Kokios darbo patirtys turi daugiausia įtakos asmenybės formavimuisi? Iki šiol atlikti tyrimai rodo, kad tinkama linkme charakteriui vystytis gali padėti dviejų tipų patirtys: tokios, kurios skatina labiau stengtis, ir sėkmė.
Skatinantys darbai ir individualaus veiklumo vystymasis
Pastaraisiais metais atliktų ilgalaikių tyrimų rezultatai rodo, kad skatinantys darbai, kuriuose susiduriama su įvairiausiais duomenimis, užduotimis bei žmonėmis ir kurie leidžia žmonėms patiems ieškoti sprendimų, yra susiję su charakterio bruožų, atspindinčių asmens veiklumą, padidėjimu. Tai bruožai, apimantys vidinę kontrolę (tikėjimą, kad galima paveikti savo gyvenimo įvykius) ir asmens iniciatyvumą (individo polinkį savo aplinkoje įgyvendinti įvairius pokyčius).
Kodėl taip nutinka? Skatinantys darbai suteikia galimybių ir meta darbuotojams iššūkių. Tai leidžia jiems efektyviai veikti jų aplinką ir taip įgauti neįkainojamos patirties, kuri puoselėja ir stiprina jų individualų veiksnumą. Su mandagumo, sąžiningumo ir atvirumo padidėjimu taip pat yra siejamas ir darbuotojo autonomijos plėtimas – tai, kiek jis darbe gali vadovautis savo nuožiūra. Tokie pastebėjimai veda prie išvados, kad autonomiška darbo aplinka gali padėti asmenybei bręsti, nes žmonės tampa labiau bendradarbiaujantys ir atsakingesni.
Sėkmė darbe ir pozityvesnio savęs suvokimo formavimasis
Asmenybę formuoja ir tai, kaip mes vertiname savo pasiekimus darbe. Mes norime žinoti, kaip mums sekasi, ir mes esame linkę keisti savo veiksmus ir veiklas, atsižvelgdami į savo darbo rezultatus. Jeigu mums sekasi gerai, tikėtina, kad mūsų požiūris į save pagerės.
Chia-huei Wu atliktas tyrimas parodė, kad savo darbu patenkinti darbuotojai apskritai yra linkę turėti labiau teigiamą savęs suvokimą, ypač jų vidiniam kontrolės lokusui. Aiškūs sėkmingo darbo rezultatai taip pat yra siejami su teigiamais asmenybės pokyčiais. Pavyzdžiui, daugiau uždirbantys darbuotojai laikui bėgant tampa labiau optimistiški, atviri ir emociškai stabilūs.
Kai kurios darbo patirtys gali pakenkti asmenybės formavimuisi
Nors yra džiugu žinoti, kad teigiamos patirtys darbe gali prisidėti prie teigiamų asmenybės pokyčių, įtampa darbe, deja, gali skatinti neigiamų charakterio bruožų vystymąsi.
Tyrimai atskleidė, kad įtemptas darbo grafikas (kai neužtenka laiko visoms užduotims atlikti), laikui bėgant, didina darbe patiriamo streso lygį, o jis yra susijęs su neurotiško elgesio padažnėjimu ir ekstraversijos sumažėjimu.
Neigiamą poveikį asmenybės pokyčiams turi ir su darbu susijęs nesaugumo jausmas. Šis nepastovumo jausmas gali pakenti žmogaus gyvenimo stabilumui ir gebėjimui kurti ilgalaikius gyvenimo planus. Išties, neužtikrintumas dėl darbo vietos mažina žmogaus optimizmą, o jeigu toks nerimas yra jaučiamas ilgą laiką, žmogus gali tapti neurotišku, nesąžiningu ir nemaloniu. Tokie pastebėjimai parodo, kad nepalanki darbo aplinka gali turėti neigiamos įtakos asmenybės raidai.
Išvados
Tai, ką mes darome darbe, gali formuoti, kas mes esame. Nors tokį poveikį ir galime suvokti ne iš karto, laikui bėgant, jo padariniai gali tapti akivaizdūs. Darbas formuoja mūsų suvokimą, požiūrį, įsitikinimus ir elgesį, o visa tai mus paveikia ir palieka pėdsaką mūsų asmenybėje.
Žinant, kokią įtaką darbas turi charakterio vystymuisi, žmonės gali aktyviai keisti savo darbo pobūdį. Jie gali ieškoti būdų, kurie lems teigiamus pokyčius ir ilgainiui užkirs kelią galimam neigiamam darbo poveikiui mūsų asmeniniam tobulėjimui. Tai taip pat gali padėti vadybininkams ir organizacijoms kurti geresnę darbo aplinką, kuri ne tik pagerintų darbo rezultatus ir darbuotojų savijautą, bet taip pat skatintų jų asmenybės tobulėjimą. Iš esmės, leisdami savo darbuotojų asmenybėms bręsti ir užtikrindami optimalų jų funkcionavimą, darbdaviai prisideda prie visos visuomenės gerinimo.
