putinas

Po vakarykščio beprasmiško ir itin žiauraus Rusijos išpuolio Kyjive, kuomet buvo atakuotos vaikų ligoninės, situaciją paaiškino Ukrainos vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Heraščenka. Jo teigimu, V. Putinas siekia pademonstruoti nebaudžiamą jėgą ir nori pradėti tartis su Indija bei Kinija dėl „naujos pasaulio tvarkos“. Smūgiai Kyjivui buvo tiksliai apskaičiuoti.

Jungtinės Valstijos pirmadienį paragino Indijos ministrą pirmininką Narendrą Modi per derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pabrėžti Ukrainos teritorinį vientisumą. JAV raginimas nuskambėjo NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Vašingtone išvakarėse.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Rusijos pralaimėjimą Ukrainoje prilygina egzistencinei grėsmei jo šaliai, kad galėtų pritaikyti „išimtinį atvejį“, kai pagal esamą Rusijos branduolinę doktriną būtų galima panaudoti branduolinius ginklus. Apie tai rašoma Karo tyrimų instituto (ISW) straipsnyje.

Aukšto rango JAV pareigūnas penktadienį ir šeštadienį lankysis Vietname, kad dar kartą patvirtintų Amerikos paramą, ketvirtadienį pranešė Valstybės departamentas, reaguodamas į Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą šioje šalyje.

Vladimiras Putinas išskrido į Šiaurės Korėją, pakeliui stabtelėdamas tolimuosiuose Rytuose. Paskutinį kartą Šiaurės Korėjoje Rusijos diktatorius buvo prieš 24 metus. Dabar du civilizuoto pasaulio atstumtieji – Putinas ir Kim Čen Unas telkia jėgas kovai prieš Ukrainą ir Ameriką. Susitikimas skirtas išskirtinai kariniam bendradarbiavimui.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Maskva „nedelsiant“ nutrauks ugnį ir pradės taikos derybas, jei Ukraina išves pajėgas iš savo pačios keturių šalies regionų ir atsisakys siekio įstoti į NATO.

Rusijos prezidentas Ukrainos taikos konferencijos išvakarėse pateikė savo „taikos siūlymą, kurio negalima atsisakyti“: Ukrainai atiduoti Rusijos jau okupuotas ar dar tik norimas okupuoti teritorijas, atsisakyti stojimo į NATO ir atšaukti visas Vakarų sankcijas Rusijai. Vakarų politikai pareiškė, kad toks siūlymas niekuo nesiskiria nuo ankstesnių Kremliaus reikalavimų, o V. Zelenskis tai pavadino ultimatumu.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Maskva „nedelsiant“ nutrauks ugnį ir pradės taikos derybas, jei Ukraina išves pajėgas iš savo pačios keturių šalies regionų ir atsisakys siekio įstoti į NATO.

Rusija nuo 2024 m. pradžios Ukrainoje užėmė 47 miestus ir kaimus, penktadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas. „Vien nuo šių metų pradžios buvo išlaisvintos berods 47 gyvenvietės“, – kreipdamasis į Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo dalyvius sakė V. Putinas.

Rusijoje vykstančiame ekonomikos forume, prieš pasirodant ant scenos šalies ilgamečiam vadovui Vladimirui Putinui, susirinkusiems svečiams buvo parodytas „Vakarų kolonialistų ir Rusijos – nuskriaustųjų gynėjos“ filmas, o pats V. Putinas buvo pristatytas kaip „Dievo siųstas Rusijos ir viso pasaulio gelbėtojas“. „Didžiųjų geografijos atradimų laikotarpis už gražaus fasado slepia nemalonią tiesą – prasidėjo pasaulinio plėšimo, pasaulinės kolonizacijos era.

Rusijoje buvo sulaikyta viena žymiausių Rusijos raganų Alena Polyn (Jelena Sulikova). Pramoginės laidos „Ekstrasensų mūšis“ žvaigždė ir V. Putino palaikymui „raganų seansus“ rengusi šarlatanė yra įtariama ekstremizmu ir „religinių jausmų įžeidimu“. „Stipriausių raganų imperijos“ organizacijos vadovė, pasirodo, buvo sekama Rusijos saugumiečių: jie aptiko ekstremizmo apraiškas A. Polyn knygose ir veikloje. A. Polyn gimė Maskvoje 1980-aisiais.

Dabar gali būti sunku patikėti, tačiau Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, taip aršiai bandantis įtikinti visus „Ukrainos neegzistavimu“ ir 2014-aisiais okupavęs Krymo pusiasalį, dar 2008 m. viešai dievagojosi, jog Rusija jokių pretenzijų Ukrainai neturi, o Krymas yra Ukrainos teisėtos žemės. 2008-aisiais V. Putinas, nuolat bandantis apkaltinti Vakarus dėl tariamų apgaulių Rusijos atžvilgiu, pats kalbėjo kardinaliai priešingus dalykus pastarųjų savo metų valdžioje idėjoms.

Rusijos opozicinė žiniasklaida skelbia, kad Altajuje supleškėjo Vladimiro Putino pamėgta poilsiavietė. Viena iš V. Putino rezidencijų Ongudajuje (Altajaus Respublika, Rusija) visiškai sudegė. Portale „Sirena“ skelbiama, kad fotografijose matyti identiški sutapimai su V. Putino pamėgta poilsiaviete: fasado spalva, sodiniai šalia ir kaimyninio pastato stogas. Sudegusio pastato nuotraukas paviešino rusų aktyvistai Amyras Aitaševas ir Aruna Arna.

Virš Lietuvos teritorijos, Kauno ir Marijampolės apylinkių, gegužės 28-ąją ratus suko NATO pajėgų strateginis bombonešis „B-52“. Anot vokiečių „Bild“, toks strateginių pajėgų demonstravimas šalia Rusijos anklavo Kaliningrado – perspėjimas V. Putinui. Praėjusią savaitę JAV kariuomenė perdavė Didžiajai Britanijai du lėktuvus „B-52“, strateginius bombonešius, kurie gali skraidinti ir branduolinį užtaisą.

Buvęs Rusijos oligarchas, dabar opozicine veikla iš užsienio užsiimantis Michailas Chodorkovskis interviu Vokietijos žiniasklaidai pareiškė, kad Šaltasis karas artimiausius 10-15 metų yra neišvengiamas ir apgailestavo dėl Europos negebėjimo užkurti karo pramonės variklio. Kalbėdamas Vokietijos leidiniui „Bild“ M. Chodorkovskis apgailestavo dėl Vakarų „deindustrializacijos“. „Vakarai de facto šiandien renka artilerijos sviedinius smulkių serijų gamyboje.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas paskyrė savo įtakingą patarėją Aleksejų Diuminą į dar vienas pareigas – Rusijos valstybės tarybos sekretoriaus postą. Ekspertai aiškina, kad tokiu būdu Kremliuje, taip vadinamoje „Putino sistemoje“, formuojasi naujas „galios bokštas“. A. Diumino pirmtakas Valstybės taryboje buvo Igoris Levitinas – pačioje Rusijoje mažai kam girdėtas politikas, visiškai užgožtas Saugumo tarybos sekretoriaus Nikolajaus Patruševo.

Nepaisant didėjančių represijų Rusijoje, nemaža dalis gyventojų vis dar palaiko prezidentą Putiną, arba bent aktyviai nesipriešina režimui. Kaune viešėjusi garsaus rusų disidento Andrejaus Sacharovo podukra Tatjana Yankelevich. Ji apgailestavo, kad Putino režimas vykdo cenzūrą, taip neleisdamas rusams susipažinti su šalies praeitimi. Anot jos, būtent dėl prasto praeities suvokimo, rusams priimtinas autoritarinis režimas.

Naujienų agentūros „Reuters“ šaltiniai Rusijoje tikina, kad Vladimiras Putinas yra pasirengęs sustabdyti karo veiksmus kaimyninėje šalyje „derybų dėl ugnies nutraukimo keliu, kurios pripažintų dabartines fronto linijas“. Keturi „Reuters“ kalbinti Rusijos valdžios atstovai yra įsitikinę, kad V. Putinas ir toliau tęs agresiją Ukrainoje, „jeigu Kyjivas ir Vakarai į tai nesureaguos“. Jų teigimu, V. Putinas yra pasirengęs „kariauti tiek, kiek reikės“, tačiau yra pasirengęs ir ugnies nutraukimui – si...

Rusijoje valdžią uzurpavusio Vladimiro Putino lėktuvą, skrydžio į Minską metu, lydėjo identiškas „lėktuvas-dvynys“, skelbiama baltarusių opozicijos žiniasklaidoje. Ankstesnio skrydžio į Minską metu tokių atsargumo priemonių Rusijos vadovo skrydžio metu nebuvo pastebėta. „Molotko.help“ puslapyje skelbiama, kad analogiškas „prezidentiniam“ laineris nusileido Minsko oro uoste 12 minučių anksčiau to lėktuvo, kuriuo atskrido V. Putinas. „Motolko.

Rusijos valdžia ir propagandininkai karštligiškai bando visus įtikinti, kad Volodymyras Zelenskis nebėra legitimus Ukrainos vadovas, nes baigėsi jo valdymo kadencijos laikas. Tokiu būdu siekiama susilpninti Ukrainos, kaip valstybės, pozicija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį, paskutinę vizito Kinijoje dieną, lankysis šiaurės rytuose esančiame Harbine. Į Kiniją V. Putinas atvyko siekdamas gauti didesnę Kinijos paramą savo karo veiksmams Ukrainoje ir izoliuotai ekonomikai. V. Putinas į Kiniją atvyko ketvirtadienį. Tai pirmoji V. Putino kelionė į užsienį nuo jo pergalės kovą vykusiuose rinkimuose be realios opozicijos.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas penktadienį lankėsi šiaurės rytų Kinijos Harbino mieste, paskutinę savo vizito, kurio tikslas – skatinti itin svarbią prekybą su Kinija ir gauti didesnę paramą savo karui Ukrainoje, dieną. Ketvirtadienį V. Putinas išvyko į savo pirmąją užsienio kelionę po kovo mėnesį įvykusių rinkimų ir susitiko su prezidentu Xi Jinpingu derybose, kuriose abu lyderiai pabrėžė, kad jų šalių ryšiai yra stabilizuojanti jėga chaotiškame pasaulyje.

Valstybinio vizito į Kiniją atvykęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo kolega Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) ketvirtadienį pasirašė bendrą pareiškimą dėl Rusijos ir Kinijos visapusiškos strateginės partnerystės gilinimo. V. Putinas vizitą surengė tuo metu, kai jo šalis po 2022-ųjų vasarį pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą darosi vis labiau ekonomiškai priklausoma nuo Kinijos.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas ketvirtadienį po dvišalio susitikimo Pekine pareiškė, kad jis ir jo kolega iš Rusijos Vladimiras Putinas sutarė, jog karui Ukrainoje reikia „politinio sprendimo“. „Abi šalys sutaria, kad politinis Ukrainos krizės sprendimas yra teisinga kryptis“, – sakė Xi žiniasklaidai kartu su V. Putinu bendroje spaudos konferencijoje, kurią transliavo Rusijos televizija. V. Putinas savo ruožtu pareiškė, kad yra „dėkingas“ Pekinui už pastangas rasti konflikto Ukrainoje sprendimą.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareiškė, kad Pekino ryšiai su Maskva prisideda prie taikos, todėl jis nori stiprinti abiejų šalių santykius, pranešė Kinijos užsienio reikalų ministerija. „Kinijos ir Rusijos santykiai ne tik atitinka pagrindinius abiejų šalių interesus, [...] bet ir skatina taiką“, – Pekine V. Putinui sakė Xi Jinpingas.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas ketvirtadienį Pekine priėmė atvykusį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, parodė Kinijos valstybinė televizija. Xi sveikino V. Putiną per iškilmingą sutikimo ceremoniją šalia Pekino centrinės Didžiosios liaudies salės, ją rodė valstybinis transliuotojas CCTV.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį atvyko į Kiniją susitikti su savo kolega Xi Jinpingu, siekdamas gauti didesnę Kinijos paramą savo karo veiksmams Ukrainoje ir izoliuotai ekonomikai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, duodamas interviu Kinijos valstybinei žiniasklaidai, kuris pasirodė iki planuojamo jo dviejų dienų vizito šioje šalyje, pasveikino Pekino „nuoširdų troškimą“ padėti išspręsti krizę Ukrainoje. V. Putinas į Pekiną atvyks ketvirtadienį, kad susitiktų su savo „brangiu draugu“ Xi Jinpingu ir užsitikrintų didesnę Kinijos pagalbą karui Ukrainoje ir nuo likusio pasaulio atskirtai savo šalies ekonomikai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę lankysis Kinijoje, praneša valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi Kremliumi. Pasak pranešimų, V. Putinas gegužės 16–17 d. lankysis Pekine ir šiaurės rytų Harbino provincijoje. Ši kelionė yra pirmoji jo užsienio kelionė po inauguracijos dar vienai prezidento kadencijai. Paskutinį kartą Kinijoje V. Putinas lankėsi 2023 m. spalį.

Buvęs Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas paskirtas prezidento Vladimiro Putino padėjėju, jo pareigas taryboje perėmus buvusiam gynybos ministrui Sergejui Šoigu, antradienį pranešė transliuotojo BBC Rusijos redakcija. Be to, V. Putinas vienu iš savo padėjėjų skyrė Aleksejų Diuminą, ligšiol ėjusį Tulos srities gubernatoriaus pareigas, skelbia Kremlius.  Pasak Kremliaus, N. Patruševo atsakomybės sritys bus susijusios su įvairiais laivybos klausimais.

Pradėjęs penktąją kadenciją, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vyksta pirmojo savo užsienio vizito – į Kiniją. Kremliaus šeimininko ketvirtadienį, gegužės 16 d., laukiama Pekine, kur jį pakvietė šalies vadovas Xi Jinpingas, antradienį pranešė Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Vizitas truks iki penktadienio (gegužės 17 d.). Tai, kad Kinija yra pirmosios V. Putino užsienio kelionės kryptis, pabrėžia glaudžius santykius tarp abiejų branduolinių valstybių ir nuolatinių JT Saugumo ...

75-osios NATO aljanso metinės šiais metais gali būti paskutinėmis, jeigu buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas susigrąžins valdžią ir tęs savo agresyvią izoliacianizmo politiką, rašoma bendrame eksperto nacionalinio saugumo klausimais Hanso Binnendijko, buvusio diplomato Alexanderio Vershbowo ir pačiam D. Trumpui prezidentavimo metu patarinėjusio saugumo klausimais atsargos pulkininko R. D. Hookerio straipsnyje „Foreign Affairs“. Straipsnyje primenama, kad D. Trumpas yra pažadėjęs „leisti Puti...

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį priėmė sprendimą pakeisti savo gynybos ministrą Sergejų Šoigu Andrejumi Belousovu. Pasak JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikų, taip V. Putinas intensyvina pasirengimą užsitęsusiam karui Ukrainoje ir galbūt ruošiasi būsimai konfrontacijai su NATO. Gegužės 12 d. V. Putinas Sergejų Šoigu perkėlė į Saugumo Tarybos sekretoriaus postą, iš kurio patraukė Nikolajų Patruševą. Naujosios pastarojo pareigos dar nežinomos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš pareigų atleido gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir paskyrė vadovauti Rusijos Federacijos saugumo tarybai, sekmadienio vakarą pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS ir Kremlius. Praėjus daugiau nei dvejiems metams po karo Ukrainoje pradžios, S. Šoigu pakeitė Nikolajų Patruševą Nacionalinės saugumo tarybos sekretoriaus poste.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo įsaku paskyrė Sergejų Šoigu Saugumo tarybos sekretoriumi, kur jis pakeitė iki tol tarybai vadovavusiam Sergejui Patruševui. S. Šoigu vadovavo Rusijos gynybos ministerijai nuo 2012 m. lapkričio iki 2024 m. gegužės. Naujuoju gynybos ministru Vladimiras Putinas planuoja paskirti Andrejų Belousovą, rašoma „Meduza“. Nikolajus Patruševas vadovavo Rusijos Saugumo Tarybai nuo 2008 m. Iki tol jis nuo 1999 m. vadovavo Federalinei saugumo tarybai.

Vykstant  prezidento rinkimams ir referendumui dėl pilietybės policija nepradėjo nė vieno ikiteisminio tyrimo ar administracinių nusižengimų teisenos dėl galimų pažeidimų. „Tyrimų nepradėta nei per sekmadienį vykusius rinkimus, nei per išankstinį balsavimą“, – sekmadienio vakarą sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. Policija sulaukė pranešimų dėl neleistinos rinkimų agitacijos, nakčiai neužrakintų rinkimų apylinkių durų ir pan.

Vladimiras Putinas gegužės 9-osios parado metu tęsė Kremliaus propagandos, kurios esmė yra prilyginti dabartinius įvykius, kaip prieš beveik 80 metų pasibaigusio Antrojo pasaulinio karo tęstinumą, skleidimą. Rusijoje valdžią jau 24 metus uzurpavęs buvęs KGB karininkas, prisimindamas „anuos laikus“, akcentavo „dabartinę kovą su neonacizmu“. Parade Maskvos Raudonojoje aikštėje dalyvavo ir apie 1 tūkst. dabartinio karo Ukrainoje dalyvių, tokiu būdu parodant tariamą kovos tęstinumą.

Vakarykštės Vladimiro Putino inauguracijos Maskvoje metu garbės sargyba paleido salvę šūvių iš patrankų. Patrankos buvo atsuktos tiesiai į medžiais apsodintą alėją, o vaizdo įraše matyti, kaip į šalis lekia sprogdinamų medžių dalys. Inauguracija vyko, kaip ir visuomet, Didžiuosiuose Kremliaus rūmuose, o paskelbus V. Putiną einančiu pareigas, Kremliaus kieme buvo paleista salvė šūvių iš patrankų. Pirmieji į lūžtančius medžius dėmesį atkreipė rusų televizijos RBK darbuotojai.

Aleksejaus Navalno kovos su korupcija tyrimų grupė paviešino naujus duomenis apie Vladimirui Putinui priskiriamų rūmų restauraciją. Gelendžike stovinčiame prašmatniame pastatų komplekse galima rasti ir kriogeninę kamerą, ir cerkvę su sostu vietoje kazino bei striptizo kambarių. V. Putino dvarą Gelendžike aptiko ir istoriją apie jį dar 2021-aisiais išsamiai papasakojo vėliau kalėjime nukankinto Aleksejaus Navalno komanda.

Maskva pagrasino atsakyti į, Kremliaus tvirtinimu, „konfrontacinius“ Lietuvos, Latvijos ir Estijos veiksmus. Rusija tradiciškai kaltina Baltijos šalis „priešiškumu“ dėl to, kad jos nutraukė didžiąją dalį ryšių su ja. Ji perspėjo, kad Maskva atsakys „asimetrinėmis priemonėmis“, nors ir nenurodė, ką konkrečiai neva padarė Baltijos šalys.

Lietuvos atstovai neketina dalyvauti Rusijos lyderio Vladimiro Putino inauguracijoje į prezidentus, teigia Užsienio reikalų ministerija (URM). Tokį patį sprendimą yra priėmusios ir kitos Baltijos šalys. „Lietuvos Respublikos atstovai neplanuoja dalyvauti V. Putino inauguracijoje.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas grįžo į sau įprastą gyvenimo ritmą, kurio laikėsi iki neseniai vykusių fiktyvių rinkimų – jis nebepalieka savo kruopščiai saugomų Kremliaus ir kitų rezidencijų. Per paskutines dvi savaites V. Putinas nesurengė nė vienos išvykos, kai nuo rinkiminės kampanijos pradžios gruodžio 8-ąją iki rinkimų šou (kovo 15-18 dienomis) Kremlius pranešė apie 100 savo vadovo išvykų.

Vladimiras Putinas nužudė Aleksejų Navalną, pareiškė Rusijos opozicionieriaus našlė Julija Navalnaja. Apie tai ji kalbėjo išskirtiniame interviu „Time“. J. Navalnaja buvo įtraukta į leidinio 100 įtakingiausiųjų sąrašą.

Ukrainiečių dronas sunaikino Rusijos tanką, kurį Vladimiras Putinas yra pavadinęs „geriausiu tanku pasaulyje“, rašo UNIAN. Ukrainiečių dronas įskrido per tanko liuką, šarvuotis sprogo. Sunaikino tanką kurį Putinas yra pavadinęs „geriausiu tanku pasaulyje“ „Business Insider“ pastebi, kad tai yra naujausias pavyzdys, kaip abiejų pusių kariai nepaprastai tiksliai valdo dronus.

2023-ųjų rugsėjį Vladimiras Putinas keliavo į Nižegorodsko sritį, tariamai palaikyti vietinį gubernatorių rinkimuose. Tačiau vienu iš pagrindinių jo kelionės motyvų buvo moterų vienuolynas Divejevo kaime, kuriame pamėgęs lankytis ne tik jis pats, bet ir taip vadinamoji „Divejevo brolija“ – aukšto rango Rusijos politikų „klubas“. Tuomet V. Putinas apsilankė Divejevo vienuolyne ir dovanų įteikė XVI a. Dievo Motinos ikoną, mainais gavo Serfimo Sravoskio – vieno iš labiausiai gerbiamų rusų stačiati...

Kremlius penktadienį pareiškė, kad taikos sutarties projektas, kurį 2022 metais parengė Maskvos ir Kyjivo delegacijos, galėtų tapti atspirties tašku būsimoms deryboms dėl jau trečius metus besitęsiančio plataus masto karo Ukrainoje užbaigimo.

Rusiją valdantis Vladimiras Putinas 2006-aisiais šokiravo aplinkinius, kuomet susitikimo Kremliuje su turistais metu pabučiavo mažametį į pilvą. Maskvos srities gyventojui Nikitai Konkinui jis pakėlė marškinėlius ir jį pabučiavo. Leidinys „Možem objesnit“ išsiaiškino, kokio likimo sulaukė visame pasaulyje išgarsėjęs vaikas.

Buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo „taikos planas“ Ukrainai – pirmiausia tiesiog sustabdyti karą, o kas toliau ir iš to – jau derybų su neaiškia pabaiga ir turiniu reikalas. Tačiau Ukraina greičiausiai turės atiduoti Rusijai Krymą ir Donbasą. Taip Eltos video laidoje „ELTA zoomas“ teigė buvęs D. Trumpo patarėjas Baltuosiuose rūmuose, vienas iš karščiausių jo šalininkų bei girdimiausių balsų jo rėmėjų tarpe – Sebastianas Gorka.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nepraranda vilties užkariauti Ukrainą ir mano, kad gali pralenkti Ukrainos sąjungininkus bei laimėti mūšio lauke, skelbia „Bloomberg“, rašo „Kanal 24“. Leidiniui apie tai komentavo keturi šaltiniai, susipažinę su Kremliaus karine strategija. Anot leidiniui komentavusių JAV pareigūnų, V. Putinas nėra rimtai nusiteikęs rasti būdą, kaip nutraukti kovas. Tikėtina, kad jis ketina eskaluoti veiksmus ir vis dar turi tikslą pasiekti pergalę.