Atsirandant vis daugiau darbuotojų, kurie nori dirbti būnant užsienyje, natūraliai kyla klausimas, kaip įforminti tokias atostogas.
Apie tai „Žinių radijuje“ kalbėjo Personalo valdymo profesionalų asociacijos valdybos pirmininkas, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ darbo teisės ekspertas Rimantas Stanevičius.
R. Stanevičius pastebi, kad jau dabar yra didelis susidomėjimas darbu iš užsienio, o šis susidomėjimas, tikėtina, tik augs.
„Bent jau jis [susidomėjimas] tikrai nemažės. Kartais mūsų personalo ratuose sakoma, kad kovidas atėjo ir praeis, o tai, ką išmokome, tas su mumis pasiliks. Tai aš manau, kad tas galimybių praplėtimas tikrai niekur nedings“, – pastebi darbo teisės ekspertas.
Pasak R. Stanevičiaus, karantino pradžioje pasitaikė tokių atvejų, kai darbuotojai, neįspėję darbdavių, išvažiavo dirbti iš užsienio. Pasak jo, dėl to gali kilti nesklandumų.
„Jeigu mes iš karto nesusitarėme, kaip vyks darbas, tai mes programuojame problemą. Tai, kad darbuotojo nebus Lietuvoje, turi būti žinoma ir jus turi su tuo sutikti“, – pastebi R. Stanevičius.
Pasitaiko atvejų, kai darbo sutartyse yra nurodoma, kad, reikalui esant, darbuotojas privalo jau kitą dieną būti darbo vietoje. Pasak darbo teisės eksperto, nusprendus dirbti iš užsienio, tokį punktą reikėtų perrašyti ir pasirašyti naują darbo sutartį.
„Net jei tokio punkto ir nėra, paprastai sutartyse fiksuojama darbo vieta. Ir jei darbuotojas nori dirbti iš kitos šalies, jam būtina pranešti darbdaviui, kad tai būtų įforminta“, – pastebi R. Stanevičius.
„Idealiu atveju, svarbu susitarti dėl trijų dalykų. Pirmiausia, kaip mes suprasime darbo vietą ir kokius reikalavimus saugos ir sveikatos prasme jam kelsime. Nes niekur nedingsta darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojo saugą ir sveikatą.
Antra – papildomos išlaidos. Tokiu atveju tikrai atsiranda papildomų išlaidų ir Darbo kodeksas labai aiškiai numato susitarti dėl tokių išlaidų atlyginimo. Tai jei į užsienį vykstama darbuotojo iniciatyva, tada jau šalys turi laisvę susitarti, kad pasidalins išlaidas.
Ir paskutinis svarbus dalykas, kuris svarbus abiem šalims, yra tai, kaip mes susitarsime organizuoti darbą. Nes darbas iš užsienio gali turėti ir tokį faktorių, kad ir laiko zonos keisis. Kitas dalykas, kuris svarbus darbdaviui, tai reikėtų numatyti, kad be darbdavio sutikimo darbuotojas neturėtų dirbti tokio darbo, kuris laikomas viršvalandiniu, naktiniu, nes už jį reikia mokėti daugiau“, – pastebi darbo teisės ekspertas.
Pasak jo, išvykstant dirbti iš užsienio, darbuotojas su darbdaviu gali tartis ir dėl išlaidų kompensavimo. Kaip sako R. Stanevičius, darbdavys turi kompensuoti tokias išlaidas, be kurių neįmanoma dirbti.
„Dabar, kai esame tokioje situacijoje, kai dalis darbuotojų ir taip dirba per nuotolį, darbdavys turėtų padengti išlaidas, be kurių darbuotojui būtų neįmanoma dirbti. Pavyzdžiui, tokias, kaip internetas, bet čia kalbant tada, kai darbdavio iniciatyva yra vykdomas nuotolinis darbas. Tačiau, jei pats darbuotojas prašosi dirbti iš namų ar užsienio, dar galima derėtis, ar darbdavys kažką turi atlyginti, bet dėl to reikia susitarti“, – teigia darbo teisės ekspertas.
