjo nužudyti „senu KGB kankintojų metodu“ – stipriu smūgiu į širdies plotą, rašoma „The Times“. Britų leidiniui kalbėjęs žmogaus teisių apsaugos grupės „Gulagu.net“ įkūrėjas V. Osečkinas, šiuo metu dėl grėsmės gimtinėje pabėgęs gyventi į Prancūziją, atkreipė dėmesį, kad ant A. Navalno kūno buvo aptiktos mėlynės, „atitinkančios vieno smūgio techniką“, kurią naudojo KGB budeliai.

Praėjus trims dienoms po to, kai Rusijos valdžios institucijos paskelbė, kad aršiausias šio dešimtmečio Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas mirė kalėjime į šiaurę nuo poliarinio rato, jo žmona Julija Navalnaja viešai pranešė, kad imsis savo vyro misijos nuversti Vladimiro Putino režimą. Daugelį metų ji stengėsi išvengti dėmesio. Dabar Aleksejaus Navalno našlė žada tęsti jo kovą. „Nužudydamas Aleksejų, Putinas nužudė pusę manęs, pusę mano širdies ir pusę mano sielos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė nepritariantis branduolinių ginklų siuntimui į kosmosą ir atmetė JAV kaltinimus, kad Maskva kuria kosminį priešpalydovinį ginklą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Ukrainos kariuomenė chaotiškai pabėgo iš Avdijivkos. Šeštadienį Ukraina gelbėdama savo karių gyvybes atitraukė juos iš apgulto Avdijivkos miesto Donecko srityje, po kasdienių Rusijos puolimų iš trijų krypčių pastaruosius keturis mėnesius.

Rusijos piliečių, kovojančių Ukrainos kariuomenės „Rusų savanorių korpuso“ gretose, teigimu, buvo vystomas Aleksejaus Navalno išlaisvinimo iš kalėjimo planas. Pirminis nepavyko dėl staiga pasikeitusių aplinkybių, o vėliau A. Navalnas staiga mirė arba buvo nužudytas. „Rusų savanorių korpuso“ (RDK) atstovai pareiškė, kad buvo organizuojama operacija „Dekabr“ (liet.

Rusijos prezidento vieno iš artimiausių aplinkos narių, „Rosneft“ vadovo Igorio Sečino sūnus Ivanas mirė sulaukęs vos 35-erių, skelbiama Rusijos žiniasklaidoje. Oficialiai ši informacija nėra patvirtinta. Remiantis Rusijos paveldėjimo registro duomenimis pirmasis šią informaciją paskelbė buvęs JUKOS bendravaldis Leonidas Nevzlinas, šiuo metu gyvenantis Izraelyje ir aršiai kritikuojantis Rusijos valdžią. Viešai apie Ivano Sečino mirtį ir priežastį nėra skelbiama.

Rusijos bausmių atlikimo tarnybos vadovybė sulaukė apdovanojimų iš Kremliaus praėjus trims dienoms po Aleksejaus Navalno mįslingos mirties vienoje iš kolonijų. Rusijos opozicinierius įkalinimo įstaigose buvo nuolat engiamas ir kankinamas, jam nebuvo laiku suteikiama medicininė pagalba.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų įgaliotinis Josepas Borrellis pirmadienį po susitikimo su Aleksejaus Navalno našle pažadėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bus patrauktas atsakomybėn už Kremliaus kritiko mirtį. Praėjusią savaitę pasirodžiusi žinia apie A. Navalno mirtį viename Arkties kalėjime sukrėtė Rusijos opoziciją, kuri, kaip ir Vakarai, pirštu dūrė į Kremlių. „Julijai Navalnajai pareiškėme giliausią ES užuojautą.

Artėjant Rusijos prezidento rinkimams, Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai parengė bendrą pareiškimą, kuriame pabrėžia, kad rinkimai nebus nei laisvi, nei sąžiningi, o jų rezultatai okupuotose teritorijose nebus pripažįstami. „Artėjantys prezidento „rinkimai“ Rusijoje nebus nei laisvi, nei sąžiningi.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, pirmadienį susitikęs su rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno našle, pažadėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bus patrauktas atsakomybėn už jo mirtį. „Išreiškėme gilią ES užuojautą Julijai Navalnajai. Vladimiras Putinas ir jo režimas bus patraukti atsakomybėn už Aleksejaus Navalno mirtį“, – socialiniame tinkle „X“ parašė J. Borrellis.

Išrinktasis Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas sakė, kad karas su Ukraina Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui yra „per daug svarbus“, todėl Kyjivui reikia nuolatinės karinės paramos, pranešė Suomijos transliuotojas „Yle“. „Šis karas yra per daug svarbus Putinui, kad jis jį pralaimėtų, ir dėl to jis sukelia problemų. Vienintelis dalykas, kurį Putinas supranta, yra galia. Parodykite bet kokį silpnumą – bet kokius minkštumo elementus – ir jis puls“, – sakė A. Stubbas.

Rusijos tyrėjai informavo mirtinai nukankinto opozicijos lyderio Aleksandro Navalno motiną ir advokatus, kad jo mirties kalėjime aplinkybių tyrimo terminas „buvo pratęstas“, pirmadienį pranešė A. Navalno atstovė. „Nėra žinoma, kiek jis truks. Mirties priežastis vis dar yra „nenustatyta“. Jie meluoja, tempia laiką ir to nė neslepia“, – socialiniame tinkle „X“ rašė atstovė Kira Jarmyš.

Vokietijos leidinio „Bild“ šaltinių teigimu, Rusija, Vokietija ir JAV aptarinėjo galimybę apkeisti Aleksejų Navalną prieš pat jo mirtį. Mainais Vladimiras Putinas pageidavo gauti Vokietijoje kalintį rusą Vadimą Krasikovą, kuris buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos dėl buvusio čečėnų karo vado Zelimchano Changošvilio nužudymo.

Žinią, kad didžiausio Putino priešo Aleksejaus Navalno nebėra tarp gyvųjų, šiandien patvirtino ir jo bendražygiai. Navalno motinai kolonijos pareigūnai pranešė, kad jos sūnų neva ištiko staigios mirties sindromas. Tačiau jo artimieji režimo pasakas laidoja pareiškimais, kad Navalną nužudė Putinas. Navalno komanda praneša ir tai, kad režimas opozicionieriaus kūno neatiduoda artimiesiems, nes bando nuslėpti žmogžudystės pėdsakus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas naikina savo šalies pilietinę visuomenę ir jaučiasi dėl to nebaudžiamas, po Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirties sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Gabrielius Landsbergis sako, kad reikia taikyti sankcijas su opozicijos lyderio mirtimi susijusiems asmenims. „Putinas yra pasiekęs visišką nebaudžiamumo lygį, jam absoliučiai nerūpi Vakarų nuomonė, jis mano, kad Vakarų rankos jo nebepasieks.

Lenkijos Užsienio reikalų ministerija paneigė 10 Kremliaus vadovo Vladimiro Putino melagingų pareiškimų, kuriuos jis praėjusią savaitę duodamas interviu išsakė prieštaringai vertinamam amerikiečių pokalbių laidų vedėjui Tuckeriui Carlsonui.

Vienas iš keturių kandidatų į Rusijos prezidento postą, iš tų, kuriems ten buvo leista dalyvauti, yra partijos „Nauji žmonės“ atstovas Vladislavas Davankovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį JAV lyderį Joe Bideną pavadino labiau prognozuojamu už Donaldą Trumpą, bet sakė, kad Kremlius yra pasirengęs dirbti su bet kuriuo žmogumi, lapkritį laimėsiančiu JAV prezidento rinkimus. Vieno žurnalisto paklaustas, ką Rusija norėtų matyti tikėtinos dabartinio JAV demokratų prezidento J. Bideno ir respublikonų favorito D. Trumpo rinkimų kovos laimėtoju, V. Putinas atsakė: „Bideną; jis labiau patyręs.

Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas gali apsilankyti Turkijoje prieš kitą mėnesį vyksiančius rinkimus Rusijoje, pranešė vietos naujienų agentūra RIA, remdamasi Kremliaus atstovu spaudai Dmitrijumi Peskovu. Pastarąjį kartą  V. Putinas ir Turkijos prezidentas Recepas Tayypas Erdoganas susitiko 2023 m. rugsėjį Rusijos prezidento atostogų rezidencijoje Juodosios jūros Sočio kurorte.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasirašė įstatymą, pagal kurį valdžios institucijos gali konfiskuoti turtą iš asmenų, nuteistų už pasisakymus prieš Kremliaus karo veiksmus Ukrainoje. Maskva uždraudė kritikuoti savo vykdomą invaziją ir griežtai baudžia tuos, kurie viešai jai prieštarauja. 2022 metų vasarį pasiuntusi kariuomenę į Ukrainą, Maskva priėmė daugybę griežtų įstatymų.

„Reuters“ praneša, kad Rusijos vadovybė 2023 m. pabaigoje pasiūlė Jungtinėms Valstijoms įšaldyti karą Ukrainoje, tačiau Vašingtonas atsisakė apie tai diskutuoti be Ukrainos. Šį Kremliaus žingsnį pašiepė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michaila Podoliakas ir sako, kad tai yra beprotybė.

Rusijos vadovybė 2023 m. pabaigoje pasiūlė Jungtinėms Valstijoms įšaldyti karą Ukrainoje, tačiau Vašingtonas atsisakė apie tai diskutuoti be Ukrainos. Apie tai praneša „Reuters“, remdamasi trimis Rusijos šaltiniais.

JAV tęsiasi Elono Musko ir Tuckerio Carlsono pasisakymų užsienio politikos klausimais vajus, ypač svarbiu Ukrainai metu, kuomet yra svarstomas finansinės pagalbos klausimas. Turtingiausias pasaulio žmogus pareiškė JAV respublikonų politikams, kad Vladimirui Putinui „nėra jokių galimybių“ pralaimėti karą Ukrainoje ir todėl tariamai nėra prasmės toliau remti Kyjivą.

Įkalinti, nušauti gatvėje, iškritę pro langus ar apsinuodiję arbata su radioaktyvaus polonio-210 priemaiša. Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikus dažnai ištinka tragiškas likimas. Prezidentu tapęs KGB šnipas jau du dešimtmečius vadovauja Kremliui ir yra ne kartą susilaukęs aštrios oponentų kritikos. Daliai jų kritika kainavo gyvybę ar ilgus metus tarp kalėjimo sienų.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino savotiška pasaulinės istorijos interpretacija, ypač po jo pokalbio su Tuckeriu Carlsonu, kelia nerimą ir pavojų. Būtent jo pseudoistoriniuose postringavimuose atsiskleidžia dabartinės Rusijos revanšizmas ir noras perrašyti istoriją. Į tai sureagavo ir buvęs ilgametis Mongolijos prezidentas Cachiagijinas Elbegdoržas, savo žinutėje priminęs, jog kadaise didžioji Rusijos teritorijos dalis priklausė būtent mongolams.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad nacistinė Vokietija 1939-aisiais „buvo priversta pulti Lenkiją“. Savo interviu tinklaraštininkui Tuckeriui Carlsonui jis pareiškė, jog „Lenkija užsižaidė“ ir „tapo pernelyg nesukalbama“, tuo pačiu „privertusi“ Adolfą Hitlerį organizuoti puolimą. Analogiškus argumentus jis pateikia ir Rusijos agresijos Ukrainoje atveju.

Nepaisant milžiniško dirbtinai sukelto ažiotažo dėl Vladimiro Putino interviu Tuckeriui Carlsonui, absoliučiai nieko naujo jame nebuvo pasakyta. Net ir pats T. Carlsonas vėliau pripažino nuobodžiavęs, klausydamasis ilgų V. Putino pseudoistorinių postringavimų apie Ukrainos valstybingumą ir nuklydimų į 1654-uosius.

Pasiruošti galimam rusų užpuolimui Lietuva turi tik tiek laiko, kiek okupantui reikės atstatyti savo pajėgumus, sumažėjusius kariaujant Ukrainoje. Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) organizuotoje konferencijoje „Core“ Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atskleidė, kada Lietuvoje galėtų baigtis taikos metas.

Tuckerio Carlsono interviu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu eteryje pasirodys ketvirtadienį, pranešė dešiniųjų pažiūrų JAV pokalbių laidų vedėjas. Trečiadienį savo instagramo paskyroje T. Carlsonas parašė, jog pokalbio įrašas bus transliuojamas jo internetinėje svetainėje 18.00 val. rytų laiku.

JAV žurnalistas Tuckeris Carlsonas su trenksmu atvyko į Maskvą, kur jam buvo skirtas milžiniškas valstybinės propagandos dėmesys: amerikietis apsilankė balete, valgė restorane ir pakalbino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Jis taip pat apkaltino visą Vakarų žiniasklaidą „bandymais nuslėpti tiesą“ ir gąsdino Trečiuoju pasauliniu karu.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad „daug“ užsienio žiniasklaidos priemonių norėjo gauti prezidento Vladimiro Putino interviu, paneigdamas pokalbių laidos vedėjo Tuckerio Carlsono teiginį, kad jis buvo vienintelis to paprašęs Vakarų žurnalistas. Buvęs „Fox News“ laidų vedėjas, kuris šią savaitę lankėsi Maskvoje, sakė, kad nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios nė vienas Vakarų žurnalistas „nesivargino“ prašyti galimybės susitikti su Kremliaus vadovu.

Buvęs JAV kanalo „Fox News“ laidų vedėjas Tuckeris Carlsonas patvirtino gandus, jog Rusijoje lankosi, ketindamas paimti interviu iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino. „Esame žurnalistai“, – socialiniame tinkle paviešintame vaizdo įraše kalbėjo jis. „Mūsų pareiga – informuoti žmones.“ T. Carlsonas Maskvoje buvo pastebėtas praėjusį savaitgalį, kai lankėsi Didžiajame teatre.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, anot žiniasklaidos, prieš kovą vyksiančius šalies vadovo rinkimus skaitys metinį pranešimą, kuriame gali pristatyti ir savo rikimų programą. Jis metinį pranešimą greičiausiai skaitys kažkurią dieną nuo vasario 23 iki kovo 8-osios, antradienį pranešė paprastai gerai informuotas dienraštis „Kommersant“, remdamasis keturiais savo šaltiniais. Rinkimai Rusijoje šiais metais vyks tris dienas – nuo kovo 15 d. iki 17-osios.

Rusijos centrinė rinkimų komisija „aptiko“ 15,348 proc. brokuotų parašų, kuriuos vienintelis prieš karą pasisakantis kandidatas Borisas Nadeždinas pateikė sausio 31-ąją, su viltimi gauti leidimą sudalyvauti Kremliaus kontroliuojamuose rinkimuose. Dabar didelės dalies rusų viltys turėti bent vieną kandidatą rinkimuose, kuris atitiktų jų nuotaikas, žlugo. Centrinė rinkimų komisija (CRK) Rusijoje rekomendavo neregistruoti rinkimams B. Nadeždino.

Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas patvirtino, kad šalyje lankysis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. „Šis vizitas suteiks mums galimybę aptarti daug klausimų“, – sakė jis sekmadienį visuomeniniam transliuotojui „TRT Haber“. Tikslios vizito datos ministras nenurodė. Pasak žiniasklaidos, V. Putino Turkijoje laukiama vasario 12 d. „Mūsų prezidentai susitinka reguliariai“, – kalbėjo H. Fidanas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja per ateinančius šešerius metus integruoti okupuotas Ukrainos teritorijas į Rusijos Federaciją, tai rodo ilgalaikius jo ketinimus, teigia Vašingtone įsikūręs Karo studijų institutas (ISW). Pasak V. Putino, planuojama, kad iki 2030 m. užimtos Ukrainos teritorijos „svarbiausiose srityse“ prilygs Rusijai, tačiau nepaaiškinta, kokios tai sritys.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sustiprino savo maksimalistinius ir kryptingai neapibrėžtus teritorinius tikslus Ukrainoje pareiškęs, kad būtina sukurti vadinamąją „demilitarizuotą zoną“, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) pranešime. Per susitikimą su savo rinkimų „įgaliotiniais“ jis pareiškė, kad dabartinės fronto linijos pastūmėjimas tolyn į Ukrainą yra svarbiausias Rusijos pajėgų tikslas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, praėjusiais metais sulaukęs 70-ojo gimtadienio, jau pradėjo gauti senatvės pensiją. Tai paaiškėjo iš jo deklaracijų apie pajamas, kurias Rusijos centrinė rinkimų komisija privalėjo paviešinti jam kandidatuojant 2024-ųjų rinkimuose. Iš dokumento matyti, kad V. Putinas gauna dvi pensijas, iš kurių viena yra karinė. Ją dabartinis Rusijos vadovas jau buvo deklaravęs 2018-aisiais, kuomet balotiravosi ketvirtajai kadencijai.

Izraelio vadovybė turėtų peržiūrėti savo santykius su Rusija dėl to, kad Vladimiras Putinas stojo palaikyti „Hamas“. Tokį požiūrį vietos žiniasklaidai išdėstė buvęs Izraelio premjeras ir dabartinis opozicijos parlamente lyderis Yairas Lapidas. Vienas iš Izraelio politinių lyderių yra įsitikinęs, kad „šiltų santykių artimiausiu metu nebus“ Politikas Izraelio leidiniui „Vesti“ aiškino, kad Maskvos pozicija Izraelio ir Palestinos karo klausimu yra daugiau nei aiški.