psichologija

Dveji metai pandemijos ir karas Ukrainoje palieka emocinių randų – lietuvių, patiriančių psichologinę krizę, skaičius išaugo aštuntadaliu. Tyrimai atskleidžia, kad dėl karo Ukrainoje nerimą jaučia 8 iš 10-ies gyventojų. Vieni jų linkę užsisklęsti savyje, kiti skuba savanoriauti, teikti paramą ukrainiečiams tam, kad galėtų sumažinti beviltiškumo jausmą, išlaisvinti emocijas. O kiti tyrimai atskleidžia – per pandemiją laimingų vaikų Vilniuje sumažėjo penktadaliu.

Patiriančių psichologinę krizę Lietuvos gyventojų dalis, palyginti su tuo pačiu metu 2019-aisiais, išaugo 12,5 procentinio punkto, rodo Krizių įveikimo centro (KĮC) ir KOG instituto atliktas tyrimas. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad prastėjančią psichologinę gyventojų būklę lėmė dveji COVID-19 pandemijos metai, o šiemet prisidėjo ir nerimas dėl karo Ukrainoje. Naujausias tyrimas, atliktas kovo 4–10 dienomis, Rusijai jau vykdant karą Ukrainoje, rodo, kad psichologinę krizę patiria 42,2 proc.

Pirmas dalykas, kurį pastebėsite šioje optinėje iliuzijoje, gali atskleisti jūsų didžiausią stiprybę. Gerai pažiūrėkite į paveikslėlį ir atkreipkite dėmesį į tai, ką išvysite pirmą kartą, tik nepanikuokite, jei pastebėsite ką nors baisaus. Nespalvotas vaizdas atrodo kaip puslapis iš vaikiškos knygos. Ir tai, ką pamatėte pirmą kartą, daug ką atskleidžia apie jūsų asmenybę ir geriausias jūsų savybes.

Kaimyninėje Ukrainoje vykstantys sukrečiantys įvykiai verčia nerimauti ir lietuvius. Karas tampa pagrindine kasdienių pokalbių tema, tad savaime kyla klausimas – kaip apie tai paaiškinti vaikams? Į tai „TV Pagalbos“ studijoje atsakė psichologė Ramunė Murauskienė. Šiuo sunkiu metu, kai visai netoliese vyksta kruvinas karas tarp Ukrainos ir Rusijos, svarbu nepamiršti ir savo atžalų.

Nerimas vis neapleidžia daugybės žmonių gyvenimų. Dvejus metus nerimauti vertė COVID-19 virusas, o trumpam pasirodžiusį optimizmo ir ramybės spindulėlį greitai užgožė tamsus karo Ukrainoje debesis. Psichologė Ramunė Murauskienė sako, kad susidurdami su tokio masto problemomis, žmonės neretai puola į kraštutinumus, tad kiekvienam būtina atrasti individualų būdą, kaip įveikti stresą.

Pasaulį šokiravusi žinia apie karą Ukrainoje kelia didžiulį nerimą ir suaugusiems, ir vaikams. Kaip nepasiduoti panikai? Kaip apie karą kalbėtis su vaikais ir paaugliais? Vieni tėvai slepia informaciją, kiti nori apie tai pasikalbėti, tačiau nežino, nuo ko pradėti. Kokių klaidų svarbu nepadaryti bendraujant su mažaisiais? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Žmonės kalba“ pokalbis su VŠĮ „Paramos vaikams centro“ įkūrėja ir vadove, psichologe, psichoterapeute Aušra Kuriene.

Lauryna Filatovaitė visą savo gyvenimą suprato ir vertino, ką reiškia mokslas, todėl sprendimas tapti mokslininke atrodė natūralus. Jos talentą pastebėjo net Kembridžo universiteto profesoriai ir siūlė galimybę siekti mokslininkės karjeros po šio universiteto sparnu, tačiau Lauryna nusprendė grįžti į gimtąją Lietuvą. Moteris atvira, šio sprendimo nesigaili ir yra įsitikinusi, kad savo laimę galima susikurti bet kur, jeigu darai tai, kas tau patinka.

Vyrai nėra tokie primityvūs, kaip kartais gali pasirodyti. Jie irgi turi vidinį pasaulį, kurį pamato tikrai ne visi, rašoma indiatimes.com. Vyrai gali būti labai paslaptingi. Jie nenori, kad jų moteris atskleistų paslaptis, kurias jie jau daugelį metų saugo. Štai keletas paslapčių, kuriomis vyrai niekada ir su niekuo nesidalina. Kiekvienam vyrui reikia emocinės paramos, bet jis niekada to nepripažins. Vyrai visada stengiasi pasirodyti stiprūs, bet net ir jiems reikia meilės.

Savipagalbos paslaugas teikianti pramonė šiuo metu klesti, o jos kuru yra tapę pozityviosios psichologijos tyrimai, skatinantys žmones klestėti. Tačiau nerimo, depresijos ir savęs žalojimo lygis ir toliau auga visame pasaulyje. Taigi, ar esame pasmerkti būti nelaimingi, nepaisant šios psichologijos pažangos? Remiantis įtakingu straipsniu, paskelbtu 2005 metais akademiniame žurnale „Review of General Psychology“, 50 proc. žmonių laimės priklauso nuo jų genų, 10 proc.

Žmogus turi instinktą vengti kančių ir stengtis, kad gyvenimas būtų kuo patogesnis ir lengvesnis. Tačiau paradoksalu, kad daugybė tyrimų parodė, jog kančios ir traumos gali turėti teigiamą ilgalaikį poveikį. Pavyzdžiui, daugelis žmonių, patyrusių stiprią traumą, tampa giliau mąstantys ir stipresni nei buvo anksčiau. Jie netgi gali patirti staigią ir radikalią transformaciją, dėl kurios gyvenimas tampa prasmingesnis ir turiningesnis.

Lietuvoje pornografiją bent kartą yra žiūrėję net 9 iš 10 suaugusiųjų. Naujausi tyrimai rodo, kad per pandemiją drastiškai padaugėjo pikantiškais, pornografiniais vaizdais besimėgaujančių žmonių. Vieni su pornografija nori paįvairinti seksualinį gyvenimą, kiti gi bando spręsti problemas ar užsimiršti. Visgi psichoterapeutai įspėja – nuo nekalto žiūrėjimo iki klampios priklausomybės yra vos keli žingsniai.

Žurnalas „Reitingai“ išrikiavo geriausias šalies mokyklas – pirmauja ne tik didmiesčiai, į viršų per pandemiją iššovė ir rajonų gimnazijos. Tiesa, viena opiausių problemų išlieka matematikos spragos – kasmet mokinių lygis leidžiasi žemyn, rezultatai prastėja. Maža to, pandemija ir karantinas atsiliepė ir psichologinei vaikų sveikatai – tai atskleidė dar vieną didžiulę problemą – Lietuvos mokyklose verkiant trūksta psichologų.

Gražių žmonių gyvenimas neabejotinai yra lengvesnis – jie yra laimingesni, sveikesni ir turi daugiau draugų. Yra paplitęs įsitikinimas, kad išvaizdūs žmonės taip pat uždirba daugiau pinigų. Tačiau naujas tyrimas paneigia šią teoriją. Mokslininkai išsiaiškino, kad „labai nepatrauklūs“ žmonės gali būti daugiausiai uždirbantys. Taigi, jūsų išvaizda gali jūsų nenuvilti, bent jau pinigine prasme. Ne paslaptis, kad gražiems žmonėms gyvenimas gali būti lengvesnis.

Moteris kreipėsi į „Mumsnet“ forumą  ir pavadino savo svainę „pasyviai agresyvia“ dėl gėlės, kurią iš jos gavo gimtadienio proga. Tačiau daugelis jos įrašą pavadino „pagyromis“. Moteris „Mumsnet“ forume pasiguodė dėl savo svainės dovanotos gėlės. Tačiau daugelis priekaištavo pačiai moteriai, kad ji šiuo įrašu pasinaudojo tik „pasipuikavimui“, rašo dailystar.co.uk. Įraše moteris savo svainę pavadino „pasyviai agresyvia“ dėl gėlės, kurią ši padovanojo jai per gimtadienį.

Gydytoja papasakojo, į ką atkreipti dėmesį, jei įtariate, kad kitas žmogus turi polinkį kontroliuoti kitus. Psichologė dr. Kirren Schnack savo „TikTok“ paskyroje pasidalino vaizdo įrašu, kuris žaibiškai išplito internete – jį peržiūrėjo jau daugiau nei milijonas žmonių.

Nerimas – šiuolaikinio pasaulio problema. Visur skubame, daug dirbame ir dažnai nesusimąstome apie savo emocinę būklę. Marketingo specialistė, tinklaraštininkė Monika Žiūkaitė sako, kad psichologija domėjosi nuolatos, o prasidėjus karantinui nusprendė padėti žmonėms suvaldyti nerimą užklupusį pandemijos metu. „Psichologija susidomėjau dar mokykloje. Tuomet išsikirpdavau įvairius straipsnius iš žurnalų ar laikraščių, juos kaupdavau, analizuodavau.

Vakar baigėsi pagrindinio priėmimo studijuoti aukštosiose mokyklose etapas, kai abiturientai galėjo pasirašyti sutartis su aukštojo mokslo įstaigomis. Pirmajame etape Mykolo Romerio universitetas studijuoti bakalauro studijose pakvietė 552 abiturientus, iš kurių sutartis pasirašė 492. Nuo penktadienio prasideda papildomas priėmimas į bakalauro studijas.

Kasdienių išbandymų gausa gali atnešti ne tik pasiekimų, bet ir karčių pralaimėjimų. Gyvenimo kelyje sutikti sunkumai sukelia neigiamas emocijas, stresą, bet specialistai tikina – egzistuoja būdas imtis savo psichologinės kontrolės, tereikia išmokti valdyti emocijas. Sveikatos psichologė-psichoterapeutė Ieva Vasionytė pastebi, kad emocijų kaita priklauso nuo dviejų pagrindinių faktorių – biologinių priežasčių arba aplinkos veiksnių.

Laidotuvės – išskirtinis įvykis, nes gedulas gali pasireikšti pačiais įvairiausiais būdais. Laidotuvėse vyrauja liūdnos nuotaikos, bet emocijas žmonės reiškia skirtingai. Jei dar nepastebėjote, juokas gali būti viena iš nepageidaujamų, bet kartais pasitaikančių reakcijų į liūdesį iš laidotuvių svečių, rašoma mirror.co.uk. Keista, bet taip reaguojama visai ne retai – ceremonijos metu visai tikėtina tapti nevaldomo juoko priepuolio liudininkais.

Atliktas tyrimas atskleidė, kad po karantino kas trečias vaikas iki 14 metų turi rimtų psichologinių problemų. Tačiau specialistai sunerimę – psichologų, kurie padėtų vaikams, ypač rajonuose, trūksta kritiškai. Todėl jau siūlo apmokyti socialinius darbuotojus ir šeimos gydytojus. Savanoris Linas kalbasi su į „Vaikų liniją“ paskambinusiu vaiku.

Lietuvos gyventojų psichologinė būsena yra kaip niekad įtempta, todėl kiekvienam iš mūsų būtina suvokti savo vidinius išgyvenimus, ir iš anksto žinoti, kaip reaguoti į stresines situacijas. Specialistai perspėja, kad, susidūrus su emociniais išbandymais, delsti jokiu būdu negalima, o jeigu pajautėte bent vieną iš nerimą keliančių signalų, verta iškart kreiptis į šios srities žinovus. Kasdienį gyvenimo ritmą sujaukęs užklupusios infekcijos protrūkis daugeliui gyventojų tapo rimtu išbandymu.

Kasmet Lietuvoje diagnozuojama tūkstančiai naujų vėžio atvejų. Ši žinia daugeliui nuskamba tarsi nuosprendis ir žmogus pasineria į depresiją. O medikai sako, kad labai svarbu išsaugoti gerą emocinę ir psichinę savijautą, mat tai dažnai lemia ir geresnius gydymosi rezultatus. Deja, per pandemiją nebeliko įvairių užsiėmimų ir pacientų savijauta suprastėjo. Kieme prie Kauno klinikų garsiai kvatojasi būrys moterų, ir jos žiūri ne kokią komediją, bet dalyvauja juoko terapijos užsiėmimuose.

Naujame, didžiausiame kada nors atliktame tyrime apie narcisizmą, buvo nagrinėjamas padidėjęs jautrumas – tai bruožas, padedantis nustatyti, kiek žmonės yra narcisistai. Mokslininkai tai pat paaiškino, kad dabartinė karta neatrodo išskirtinai „bloga“. Jo atradimai rodo, kad, priešingai paplitusiam įsitikinimui, tūkstantmečio karta nėra jautresnė nei kūdikių bumo karta. Tiesą sakant, viskas yra atvirkščiai.

Žmonijos istorijoje yra vos keli tokie žiaurūs eksperimentai kaip „Pabaisų tyrimas“, kurio metu amerikiečių psichologai Wendellis Johnsonas, Mary Tudor ir jų komanda tyčia žemino grupę našlaičių, siekdami sukelti mikčiojimą. W. Johnsonas tikėjo, kad mikčiojimą galima išprovokuoti atkreipiant dėmesį į vaiko kalboje pasitaikančius užsikirtimus ir pasikartojimus.

Vien šiemet Austrijoje buvo nužudyta 14 moterų, o tai įžiebė masinius protestus ir aukščiausių politikų pasmerkimą. Ekspertai teigia, kad COVID-19 pandemija paskatino smurtą šeimoje, nes dauguma aukų yra įstrigusios namuose su savo smurtautojais. 35-erių moteris, dirbusi vienoje Vienos tabako parduotuvių, kovo mėnesį buvo apipilta benzinu ir padegta savo buvusio vaikino. Balandį, tokio paties amžiaus moteris buvo rasta nušauta savo namuose Austrijos sostinėje.

„Vyrų linija“ skambinančius klientus konsultuojanti šios iniciatyvos autorė, psichologė Dovilė Bubnienė sako, kad vyrams, kaip ir moterims, labiausiai rūpi tarpusavio santykių problemos, tik ne visuomet savo bėdas jie geba aiškiai įvardinti. Kartais norint prisikasti prie esmės, tenka nueiti ilgą kelią.

Siekis įgauti savikontrolę gali būti tikras mūšis, kur pergalė priklauso nuo širdžiai būdingos nustelbiančios ir spontaniškos emocinės reakcijos, ir sąmoningo proto valios. Nors gyvenime yra svarbu subalansuoti mūsų mintis ir emocijas, kalbant apie jausmus, tai padaryti nėra taip paprasta, rašo psychologytoday.com.  Jungtinėse Amerikos Valstijose per televiziją transliuotame seriale „The Good Wife“ (liet.

Mokslų daktarė Jill P. Weber teigia, kad jeigu nuolat mintyse žaidžiate šachmatais, bandydami nuspėti įsivaizduojamus rezultatus pagal tai, kokį ėjimą atliksite jūs ar kiti, tai labai apsisunkinate gyvenimą.  Viską kontroliuoti norintis asmuo dažnai jaučia baimės ir perdėtos atsakomybės jausmą. Kartu tai sudėjus, toks žmogus gyvena bijodamas suklysti ir kaltina save dėl dalykų, už kuriuos jis nėra atsakingas, rašoma psychologytoday.com.

Vienas labiausiai visame pasaulyje paplitusių Covid-19 pandemijos padarinių yra miego sutrikimai. „Koronos nemiga“ yra naujas terminas, vartojamas su pandemija susijusioms miego problemoms apibūdinti. Ją patiria ne visi: kai kurie teigia, kad pripratę prie naujo gyvenimo būdo, kuriame nebeliko įprasto prieš-pandeminio streso, jie išsimiega geriau.

Kodėl tokie kūrybiniai darbai kaip paveikslai ar muzikos kūriniai mus sužavi? Ar tai sukelia susijaudinimas, kurį jaučiame matydami ką nors naujo, kažką kitokio, ką pastebėjo menininkas, bet mes ne? Kaip sakė Pablo Picasso: „Kiti matė tai, kas yra, ir paklausė, kodėl. Aš mačiau tai, kas galėtų būti, ir paklausiau, kodėl gi ne.“ Psichologai dažnai matuoja žmogaus kūrybingumą, naudodami įvairiakrypčio mąstymo užduotis.

Žmogaus asmenybė nėra pastovi, jos pokyčiams įtakos galimai turi žmogaus darbo patirtys. Apie tai „Psychology Today“ rašo mokslininkai Chia-huei Wu ir Lena Wang. Kokios darbo patirtys turi daugiausia įtakos asmenybės formavimuisi? Iki šiol atlikti tyrimai rodo, kad tinkama linkme charakteriui vystytis gali padėti dviejų tipų patirtys: tokios, kurios skatina labiau stengtis, ir sėkmė.

Psichologai prognozuoja, kad per pandemiją smarkiai pablogėjusi žmonių emocinė būklė tvarkytis pradės tik po metų. Esą žmonėms emocinės pagalbos poreikis, nuslūgus pandemijai tik didės – dėl karantino metu slopintų emocijų ir baimės grįžti į normalų gyvenimą lietuviai dar labiau ieškos specialistų pagalbos. O labiausiai nerimą specialistams kelia tai, kad 98 procentai besikreipiančių pas psichinės sveikatos specialistus – moterys.

Artimieji, kolegos ir pacientai atsisveikina su 36-erių Šiaulių respublikinės ligoninės medike, kurios savižudybė sudrebino Lietuvą. Gydytojos kolegos nepakluso ligoninės vadovybei ir prie įstaigos uždegė šimtus žvakių jos atminimui pagerbti, padėjo jos nuotrauką. Tam prieštaravusios vadovybės elgesį medikai vadina žemu ir liūdinančiu. Atvirai jie kalba ne tik apie medikės atminimą, bet ir apie psichologinį smurtą ligoninėje.

Žmonėms yra nuo 20 iki 40 metų, tačiau po daugiau nei metų pandemijos sąlygomis, jiems kyla keistas pojūtis, lyg būtų pasenę bent dešimt metų. Žmonės jaučiasi greitai pasenę – ir tai yra epidemijos šalutinis poveikis, pažymi ekspertai. Jauni žmonės jaučiasi labai greitai senstantys „Man 40 metų, tačiau pati jaučiuosi kokių 72 metų“, – „Le Figaro“ cituojama Camilla, paklausta apie savo amžių. Priežastis – pandemija, visoje šalyje taikoma komendanto valanda ir trys karantinai.

Įkaitu pasaulį paėmusi koronaviruso pandemija privertė didžiąją dalį visuomenės užverti ir užrakinti namų duris ilgiems mėnesiams. Dar pandemijos pradžioje namuose užsidarę lietuviai kalbėjo apie puikią galimybę perdėlioti savo prioritetus, apmąstyti įvairius sprendimus. Dabar tautiečiai kalba apie keblią psichinę sveikatą ir apsilankymus pas psichologus. Prie psichologų kabinetų durų – virtualios eilės.

Šiuolaikinėje skubančioje visuomenėje nuolat patiriamas aukštas streso lygis daug ką išveda iš pusiausvyros ir kenkia sveikatai, santykiams su aplinkiniais bei darbui. Negana to, gyvenimas, kupinas įvairiausių dirgiklių bei atsakomybės reikalaujančių užduočių, ilgainiui sukelia nuovargį.

Galbūt jau girdėjote trikdantį faktą, kad kai kurie žmonės neturi vidinio monologo (mintyse nekalba su savimi). Įtraukime į šį painų sąrašą dalykų, kuriuos daro kai kurių žmonių smegenys, būklę, vadinamą afantazija. Tai – nesugebėjimas mintyse vizualizuoti daiktų ar vaizdų. Pasirodo, tokius žmones yra sunkiau išgąsdinti baisiais pasakojimais.

Apie pandemijos sukeltą psichinės žmonių sveikatos pablogėjimą jau buvo nemažai kalbėta. Be abejonės, susirūpinimas dėl sveikatos, nerimas, baimė prarasti darbą, vienatvė ir sveikatos priežiūros įstaigų apkrova sukūrė idealią aplinką psichologinėms problemoms vystytis. Tiesa, taip jaučiasi nebūtinai visi žmonės.

Šiemet daugelis nustebo sužinoję, kad kai kurie žmonės neturi savo vidinio balso, o pastarieji – kad kiti jį turi. Kadangi galime būti tikri tik dėl to, kas vyksta mūsų pačių mintyse, yra keista sužinoti, kad kiti žmonės mąsto kitaip. Daugelis mano, kad visi turi vidinį balsą, ir kad visiems žmonėms jis „skamba“ vienodai. Taigi yra keista suprasti, kad beveik visi jį „girdi“ skirtingai, o dar kiti – iš vis jo neturi.

Jeigu susitikinėjate su narcizu, arba, kaip įtariate, sociopatu, gali būti sunku suprasti, kas vyksta. Pavyzdžiui, jūs dažnai jaučiatės vieniši, tačiau nesuprantate, kodėl. Gali atrodyti, kad jūsų žodžiai nuolat supykdo jūsų partnerį, tačiau jūs negalite pasakyti, kas būtent jį suerzino. Ir tik tada kai pradedate garsiai apie tai kalbėti, jūs suprantate, kad jūsų antrosios pusės elgesys buvo netinkamas.

Kartais kasdienė rutina daug pasako apie jūsų asmenybę. Kalbant apie miegą, jūsų lovos įpročiai gali įgauti visiškai naują prasmę ir apie tai jūs niekada nesate net pagalvoję. Kovas yra nacionalinis lovos mėnuo ir ta proga JK svetainė Memory Foam Pillows atskleidė penkias populiariausias pagalvių išdėstymo lovoje schemas, o psichologas Lee Chambers detaliai apibūdino, ką kiekviena schema sako apie jūsų asmenybę.

Kognityvaus mąstymo testas yra laikomas trumpiausiu intelekto koeficiento (IQ) testu. Pasirodo, užtenka vos trijų klausimų, kad būtų galima atskirti Einšteinus nuo šio pasaulio homerių simpsonų. Tačiau atsakyti į klausimus geba retas. Testas, sukurtas psichologo Shane‘o Fredericko Prinstono universitete 2005 m., yra skirtas patikrinti, ar žmogus geba ignoruoti instinktyvius, iš karto į galvą šaunančius atsakymus ir pagalvoti lėčiau bei racionaliau.

Tarptautinės moters dienos proga „Eurovaistinė“ dalinasi prof. dr Eugenijaus Skerstono mintimis apie moteris. Devynių leidinių apie gyvensenos kultūrą autorius, Prancūzijos meno ir literatūros ordino riteris sako, kad požiūris į grožį laikui bėgant keičiasi. Estetikos ir meno žinovą kalbina minėto vaistinių tinklo komunikacijos vadovė Laura Bielskė, rašoma pranešime spaudai.

Dauguma psichologų pasidavė bandydami išaiškinti sapnų prasmes, tačiau vienas psichologas ir toliau bando juos suprasti. Psichologas Ianas Wallace‘as per savo 30 metų trunkančią karjerą išaiškino daugiau nei 150 000 sapnų prasmes. Jis padėjo surinkti devynių dažniausiai sapnuojamų dalykų sąrašą, šių sapnų prasmes ir ko reiktų imtis gyvenime. 9. Sapne radote nenaudojamą kambarį Ką tai reiškia? Namo kambariai paprastai simbolizuoja skirtingus jūsų asmenybės ypatybes.

Kur nors sutikęs Neringą Butkutę, nė nepagalvotum, kad ši jauna mergina visai neseniai kovojo su depresija ir vis dar bando susidraugauti su bipolinio sutrikimo diagnoze. Įvairios ją gyvenime užplūdusios problemos kankino ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai – mergina numetė daug svorio, ištisas paras negalėdavo užmigti, o jos kūną buvo nusėjusi pūslelinė.

Prievartą vaizduojantys kompiuteriniai žaidimai jau ne vieną dešimtmetį sulaukia daug neigiamo dėmesio. Kaip jie veikia vaikų psichiką? Ar egzistuoja ryšys tarp kompiuterinių žaidimų ir nusikalstamumo? Ilinojaus valstijos politikas norėtų kai kuriuos kompiuterinius žaidimus uždrausti, nes mano, kad jie yra tiesiogiai susiję su žiauriais nusikaltimais Čikagoje. Prievartą vaizduojantys kompiuteriniai žaidimai jau ne vieną dešimtmetį sulaukia daug neigiamo dėmesio.

Nuobodulys, nerimas, stresas – tokia viruso COVID-19 sukeltos pandemijos trijulė paveikė milijonus žmonių visame pasaulyje. Įvesti judėjimo ir socialinių kontaktų apribojimai neigiamai atsiliepė daugeliui, rašoma pranešime spaudai. „Naujoji realybė sukelia rimtų pasekmių ne tik valstybių ekonomikoms, bet ir žmonių sveikatai. Stresą patiria net ir tie, kurie patys šiuo klastingu virusu nesusirgo.

Pasaulį užklupusi pandeminė situacija gyventojus privertė pasilikti namuose dėl savo ir kitų saugumo. Visgi gydytojai pastebi, kad dabartiniu metu ypač būtina pasirūpinti savo vidine sveikata, todėl vardija svarbiausius veiksnius, kurie gali padėti pagerinti emocinę būseną kiekvienam iš mūsų.

Nuotolinis ugdymas kenkia vaikų sveikatai, tokią išvadą daro Vilniaus universiteto mokslininkai ir medikai. Vaikai per ilgai vargina akis prie kompiuterių, išmaniųjų telefonų ekranų, per mažai juda. Dėl to didėja antsvoris, pilnėja nutukusių vaikų gretos. Kenčia ir mokinių psichika – mokantis iš namų patiriama ir daugiau streso bei nerimo. Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos Fizinio ugdymo mokytojas Artūras Navickas kasdien sveikinasi su klase.