privalomasis sveikatos draudimas

Net ir mokant mokesčius susikaupė 1240 eurų skola: pasitikrinkite, ar nepraleidote Net ir mokant mokesčius susikaupė 1240 eurų skola: nedarykite šios klaidos Net ir mokant mokesčius susikaupė 1240 eurų skola: tėvus ragina pasitikrinti

Visi pilnamečiai Lietuvos gyventojai, jeigu tik nėra pensininkai, moksleiviai, kiti valstybės draudžiami asmenys, privalo kas mėnesį mokėti privalomąjį sveikatos draudimo (PSD) įmokas arba už juos jį turi mokėti darbdavys. Tai yra būtina net ir tiems, kurie sveikatos priežiūros paslaugomis naudojasi privačiai ir moka už jas iš savo kišenės. Nemokant PSD kaupiasi skola, dėl ko pinigai gali būti išskaičiuojami iš banko sąskaitos.

Tūkstančiai gyventojų šventes gali pasitikti nekokiomis nuotaikomis ir tuščiomis kišenėmis. Daugelis jų yra laiku nesumokėję privalomojo sveikatos draudimo įmokų. O „Sodros“ nurodymu skolą jums gali bet kuriuo metu nuskaičiuoti tiesiog nuo sąskaitos. Kad už sveikatos priežiūrą ir gydymą nereikėtų mokėti papildomai, Lietuvos gyventojai turi būti apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Dirbant pagal darbo sutartį jo įmokas nuo žmogaus algos perveda darbdavys.

Rugsėjis svarbus mėnuo ne tik jaunimui, kuris tęsia mokslus mokykloje ar pradėjo studijuoti. Nuo rugsėjo nebesimokantiems, nestudijuojantiems ir dirbti nepradėjusiems jaunuoliams atsiranda naujų įsipareigojimų – gali tekti savarankiškai pradėti mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, primena „Sodra“. Visi jaunuoliai, kurie šią vasarą baigė gimnazijas, profesines mokyklas ar studijas, privalomuoju sveikatos draudimu buvo draudžiami valstybės lėšomis iki rugpjūčio pabaigos.

Jei nebus imtasi rimtų pokyčių, tinkamas gydymas Lietuvoje bus prieinamas daugiausia tik turtingiems žmonėms. O norintiems gauti gydymo paslaugas gali tekti mokėti ir po 2 tūkst. eurų per metus. Apie tai įspėja ekonomistas Raimondas Kuodis, asmeninėje socialinio tinklo paskyroje pasidalijęs niūria prognoze, kur link veda dabartinė padėtis Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje. „Teko prieš kelias dienas sudalyvauti susitikime su medikų bendruomenės aktyvistais.

Ligonių kasos pastebi, jog kai kurios gydymo įstaigos klaidingai informuoja atostogų į Lietuvą grįžusius emigrantus dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD). Į Panevėžio teritorinę ligonių kasą (TLK) jau atvyko ne vienas trumpam į mūsų šalį grįžęs lietuvis, norėdamas apsidrausti PSD vienam mėnesiui.  Apie tokią galimybę visi tvirtina girdėję iš medikų, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Atvykusieji gyvena kitose Europos šalyse.

Į ligonių kasas dažnai kreipiasi gyventojai, sužinoję, kad jiems nutrūko privalomasis sveikatos draudimas. Žmonės klausia, kaip tokiu atveju elgtis, nes sumokėti už gydymo paslaugas gali tekti ir dešimtis tūkstančių eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai primena, kad draudimas gali nutrūkti laiku nesumokėjus privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba sumokėjus mažesnę sumą, nei nustatyta.

Ligonių kasos praneša sulaukiančios niekur nedirbančių vyresnio amžiaus gyventojų klausimų, kokios trukmės pensijų socialinio draudimo (darbo) stažas jiems garantuoja sveikatos draudimą, apmokamą valstybės lėšomis.  Nedirbantys darbingo amžiaus žmonės, turintys įstatymu nustatytą būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti, privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) draudžiami valstybės lėšomis, pranešime primena Valstybinė ligonių kasa.

Daugelis gyventojų iki šios savaitės laiku deklaravo pernykštes savo pajamas ir sumokėjo mokesčių nepriemokas, taip pat susigrąžino jų permokas. Tačiau yra per 100 tūkst. lietuvių, kurie to nepadarė. Jų laukia nemalonumai. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir „Sodra“ paaiškino, ko imsis dėl gyventojų, kurie turėjo sumokėti, bet laiku nesumokėjusių gyventojų pajamų mokesčio (GPM), valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų.

Kiekvienas gyventojas kasmet privalo deklaruoti gautas pajamas. Tačiau turite įsidėmėti, kad nustatytą mokestį jūs turėsite sumokėti ne tik Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), bet ir „Sodrai“. Įspėjimą siunčia ir tiems, kurie dirba pagal darbo sutartį, mat jeigu už jus darbdavys sumoka privalomąjį sveikatos draudimą (PSD), tai nereiškia, kad to padaryti nereikės dar kartą.

Savarankiškai dirbantieji ir gyventojai, patys mokantys už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) nuo minimalios mėnesinės algos, nuo sausio turėtų būti atidesni mokėdami šią įmoką. Didėjant minimaliajai mėnesinei algai, augo ir PSD įmokos, todėl mokesčiai padidėjo.

Nuo praėjusių metų privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) draudžiami tik tie bedarbiai, kurie darbo neranda laikinai ir dėl objektyvių priežasčių. Pusmetį ar metus darbo nerandantys ir to nepagrindžiantys asmenys PSD turi mokėti patys. Bedarbio arba darbo rinkai besirengiančio asmens statusą turintys žmonės PSD nepraranda, tačiau specialistams svarbu žinoti užimtumą ribojančias kliūtis ir jas pašalinti. Taip pat suteikti motyvacijos dirbti ir padėti įsidarbinti.

Daugelis darbuotojų nesusimąsto, kad kiekvieną mėnesį nuo jų atlyginimo be kitų mokesčių ir įmokų buhalteriai nuskaičiuoja ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, kurios pervedamos „Sodrai“. Tačiau nemaža dalis gyventojų šias įmokas turi sumokėti patys. Ir nors turi sumokėti patys, tūkstančiai žmonių dėl vienų ar kitų priežasčių to nedaro. Vis dėlto tokius „Sodra“ gali sudrausminti tiesiog pavesdama nuskaičiuoti pinigus nuo banko sąskaitos.

Privalomasis sveikatos draudimas kartais nepatenkina visų žmonių medicininių poreikių. Atšalus orams ir prasidėjus virusų pikui, šeimos gydytojai nespėja operatyviai aptarnauti visų pacientų, kuriems reikalinga pagalba. Siekiant spręsti šią problemą, BTA draudimas verslo klientams teikiamą papildomą darbuotojų sveikatos draudimą papildė nauja paslauga – nemokamomis nuotolinėmis medicinos specialistų konsultacijomis – eMed.

Ne paslaptis, kad privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas mokantiems Lietuvos gyventojams valstybė garantuoja nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas. Vis dėlto taip būna ne visada. Viena moteris papasakojo, kad apmokėjusi PSD vis tiek nebuvo drausta dėl kažkokios klaidos sistemoje. Dėl to ji galėjo prarasti mėnesį lauktą vizitą pas gydytoją, mat pastebėjus klaidą draustumas gali būti grąžintas iki 3 darbo dienų. PSD tvarkančios institucijos neslėpė, kad tokių atvejų būna, bet retai.

Sveikatos paslaugomis tiek vaikai, tiek privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) turintys suaugusieji sveikatos priežiūros paslaugas paprastai gauna nemokamai. Vis dėlto yra klinikų, kuriose PSD negalioja ir už viską tenka sumokėti patiems. Pašnekovai paaiškino, kad netgi už sveikatos įstaigų paslaugas vaikams reikia mokėti, jei klinika nėra sudariusi sutarties su ligonių kasomis.

Baigusiems vidurines ar aukštąsias mokyklas nuo rugsėjo 1 d. gali pradėti kauptis privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola. Specialistai nurodo, ką verta apie tai žinoti ir ką daryti, kad taip nenutiktų. Svarbu pažymėti, kad Lietuvoje besimokantiems ar studijuojantiems jaunuoliams, kurie neužsiima savarankiška veikla ir nėra pasirinkę ištęstinių studijų programos PSD įmoka rūpintis nereikia.

Užimtumo tarnyboje turėtų likti registruoti tik tie žmonės, kurie išties ieško darbo, dalyvauja perkvalifikavime ar profesiniame mokyme, o šešėliniuose darbuose dirbantys asmenys, išmokų ieškotojai ar besiregistruojantys tik dėl nemokamo sveikatos draudimo turėtų būti atsijoti užtikrinant universalų draudimą. Tokios nuomonės laikosi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, šiuo metu dėliojanti Užimtumo tarnybos reformos gaires.

Seimui pristatytas patikslintas šių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas.    Už balsavo 89 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o susilaikė 34. Toliau projektą Seimas svarstys birželio 8-ąją.    Su pandemija kovojančių medikų atlyginimų priedams PSDF biudžete šiemet papildomai norima numatyti beveik 75 mln. eurų. 48,5 mln. eurų yra didinami valstybės biudžeto asignavimai, 37,2 mln. eurų numatyta PSDF biudžeto rezervui papildyti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad Užimtumo tarnyboje užsiregistravusių bedarbių nereikėtų automatiškai drausti valstybiniu privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Pasak Monikos Navickienės, tokią praktiką reikia keisti, atskiriant bedarbio statuso suteikimą ir sveikatos draudimą.

„Sodra“ išsiuntė priminimus beveik 3,5 tūkst. gyventojų, kuriems jau rugsėjį gali tekti patiems sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestį. Pranešimus gavo tie gyventojai, kurie kol kas nėra skolingi, tačiau jei iki mėnesio pabaigos nepradės studijuoti, dirbti arba neužsiregistruos Užimtumo tarnyboje, jiems atsiras prievolė patiems mokėti PSD įmokas. Tarp šių asmenų – apie 2500 jaunuolių nuo 18 iki 24 metų amžiaus. Dalis jų gali būti šiemet pabaigę mokslus, tačiau dar neįsidarbino.

Kiekvienas, dirbantis pagal darbo sutartį ir tuo pačiu savarankiškai, arba, pavyzdžiui, vykdantis dvi skirtingas veiklas, du kartus moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Tačiau neįmanoma, kad tas pats žmogus už šiuos pinigus būtų ir gydomas dvigubai. Galutine nutartimi teismas nusprendė, kad reikalavimas mokėti dvigubai įstatymams neprieštarauja.

„Sodra" ir Valstybinė ligonių kasa kiekvienam Lietuvos gyventojui siūlo pasidomėti, kiek valstybė išleido jo gydymui ir vaistams. Anot valstybės institucijų vadovų, žmonės vis dar nesuvokia, kaip veikia privalomasis sveikatos draudimas, kodėl yra mokamos įmokos ir kur nugula visi sumokėti pinigai. Taip pat tikimasi, kad smalsumas sužinoti, kiek kainuoja paslaugos, žmones paskatins sumokėti skolas ir neduoti gydytojams kyšių.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, kad nuo sausio 1 d. minimaliai mėnesinei algai pakilus iki 607 eurų atitinkamai didėja ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos dydis. Fiksuotas PSD įmokas mokantys gyventojai, iki šiol kas mėnesį mokėję 38,74 eurų PSD įmoką, nuo sausio 1 d. už einamąjį mėnesį turės mokėti 42,37 eurus (607 x 6,98 proc.

Privalomojo sveikatos mokesčio PSD amnestijos emigrantams nebus. Tai pripažįsta pats šio projekto autorius valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis. Tačiau dabar jis jau žada keisti įstatymus, kad emigrantai gydytis Lietuvoje galėtų ir negrąžinę skolos, o ją atidavinėtų dalimis. 28-erių metų elektros inžinierius Mindaugas didžiąją laiko dalį praleidžia Šiaurės šalyse. Pagal kontraktus užsienyje įrenginėja elektros instaliacijas.

Pagal dabar galiojančią tvarką gyventojai, kurie išvyksta iš Lietuvos, tačiau to tinkamai nedeklaruoja, turi mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Nemokantiems įmokų kaupiasi skola, kuri gali būti nuskaičiuota nuo sąskaitos. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis prieš kurį laiką registravo Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisų projektą. Pataisomis siūloma palengvinti emigrantų dalią.

Pasibaigus deklaracijų pildymo vajui, pasitikrinkite ar nesate skolingi "Sodrai". Vėliau pinigai gali būti išieškomi priverstine tvarka. Šiuo metu privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio įsiskolinimai siekia apie 100 mln. eurų.  Gyventojus, turinčius savarankiškai draustis PSD bei ūkininkus, užsiimančius individualia žemės ūkio veikla, „Sodra“ ragina pasitikrinti, ar nėra įsiskolinę šių įmokų.  Šiuo metu PSD mokesčio įsiskolinimai bent už vieną mėnesį siekia apie 100 mln.

Į Šiaulių teritorinę ligonių kasą kreipęsis niekur nedirbantis šiaulietis teiravosi, ar jam reikia savarankiškai mokėti sveikatos draudimo įmokas. 32 metų darbo stažą turintis gyventojas klausė, kokius dokumentus turi pateikti, jei nesiregistruoja darbo biržoje, bet nori susitvarkyti draustumą privalomuoju sveikatos draudimu.

Vakar „Sodrai“ paskelbus, kad iš nespėjusių sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola bus išieškota priverstiniu būdu, daugybė žmonių pasipiktino vos ne paskutinę akimirką pranešta naujiena. Tuo tarpu „Sodra“ informuoja, kad nespėjus susitvarkyti dokumentų, pinigai bus tiesiog nurašomi nuo sąskaitų. „Sodros“ atstovas spaudai Rytas Stalnionis teigia, kad komunikacija su skolininkais prasidėjo dar praeitais metais pavasarį, o gruodį jau taikyti pirmieji išieškojimai.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas 2017 metais turėtų būti subalansuotas - planuojama, kad jis sieks beveik 1,57 mlrd. eurų ir bus 8,9 proc. (128 mln. eurų) didesnis nei šiemet. Antradienį parlamentarai bendru sutarimu pritarė tokiam PSDF biudžetui. Toliau Seime jis turėtų būti svarstomas lapkričio 25 dieną. Planuojama, kitąmet fondas didžiąją dalį – per 1 mlrd. eurų – pajamų surinks iš privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

 Nuo š.m. liepos 1 d., didėjant minimaliam mėnesiniam atlyginimui (MMA), keičiasi privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos dydis, kuris nuo šiol sieks 29 Eur. Teisės aktuose įtvirtintas PSD įmokos dydis nesikeičia – jis ir toliau lieka toks pat – 9 proc. nuo MMA. Svarbu žinoti, kad tie žmonės, kurie PSD įmokas iki š.m. liepos 1 d. jau sumokėjo į priekį už kelis mėnesius ar metus (t.y. vykdantys individualią ir žemės ūkio veiklas, įsigiję verslo liudijimus), neturėtų nerimauti.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, kad tam tikrais atvejais gyventojai, norėdami nemokamai gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir išvengti nesusipratimų gydymo įstaigose, turėtų atvykti į teritorinę ligonių kasą (TLK) ir pateikti reikiamus dokumentus dėl draustumo privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) patvirtinimo. Nepaisant to, kad žmogus gali būti draudžiamas PSD valstybės lėšomis, jis pats turėtų pasirūpinti deramu dokumentų sutvarkymu.

Mūsų šalies gydymo priežiūros įstaigos ir vaistinės į Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą kasmet grąžina vis daugiau netinkamai panaudotų lėšų. Pernai, lyginant su ankstesniais metais, ši suma išaugo 34 proc. iki 1 mln. 375 tūkst. litų. Šie pinigai buvo skirti apmokėti už gyventojams suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus kompensuojamuosius vaistus, tačiau teritorinėms ligonių kasoms (TLK) atlikus patikrinus, paaiškėjo, kad jie panaudoti netinkamai.

Vitalija Jalianiauskienė Privalomojo sveikatos draudimo mokesčių nemokantis asmuo nėra draustas ir negali pretenduoti į nemokamą medicinos pagalbą. Tokiems žmonėms nemokamai suteikiama tik skubi būtinoji pagalba. Tempai paspartėjo Atrodo, kas rizikuotų gyventi nedraustas, žinodamas, kad, pavyzdžiui, už plaučių uždegimo gydymą jam reikėtų sumokėti 1100–3610 litų, už stuburo išvaržos – 2911–11 880 Lt, už klubo sąnario protezavimą – 4280–7420 Lt.

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis „Laisvosios bangos“ laidoje „Visraktis“ gegužės 14 d. teigė, kad per 5 mėn. nuo jo darbo pradžios įvyko per 600 susitikimų tarp ministerijos atstovų ir įvairių sveikatos priežiūros sistemos segmentų darbuotojų. Sudaryta 18 aprašų, kuriuose įvertinta probleminių sričių būklė. „Tarp įvairių krumpliaračių yra daug žvyro, smėlio ir panašiai“, – vaizdžiai apibūdino jo kuruojamą sistemą V.Andriukaitis.

Nuo rugpjūčio didėjant minimaliai algai, didės ir privalomasis sveikatos draudimo mokestis. Valstybinė ligonių kasa skaičiuoja, kad mokantiesiems savarankiškai, jis didės 5 litais, nuo 72 iki 77 litų. Tačiau nelaukiama tokio gyventojų sujudimo, kai prieš kelerius metus šio mokesčio surinkimą imta griežčiau kontroliuoti. Esą ir išvykstantieji jau žino, kur reikia deklaruoti išvykimą, kad nereikėtų mokėti sveikatos mokesčio.

Dirbti ieškomi tik pensininkai. Šitokio turinio skelbimais apklijuoti net keli sostinėje esančių gatvės ledų prekiautojų šaldytuvai su ratukais. Šitaip apsukrūs verslininkai taupo mokesčius. Dalijo telefono numerį Net keliose sostinės vietose ant ledais prekiaujančių moteriškių šaldytuvų puikuojasi ant A4 formato lapo užrašytas skelbimas: „Reikalingos pardavėjos pensijos amžiaus.

Vyriausybė užsimojo į privačias rankas perleisti valstybei priklausančias gražiausias Palangos vietas. Skubėdami tai padaryti iki Seimo rinkimų valdantieji taip nuleido kainą, kad pakvipo pajūrio išpardavimu.

Finansų ekspertas profesorius Rimantas Rudzkis prognozuoja, kad šiais metais emigracijos mastai nemažės ir šalį paliks apie 60–70 tūkst. asmenų. Pasak „DnB NORD“ banko vyriausiojo analitiko, pernai emigracijos statistiką kilstelėjo privalomos įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, tačiau ir 2011–aisiais šis rodiklis bus įspūdingas. „Aiškiai matome, kad šiais metais taikome į 60–70 tūkst.

Legaliai dirbantys kurioje nors Europos Sąjungos (ES) šalyje ar vienoje iš šių Europos ekonominei erdvei priklausančių šalių – Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ar Šveicarijoje – ir jose mokantys nustatytus mokesčius Lietuvos piliečiai yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu šioje šalyje ir turi ten gauti tokias pat paslaugas kaip ir tos šalies piliečiai.

Sveikatos apsaugos ministerijos slaptai nuo socialinių partnerių kurtame projekte planuota ūkininkams padidinti privalomąjį sveikatos draudimo mokestį, tačiau netikėtai apsigalvota. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ketino paslapčia prisidėti kuriant naujas darbo vietas. Įgyvendinus ministerijos parengtą Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, numatomiems naujiems mokesčiams administruoti būtų reikėję apie 50 naujų darbo vietų.

Briuselis Lietuvai ir kitoms ES narėms primetė naują direktyvą, kuriai įgyvendinti reikės daug papildomų pinigų ir taip jau skurdžiame Privalomojo sveikatos draudimo fonde (PSDF). Todėl Sveikatos apsaugos ministerija neatmeta galimybės, kad dirbantiems žmonėms teks didinti įmokas į minėtą fondą. Didės išlaidos Europos Parlamentas pritarė Pacientų teisių direktyvai, kurią valstybės privalės įgyvendinti per 30 mėnesių nuo jos įsigaliojimo.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė pakliuvo į dviprasmišką padėtį. Pirmadienį ji viešai pareiškė, kad Viešųjų pirkimų tarnybą spaudžia ne tik valstybinės institucijos, bet ir visos politinės partijos. Ne išimtis ir konservatoriai. Tačiau tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas antradienį apsigalvojo – esą jau kuris laikas nei jis, nei jo pavaldiniai nepatiria jokio spaudimo.

Darbo birža tampa universitetus šiemet baigusių diplomuotų absolventų prieglauda - šiuo metu laukiama naujo nedirbančių jaunuolių antplūdžio. Nuo spalio 1 d. valstybė savo lėšomis nebedraudžia privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) abiturientų, kurie baigę mokyklą nestudijuoja, rašo „Lietuvos žinios". Rugsėjo pradžioje teritorinėse darbo biržose buvo įregistruota 50,5 tūkst. bedarbių iki 25 metų, iš jų beveik kas ketvirtas - aukštosios arba profesinės mokyklos absolventas.

Šįmet mokslus baigę ir toliau mokytis nežadantys moksleiviai ar studentai nuo rugsėjį dar turės laiko susirasti darbą ar užsiregistruoti darbo biržoje. Kaip primena Lietuvos radijas, užsiregistruoti darbo biržoje reiktų norint nemokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio. Pasak Natalijos Jelenskienės iš valstybinės ligonių kasos, už vasarą studentai ir moksleiviai mokesčio neturės mokėti.

Seime užregistruotas opozicijos siūlymas, kuriuo dalis asmenų būtų atleidžiami nuo antrinio privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų mokėjimo. Tuo tarpu Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Dalia Teišerskytė siūlo šį įstatymo projektą papildyti nuostata, kuri leistų minėtą lengvatą taikyti ir savarankiškai dirbantiems asmenims – sportininkams, atlikėjams, menininkams ir pan.

Siekdama visapusiškai supažindinti su privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų mokėjimo tvarka ir atsakyti į gyventojams rūpimus klausimus, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja apie PSD taikymą įvairioms draudžiamųjų asmenų grupėms.

Šią savaitę nepaskelbta daug ekonomikos duomenų. Didžiausias dėmesys buvo nukreiptas į pasaulio naujienas, taip pat į rezonansinę Kauno bylą. Ekonomikos srityje žinių vartotojai daugiausiai dėmesio skyrė naujienoms, susijusioms su privalomuoju sveikatos draudimu (gairės: privalomasis sveikatos draudimas, PSD). Suomijos kapitalo valdoma įmonė pirmadienį paskelbė, jog siekia Kaune pastatyti termofikacinę elektrinę, kūrenamą biokuru ir durpėmis.

Atleisti nuo privalomojo sveikatos draudimo skolos siūloma tik visiškai jos susimokėti neišgalėsiančius bedarbius. Valstybei už laiku nesusimokėtą privalomąjį sveikatos draudimą įsiskolinusiems neregistruotiems bedarbiams paguodos nedaug – skolą jie privalės susimokėti, neišgalintieji iš karto to padaryti, galės mokėti dalimis arba skolą atidėti iki 5 metų. Tokį siūlymą vyriausybei pateikė gyventojų įsiskolinimus nagrinėjusi darbo grupė.