Gydytoja psichiatrė–psichoterapeutė bei vaikų ir paauglių psichiatrė Daiva Pupšytė, kalbėdama apie skirtingus psichologinius reiškinius, išskiria dažniausiai pasitaikančias priežastis, kurios gali sukelti neigiamas emocijas.
„Priežastys, galinčios sukelti stresą, yra labai įvairios. Jos gali būti suskirstomos į tris veiksnių grupes. Pirmoji – socialiniai veiksniai, pavyzdžiui, prastovos, darbo netekimas, izoliacija, atsiskyrimas nuo artimųjų.
Antroji – fiziniai veiksniai, pavyzdžiui, ligos grėsmė, privatumo trūkumas, aplinkos pasikeitimas.
Taip pat išskiriama ir trečioji grupė – psichologiniai veiksniai, pavyzdžiui, baimė, nerimas, išgyvenimai, emocinė įtampa, susijaudinimas, negatyvios informacijos srautai, baimė atsidurti gyvybei grėsmingoje situacijoje“, – paaiškina gydytoja.
Be to, psichiatrė D. Pupšytė nurodo, kad žmonės į iškilusias stresines situacijas gali reaguoti labai skirtingai.
„Kad ir kokia stresinė būsena bebūtų, svarbiausias faktorius yra situacijos vertinimas. Jei situacija atrodys negatyvi, kelianti grėsmę savęs vertinimui, saugumui, tai sukels stresą. Tačiau į situaciją žiūrint iš kitos pusės, kitaip ją vertinant, streso gali ir nelikti.
Žmogaus įvykių suvokimas labiau už pačius įvykius lemia emocinę sumaištį, išgyvenimus, elgesį, nes žmogus, patekęs į stresinę situaciją, nesąmoningai stengiasi suvaldyti ją, išsaugoti savo įvaizdį, gerovę, išlaikyti savo kaip žmogaus vientisumą.
Stresinėse situacijose neracionalus ir lėtas mąstymas yra gana dažnas reiškinys, o negatyvios, neigiamų emocijų pagrindu kilusios mintys slopina aktyvumą, pasitikėjimą savo jėgomis“, – pastebi psichiatrė.
Būsenos, nurodančios suprastėjusią psichologinę savijautą
D. Pupšytė aiškina, kad kiekvienam žmogui yra labai svarbu iš anksto suvokti, kada gali būti reikalinga gydytojų pagalba, todėl išskiria dažniausiai pasitaikančius būsenos veiksnius, signalizuojančius apie suprastėjusią psichologinę savijautą.
„Nuolatinė nepasitenkinimo, įtampos būsena, slogi nuotaika, nenoras užsiimti anksčiau mėgstama veikla, kenkimas aplinkai ir pačiam sau – tai požymiai, įrodantys, kad žmogui yra reikalinga psichologinė pagalba.
Svarbu atkreipti dėmesį į akivaizdžiai pasikeitusį artimo žmogaus elgesį. Pats rimčiausias signalas, kad reikalinga psichologinė pagalba, yra mintys apie savižudybę“, – kalba psichiatrė D. Pupšytė.
Pašnekovė priduria, kad dažniausiai psichologinę įtampą gali patirti vieniši asmenys, taip pat žmonės, kurie turi menką savivertę.
„Galima teigti, kad vyresni, vieniši žmonės yra labiausiai pažeidžiami emociškai. Taip pat vaikai, augantys socialinės rizikos šeimose.
Kalbant bendrai, labiausiai pažeidžiamas yra tas žmogus, kuris turi žemą savivertę, didelę nemeilę sau, ignoruojantis savo poreikius. Toks asmuo stresą ir įtampą patiria ir ne pandemijos metu, o dabartinė situacija visame pasaulyje tik dar labiau pablogina savijautą“, – pastebi gydytoja.
Kaip nepalūžti ir nusiraminti?
Suvaldyti neigiamų emocijų pliūpsnį, pasak pašnekovės, gali padėti ne tik asmeninis požiūris, bet ir veikla, kuria užsiimame, taip pat svarbus kasdienis bendravimas su kitais žmonėmis. Nevertėtų užmiršti ir juoko – tai, kas sukelia šypseną, išties gali pagelbėti mūsų vidinei savijautai.
„Pagrindinis patarimas – stresą, kurio neįmanoma išvengti, stenkitės įveikti sąmoningai. Požiūris į situaciją ir tai, kaip ją vertinsime, nulems, kokio stiprumo stresą patirsime, todėl turime kontroliuoti mintis. Verta prisiminti frazę: keisk tai, ką gali pakeisti, susitaikyk su tuo, ko negali pakeisti, ir atskirk tai vieną nuo kito.
Nepalūžti, nusiraminti padeda sportas, bet kokia aktyvi fizinė veikla, muzika, meditacija, juokas. Žmogus vienintelis iš visų gyvų būtybių gali juoktis. Juokas atpalaiduoja raumenis, pagilėja kvėpavimas, stimuliuojama kraujotaką, palankiai veikiama imuninė sistema. Taip pat svarbus bendravimas, kalbėjimas, pasidalijimas savomis mintimis, išgyvenimais su kitais žmonėmis“, – pataria D. Pupšytė.
Prašyti gydytojų pagalbos – naudinga
Psichiatrė sako, kad nors psichologinis ugdymas šeimose neretai vis dar lieka nuošalyje, tačiau ryškėja ir teigiama tendencija – žmonės nebijo prašyti gydytojų pagalbos, siekiant sumažinti psichologinę įtampą.
Be to, D. Pupšytė vardija priežastis, kodėl visuomenei gali būti naudinga prašyti specialistų pagalbos.
„Psichologinis ugdymas vis dar išlieka gana apleista sritis. Būtų idealu, kad tėvai galėtų tam skirti daugiau dėmesio, tačiau, kad tai būtų įmanoma, patys tėvai turėtų teigiamai žiūrėti į psichologinės sveikatos svarbą ir stiprinimą. Vis dar išlieka vengimas apie tai kalbėti, tai laikoma mažiau dėmesio verta sritimi.
Kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą paskutiniu metu tampa labiau priimtina. Tam nemažai įtakos turi ir atviresnis žmonių, ypač žinomų, dalijimasis apie tai. Tai padeda mažinti stigmą, formuoja supratimą, kad rūpintis psichine sveikata yra normalu.
Pokalbis su specialistu gali padėti išsiaiškinti priežastis, kodėl žmogus taip jaučiasi, mokytis kitokio santykio su savimi ir aplinkiniais, keisti savo neadaptyvų elgesį. Su kokiomis bėdomis žmogus beateitų, visada gali išmėginti naujus dalykus: perdėtai racionalūs žmonės gali išmokti suprasti savo jausmus, skubantys ir darboholikai – gyventi lėčiau ir giliau, prisitaikantieji – kovoti už save, agresyvieji – nusileisti ir nesijausti pralaiminčiais“, – kalba pašnekovė.
Kur galima rasti daugiau informacijos?
Koronavirusinės infekcijos sukelti kasdieniai rūpesčiai bei pasikeitęs gyvenimo ritmas sujaukė ir žmonių psichologinę būseną.
Siekiantiems pagerinti savo emocinę savijautą, patariama nedvejoti ir paprašyti gydytojų pagalbos. Patikimą informaciją apie psichologinę būseną bei prieinamą pagalbą galima rasti internetiniame psichikos sveikatos puslapyje „Pagalba Sau“.
Taip pat yra sukurta „Pagalba Sau“ mobilioji aplikacija, kuri leidžia žmonėms stebėti savo psichologinę būseną ir suteikia informaciją, kur kreiptis ar nukreipti kitą asmenį, jeigu prireikia specialistų pagalbos. Šią aplikaciją gali parsisiųsti android telefonų vartotojai aplikacijoje „Google Play“.
