Bedarbio arba darbo rinkai besirengiančio asmens statusą turintys žmonės PSD nepraranda, tačiau specialistams svarbu žinoti užimtumą ribojančias kliūtis ir jas pašalinti. Taip pat suteikti motyvacijos dirbti ir padėti įsidarbinti.
Vis tik kai kuriems tenka kas mėnesį savarankiškai mokėti beveik 60 eurų siekiančią PSD įmoką. Pažymėtina, kad ji yra privaloma tiek Lietuvos piliečiams, tiek užsieniečiams. Tokiu būdu apmokamos sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos, kurios gali siekti šimtus tūkstančių ar net daugiau eurų.
Tiems, kurie nėra drausti PSD, šios paslaugos kainuotų tiek, kiek nustatyta pačioje gydymo įstaigoje. Specialistai nurodė, kas kainuotų brangiausiai ir kam, nepaisant PSD, priklauso nemokama būtinoji medicinos pagalba.
Bedarbio statusas
Užimtumo tarnybos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Inga Vegytė primena, kad nuo 2022 m. gegužės mėnesio įsigaliojo pokyčiai, numatantys, kad valstybė privalomuoju sveikatos draudimu draus tik tuos nedirbančius žmones, kurie darbo neranda laikinai ir dėl objektyvių priežasčių.
Jos aiškinimu, pagal sveikatos draudimo įstatymą, PSD valstybės lėšomis draudžiami:
- Užimtumo tarnyboje įsiregistravę bedarbiai;
- darbo rinkai besirengiantys asmenys;
- asmenys, dalyvaujantys Užimtumo tarnybos organizuojamose paramos mokymuisi priemonėse, jeigu su jais nesudaromos darbo sutartys.
Ji pridūrė, kad, jeigu asmuo užsiregistruoja Užimtumo tarnyboje ir atitinka teisės aktuose nurodytas bedarbio sąlygas, arba atitinka bedarbio sąlygas, tačiau įvardina ir patvirtina įsidarbinimą ribojančias aplinkybes, jam gali būti suteikiamas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas ir tokiu atveju jis draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu.
„Tikriausiai visi bedarbiai yra laikini ir dauguma jų tikisi, kad ši būsena bus kuo trumpesnė. Tik vienų darbo paieška užtrunka ilgiau, kitiems pasiseka greičiau.
Pagal teisės aktų nuostatas, bedarbis tampa ilgalaikiu, kai nuo užsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos nepasiseka įsidarbinti ilgiau nei 6 mėn. asmenims iki 25 metų ir ilgiau nei 12 mėnesių asmenims nuo 25 metų“, – nurodė I. Vegytė.
Pašnekovė negalėjo nurodyti, ar 2022 m. prasidėjusi užimtumo reforma paveikė bedarbių skaičių.
Anot jos, taip yra todėl, kad reformai įtaką dar gan stipriai daro popandeminis laikotarpis. Dalis verslų ir įmonių atsigauna, didėja darbo apimtys, kitos savo veiklos apsukas mažina arba visai nutraukia.
Visai šiai situacijai taip pat įtaką daro ir geopolitinė situacija: „Todėl vienareikšmiškai teigti, kad būtent teisės aktų pokyčiai lėmė mažėjantį bedarbių (tarp jų ir ilgalaikių) skaičių, negalime.“
Padeda pašalinti kliūtis įsidarbinti
Užimtumo tarnybos atstovės teigimu, jei asmuo ilgą laiką negali įsidarbinti, Tarnybos specialistams svarbu išsiaiškinti priežastis, užimtumą ribojančias kliūtis ir ieškoti būdų jas spręsti, pašalinti ar bent jau sumažinti.
Ji pabrėžia, kad sveikatos draudimo asmuo dėl to nepraranda, jeigu jis turi bedarbio arba darbo rinkai besirengiančio asmens statusą.
Jam ir toliau teikiamos darbo rinkos paslaugos, pasitelkiami socialiniai partneriai ir vietos savivaldos institucijos, siekiant sustiprinti asmens motyvaciją dirbti, sudaryti jam galimybes ieškoti darbo, įsidarbinti ir išlikti darbo vietoje.
Anot I. Vegytės, darbo rinkai besirengiančio statusą turintiems klientams teikiamos atvejo vadyba paremtos paslaugos savivaldybėse arba įtraukiant socialinius partnerius.
Pirmiausia siekiama pašalinti įsidarbinimą ribojančias aplinkybes, o po to jau bandoma padėti asmenims ieškoti darbo arba dirbti savarankiškai.
Pašnekovė pridūrė, kad planuojamų pokyčių ir pataisų, susijusių būtent su paskatomis įsidarbinti, nenumatoma:
„Dar mažiau nei metus įgyvendinama užimtumo sistemos reforma, o dabartinė geopolitinė situacija ir besitęsianti energetikos krizė nėra tokiems pokyčiams palanki.“
Kokiu atveju 58,63 euro tenka mokėti savarankiškai?
Valstybinės ligonių kasos (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Draudžiamųjų registro skyriaus vedėjos Natalijos Jelenskienės aiškinimu, kai gyventojas netenka darbo ir registruojasi Užimtumo tarnyboje, jis tampa apdraustu privalomuoju sveikatos draudimu nuo registracijos Užimtumo tarnyboje datos.
Tokiu atveju PSD įmokas už gyventoją pradeda mokėti valstybė. Šios įmokos mokamos visą registracijos Užimtumo tarnyboje laiką.
O jeigu darbo netekęs gyventojas į Užimtumo tarnybą nesikreipia, jam garantijos dėl PSD valstybės lėšomis netaikomos (nebent jis patenka į kitas valstybės lėšomis draudžiamų gyventojų grupes, kurios išvardytos Sveikatos draudimo įstatyme) ir jau nuo sekančio mėnesio po darbo netekimo toks gyventojas PSD įmokas turi pradėti mokėti savarankiškai.
N. Jelenskienė įvardijo, kad PSD įmokas savarankiškai šiuo metu moka apie 20 tūkst. gyventojų: „Savarankiškai besidraudžiantys asmenys kiekvieną mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos turi sumokėti 6,98 proc. dydžio PSD įmoką nuo minimalios mėnesinės algos (MMA).
Nuo šių metų sausio 1 d. MMA yra 840 eurų, todėl kiekvieną mėnesį savarankiškai besidraudžiantis gyventojas turi sumokėti 58,63 euro PSD įmoką.“
Kodėl PSD yra gyventojų prievolė?
VLK atstovė atkreipė dėmesį, kad, remiantis Sveikatos draudimo įstatymu, visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai turi prievolę kiekvieną mėnesį mokėti įstatymo nustatyto dydžio PSD įmokas (arba šios įmokos už juos turi būti mokamos).
Už gyventojus, kurie priklauso socialiai jautrioms gyventojų grupėms, šias įmokas sumoka valstybė. Taigi PSD sistema grindžiama visuotinumo ir solidarumo principais.
N. Jelenskienės aiškinimu, visuotinumo principas reiškia, kad visi Lietuvoje gyvenantys piliečiai, taip pat teisėtai dirbantys ir laikinai gyvenantys užsieniečiai, privalo kas mėnesį mokėti PSD įmokas, o įvykus draudiminiam įvykiui turi teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas.
„Solidarumo principas nurodo, kad visi gyventojai prisideda prie PSD lėšų kaupimo solidariai. Taip sudaromos prielaidos apmokėti apdraustiesiems suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, kurios gali siekti nuo kelių dešimčių iki šimtų tūkstančių eurų ir daugiau.
Tas pats solidarumo principas reiškia ir tai, kad asmuo prisideda prie sveikatos sektoriaus finansavimo pagal savo galimybes, tačiau turi teisę į vienodas sveikatos priežiūros paslaugas. Pavyzdžiui, nors gyventojas moka nedideles įmokas nuo minimalios mėnesinės algos, jam susirgus bus suteiktos ir kompensuotos PSDF lėšomis visos reikiamos sveikatos priežiūros paslaugos“, – kalbėjo pašnekovė.
Būtinoji medicinos pagalba ir kitos paslaugos
N. Jelenskienė pridūrė, kad valstybės laiduojama (nemokama) būtinoji medicinos pagalba teikiama nemokamai visiems nuolatiniams gyventojams, neatsižvelgiant į tai, ar jie apdrausti PSD, ar ne.
„PSD nedraustam asmeniui būtinoji medicinos pagalba teikiama nemokamai tuo atveju, jei jis yra nuolatinis Lietuvos gyventojas. Priešingu atveju už būtinąją medicinos pagalbą reikia mokėti“, – teigė pašnekovė.
Pasak VLK atstovės, nedraustam PSD asmeniui už sveikatos priežiūros paslaugas būtų apskaičiuota pagal gydymo įstaigos nustatytus paslaugų įkainius.
Ji pažymėjo, kad itin brangiai kainuotų daugelis chirurginių operacijų, taip pat onkologinių ir kitų lėtinių ligų gydymas.
Sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos skelbiamos ligonių kasų interneto svetainėje čia.
N. Jelenskienės teigimu, tiek ligonių kasos sumoka gydymo įstaigoms už pacientams suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Kur pasitikrinti draustumą ir kaip žinoti, ar nesikaupia skola
VLK Draudžiamųjų registro skyriaus vedėja pabrėžia, kad PSD įmokų mokėjimas yra įstatyminė prievolė.
PSD įmokos mokamos į „Sodros“ sąskaitas. Laiku nesumokėjus PSD įmokos, sveikatos draudimas gyventojui nutrūksta, kaupiasi įsiskolinimas.
PSD įmokas administruoja ir nepriemokas išieško „Sodra“: „Todėl PSD įmokų mokėjimo, PSD įmokų įsiskolinimo ir kitais PSD įmokų administravimo klausimais rekomenduotume kreiptis į „Sodrą“.
Aktualią informaciją apie PSD įmokų mokėjimo tvarką galima rasti Sodros interneto svetainėje www.sodra.lt arba paskambinus informacijos centrui numeriu 1883.
Anot N. Jelenskienės, Ligonių kasos ragina gyventojus pasidomėti savo PSD galiojimo statusu prieš kreipiantis į gydymo įstaigas.
PSD galiojimo statusą galima pasitikrinti ligonių kasų interneto svetainės skyriuje „Ar esu draustas?“ arba prisijungus prie VLK elektroninių paslaugų platformos.
Plačiau apie PSD galima rasti čia.
