priedangos

Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 6 tūkst. objektų, kurie galėtų tapti priedangomis, sako vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas. „Šiai dienai Lietuvoje esame identifikavę virš 6 tūkst. objektų, kurie gali būti tinkami priedangoms ir tam gali būti panaudoti“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė viceministras.

Vis daugiau kalbant apie lietuvių įsitraukimą į šalies gynybą ir apsaugą, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas skatina galvoti, ne kaip pabėgti karo atveju, o kaip prisidėti prie šalies gynybos, esą tam yra daug būdų. Taip pat tikina, jog priedangų planas pradėtas organizuoti per vėlai.  J. V. Žukas pamini, kad civiliai, savanoriškai prisidedantys prie šalies gynybos, yra labai vertinami. Todėl, kuo jų daugiau, tuo geriau, sakė jis.

Pasikėsinimas į Donaldą Trumpą gali iš esmės pakeisti lapkričio mėnesį vyksiančius JAV prezidento rinkimų rezultatus, sakė politologė, doc. Margarita Šešelgytė. O buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas tikina, jog šalies piliečiai turi pernelyg tvirtas nuomones apie kandidatus, kad įvykis iš esmės jas pakeistų.

Lietuvoje trūkstant priedangų, statytojus norima lengvatomis paskatinti jas įrengti naujai statomuose namuose arba juos renovuojant.   Seimui antradienį pristatomos pataisos, kuriomis gyvenamųjų namų statytojus, kurie savo lėšomis įrengs priedangas, siūloma atleisti nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos arba ją sumažinti.

Gyvenamosios paskirties namų statytojus, įsipareigosiančius savo lėšomis statinyje įrengti priedangas, siūloma atleisti nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos arba ji būtų sumažinama.  Kaip BNS sakė pataisos iniciatorius Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, pakeitimas statytojus turėtų paskatinti aktyviau investuoti į priedangas.    „Tam, kad paskatintume statyti priedangas. Tokia nuolaida paskatintume.

Nors Vidaus reikalų ministerija pripažįsta, kad priedangų didžiusiuose miestuose trūksta, ministrė Agnė Bilotaitė neretai akcentuoja, jog civilinės saugos sistema buvo pradėta kurti „nuo nulio“. O štai architektams atrodo kiek kitaip –  jų nuomone, ir dabar daroma daug klaidų, įstatyminė bazė yra absoliučiai skylėta. Kai kuriais atvejais keliami pertekliniai reikalavimai, o štai kitais atvejais, architektai nesupranta, kodėl nėra reikalaujama statytojų atsakomybės.

Priedangų tinklas Lietuvoje palaipsniui plečiasi, tačiau jų skaičius priklauso nuo pačių savivaldybių nevienodai atsakingo požiūrio į civilinę saugą, Seime surengtoje diskusijoje pirmadienį tikino Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikina pasigendantis didesnio Ministrų kabineto bendradarbiavimo su savivaldybėms, įrengiant jose civilines priedangas. Be to, anot jo, Vyriausybė civilinę saugą šiuo metu užtikrina „vėžlio greičiu“. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė akcentuoja jau nuveiktus darbus ir teigia jaučianti pačių savivaldybių įsitraukimo į civilinę saugą stoką. „Aš manau, kad čia reikalingas mišrus būdas.

Kaunas ruošiasi karui. Miesto savivaldybė svarsto finansuoti priedangų įrengimą daugiabučiuose. Gyventojams reikės susimokėti už paraiškos pildymą, o savivaldybė žada padengti iki 100 procentų darbų: sumokės už papildomus įėjimus, langų dengimą, ventiliaciją, rūsio pritaikymą generatoriui naudoti ir padengs kitas panašias išlaidas. Tiesa, kiti didieji miestai pasekti Kauno pavyzdžiu neskuba.

Baiminantis Rusijos puolimo grėsmės savivaldybės ruošiasi – įrengiamos naujos priedangos, keičiami įstatymai, reikalaujantys naujuose pastatuose įrengti priedangas, atnaujinamos slėptuvės. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekusi kaunietė pasakojo, jog adresu Savanorių pr. 225 esanti sovietmečiu pastatyta slėptuvė griaunama. Toks veidmainiškumas stebina gyventoją – be to, ji pasakoja, jog jau teko patirti nuostolių.

Kauno miesto savivaldybei svarstant dėl lėšų skyrimo gyventojams įsirengti priedangas daugiabučių rūsiuose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas mano, kad tokios priemonės prisidėtų prie priedangų prieinamumo tikslo pasiekimo. Tuo metu Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas teigia, kad tokiai priemonei taikyti būtų reikalingas įvesti priedangų įrengimo ir priežiūros mokestis.

Ketvirtadienį ryte organizuotoje socialdemokratų konferencijoje – kritikos strėlės valdantiesiems, dėl jų pasirinktos civilinės saugos strategijos. Socialdemokratų Seimo nariai aiškino, jog civilinės saugos pasiruošimo darbai vyksta per lėtai, trūksta ir infrastruktūros, ir personalo. O štai anot Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narės, socialdemokratės Dovilės Šakalienės, apskritai naivu tikėtis, kad kolektyvinės apsaugos statiniai apsaugos gyventojus nuo bombardavimo.

Šiuo metu savivaldybės numato, jog pagrindinė gyventojų apsaugos forma būtų priedangos – daugiausiai mokyklos, sporto salės bažnyčios. Tokius planus saugumo ekspertai mala į miltus – jų teigimu, dabartiniai statiniai taptų pirmaisiais raketų taikiniais ir lemtų milžiniškus nuostolius. Savo ruožtu Kauno miesto savivaldybė svarsto skirti lėšas gyventojams įsirengti slėptuves daugiabučių rūsiuose – tiesa, ši idėja dar nepatvirtinta, tad nėra aišku, kiek pinigų būtų skiriama gyventojams.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad po gyvenamaisiais daugiabučiais esančių priedangų nebus leidžiama pardavinėti ir rakinti, jos turės būti laisvai prieinamos visiems gyventojams. „Pačių priedangos patalpų nebus galima nei pardavinėti, nei užrakinti. Ji turės būti prieinama to namo gyventojams, nes priedangos turi būti sukurtos 60 proc.

Ketvirtadienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas patvirtino, kad nuo dabar naujos statybos aukštesniuose daugiabučiuose ir įstaigose turės būti įrengtos priedangos. Jos turės talpinti 60 proc. pastatų lankytojų ar gyventojų. Tai numato trečiadienį įsigaliojęs naujas statybos techninis reglamentas. „Lietuvai iškilus aiškiems pavojams reikia iš naujo pažiūrėti į gyventojų, valstybės institucijos, apsaugą nuo pavojų“, – sakė S. Gentvilas.

Kai valstybinių slėptuvių šalyje beveik nėra, o priedangų įrengimas stringa, Lietuvos architektų rūmai siūlo gyventojams patarimus kaip patiems namuose įsirengti priedangą sau ar bent pasirūpinti, kad užpuolus Rusijai ar atsitikus kitai nelaimei žmonės būtų saugesni. Architektai siūlo gyventojams patiems įsirengti tokią patalpą savo rūsyje, požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse, bažnyčiose. Tūkstančiai ukrainiečių kas dieną slepiasi slėptuvėse ir priedangose nuo rusų bombų ir raketų.

Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, šiuo metu 11 Lietuvos savivaldybių yra įsirengusios priedangas, kuriose galėtų pasislėpti 60 proc. gyventojų mieste ir 40 proc. rajonuose. „Turime 11 savivaldybių, kurios jau yra pasiekusios savo tikslą, kuris yra užbrėžtas – tai yra rajonuose 40 proc. gyventojų, didžiuosiuose miestuose 60 proc. gyventojų (galėtų pasislėpti – ELTA)“, – LRT radijo žurnalistams Klaipėdoje sakė A. Bilotaitė.

Įsivaizduokit, kad dabar – 1939 metų rugsėjo 1-oji. Vokietijos pajėgos ką tik užpuolė Lenkiją. Ką turėtų daryti kitos šalys: a) raginti elgtis ramiai? b) pasmerkti Hitlerio agresiją? c) padėti Lenkijai? Žvelgiant iš dabarties perspektyvos, atsakymas yra aiškus. Prieškario Lenkija toli gražu nebuvo tobula, bet šiame ginče ji buvo nekalta šalis, apsaugota tarptautinėmis gynybos sutartimis su Britanija ir Prancūzija. Na, o Vokietija jau buvo įvykdžiusi agresijų.

Europos Sąjungos ministrai antradienį mėgins sudaryti vadinamųjų mokesčių rojų „juodąjį sąrašą“. Numatoma, kad į šį sąrašą gali patekti apie 20 Bendrijai nepriklausančių šalių, viešai pripažintų padedančiomis slėpti mokesčius. Naują impulsą šiam planui suteikė praėjusį mėnesį nutekinti „Paradise Papers“ dokumentai, atskleidę, kad pasaulio turtingieji, pasinaudodami mokesčių rojais, stengiasi kuo labiau susimažinti mokesčius.