Naujienų portalui tv3.lt parašė Vilniuje, Antakalnio seniūnijoje gyvenanti Karolina (tikras vardas redakcijai žinomas – red. past.). Moteris pasakoja, kad jos kaimynystėje priedangos įrengiamos daugiabučių rūsiuose, tačiau susidaro įpūdis, kad objektai parenkami bet kaip.
Štai Antakalnio seniūnijoje vienu iš pastatų, kuriame galima įrengti priedangą, išrinktas bendrijai priklausantis daugiabutis. Anot Karolinos, į jo rūsio koridorių norima sutalpinti šimtus žmonių.
„Skamba tai labai keistai, juolab, kai yra kitas daugiabutis, turintis požeminį parkingą, kur tikrai būtų ir vietos daugiau, ir giliau“, – teigia Karolina.
Objektai parenkami pagal kriterijus
Apie priedangų tinklo plėtimą nuolat kalba Vidaus reikalų ministerija (VRM), tačiau paklausus, kokiais kriterijais vadovaujantis parenkami objektai priedangoms, ministerija teatsakė, kad už tai atsakingos savivaldybės.
„Parinkdamos priedangas, savivaldybės vadovaujasi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento paskelbtomis rekomendacijomis bei statybos reglamentu, patvirtintu aplinkos ministro įsakymu“, – nurodė VRM.
Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybė pažymi, kad tam, jog patalpa galėtų būti naudojama kaip priedanga, ji turi atitikti tris pagrindinius kriterijus: turėti monolito, gelžbetonio arba mūro konstrukcijas, patalpos turi būti požeminėje pastato dalyje, turi būti įrengta vėdinimo sistema bei priešgaisrinės priemonės.
„Tačiau apžiūrų metu vertintojai atsižvelgia ir į įėjimų (išėjimų) skaičių, langų dydį, elektros sistemą, pirmosios pagalbos priemones, geriamo vandens ir sanitarinio mazgo sistemas, šildymą bei patalpos užimtumą (kiek ten yra daiktų)“, – teigia sostinės atstovas Gabrielius Grubinskas.
„Daugiausia priedangų galima įrengti gyvenamųjų namų rūsiuose, jie sudaro daugiau nei pusę potencialių priedangų. Likusi dalis patalpų yra garažai, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, cokoliniai aukštai, pėsčiųjų tuneliai“, – priduria jis.
Visgi, jei gyventojai mato, kad yra saugesnių pastatų, kuriuose galima įrengti priedangas, sostinės savivaldybė ragina netylėti.
„Labai raginame gyventojus, jei prie įėjimo į jų daugiabučio rūsį ar požeminę stovėjimo aikštelę nėra priedangos ženklo, kelti šį klausimą bendrijos pirmininkui ar administratoriui ir kartu pasirūpinti, jog tinkama vieta pasislėpti būtų kuo arčiau namų ir apskritai – kad priedangų būtų kuo daugiau.
Tinkamas pasirengimas ir bendruomeniškumas padės užsitikrinti saugumą iki galimų krizinių situacijų bei gali išgelbėti ne tik namo gyventojų, bet ir kitų pavojaus akivaizdoje atsidūrusių žmonių gyvybes“, – akcentuoja G. Grubinskas.
Vilniaus savivaldybė yra identifikavusi beveik 2,2 tūkst. galimų priedangų. Palaipsniui vyksta visų šių vietų fizinės apžiūros, nustatomi trūkumai, bendrijoms ir administratoriams teikiamos rekomendacijos dėl infrastruktūros tobulinimo, suteikiama informacija apie galimybę gauti finansavimą per Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programą.
„Kadangi identifikuotų galimų priedangų skaičius yra didelis, tokį kiekį fizinių apžiūrių įvykdyti užtrunka, jos dar nėra pasibaigusios“, – pažymi G. Grubinskas.
Ne visos mokyklos pasiruošusios: „Priskiriamos priedangoms, bet realaus rūsio neturi“
Kilus tam tikrai ekstremaliai situacijai šalyje ar regione, dauguma švietimo įstaigų, kurios turi rūsio ar pusrūsio patalpas, taip pat atlieka ir priedangų paskirtį.
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas Dainius Žvirdauskas naujienų portalui tv3.lt anksčiau teigė, kad valdžios institucijos turėtų apsvarstyti, kaip reikėtų investuoti į tas mokyklas, kurios yra priskiriamos priedangoms, tačiau nėra tam gerai paruoštos.
„Galbūt verta ateityje investuoti į tas įstaigas, kurios priskiriamos priedangoms, bet jos neturi realaus rūsio. Gal verta pamąstyti apie kokių nors slėptuvių įrengimą“, – komentavo D. Žvirdauskas.
Jis pridūrė, kad apsvarstyti reikėtų ir tokių patalpų aprūpinimą alternatyviais energijos šaltiniais, kad, kilus ekstremaliai situacijai, įstaiga turėtų elektrą. Įvertinti reikėtų ir patalpų saugumo lygį. Pavyzdžiui, jei patalpose, kuriose reikėtų slėptis, kilus ekstremaliai situacijai, yra langai, pasirūpinti, kad jie nebūtų išdaužti.
„Tam pasirengimui ir tiems visiems veiksmams laiko nebus skiriama per daug, visada apie tai reikia tartis ir kalbėtis“, – tvirtino D. Žvirdauskas.
Tinkamų objektų – daugiau nei 6000
Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas patikino, kad šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 6 tūkst. objektų, kurie galėtų tapti priedangomis.
Jis taip pat teigė, kad šiuo metu 24 savivaldybės yra pasiekusios reikiamą priedangų skaičių, dar 27 yra „per viduriuką“.
Vidaus reikalų ministerija yra iškėlusi tikslą, kad šalies rajonų savivaldybėse priedangose apsaugą pavojaus atveju gautų 40 proc. gyventojų, miestuose – 60 proc., o bendras šalies vidurkis siektų – 50 procentų.
„Tačiau dar devynios savivaldybės visgi nepasiekė net vidurkio to reikalavimo“, – LRT radijui kalbėjo V. Dmitrijevas.
Kaip anksčiau yra sakiusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, kitąmet priedangų rengimui ir sutvarkymui planuojama skirti 12 mln. eurų.
Iki 2030 metų iš viso tam planuojama skirti 77 mln. eurų, o nuo lapkričio savivaldybės galėjo teikti paraiškas finansavimui, skirtam priedangų įrengimui ir modernizavimui.
200 priedangų iki galo neįrengta
Vilniaus daugiabučių rūsiuose ir požeminėse automobilių aikštelėse savivaldybė identifikavo daugiau nei 2 tūkst. potencialių priedangų. Tiesa, iš 2158 atrinktų potencialių priedangų – pastatų, rūsių ir garažų – visiškai įrengtų Vilniuje nėra nė 200. Priedangose trūksta antro išėjimo, ventiliacijos įrenginių, neišlaikomas yra ir 3 metrų atstumas nuo atraminių sienų.
Norint, kad priedanga būtų įrengta daugiabučio rūsyje, gyventojams teks paaukoti savo rūsio koridorius, katilines ar net privačius sandėliukus. Todėl stiklainius su raugintais agurkais, uogiene teks laikyti namuose.
„Labai daug priklauso nuo to, kiek patys gyventojai norės ir rodys iniciatyvą, pasinaudodami finansinėmis galimybėmis susitvarkyti ir palaikyti tvarką. Išnešti nereikalingus daiktus, išsivežti juos. Tai mes taip pat nemokamai užtikriname – galime iškviesti rangovus ir išvežti senas spintas bei sofas“, – TV3 Žinioms teigė sostinės meras Valdas Benkunskas.
Pasak vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės, šiuo metu yra pasiektas tikslas, kad pusė Lietuvos gyventojų turėtų saugų prieglobstį priedangoje. Tačiau kur slėpsis kita pusė tautiečių – nėra aišku. Priedangų įrengimas Lietuvoje vėluoja jau kelis metus.
„Dabar vyksta antrasis etapas – išsiaiškinus objektus, kurie atitinka priedangos kriterijus, laukia jų sutvarkymas. Kalbant apie 2025 metus, priedangų įrengimui ir tvarkymui yra numatyta 12 milijonų eurų“, – pasakojo vidaus reikalų ministrė.
Idėjos sulaukia kritikos
Opozicija kritikuoja, kad įgyvendinant Vilniaus gynybos politikos planą nėra tinkamai įvertintas priedangų poreikis tautiečiams, gyvenantiems individualiuose namuose ar sodų bendrijose. Mat artimiausia priedanga nuo namų gali būti ir 10 kilometrų atstumu.
„Iš tikrųjų, aš nesuprantu, ko čia džiaugiamasi. Jeigu tikslas yra, kad 50 procentų Lietuvos gyventojų turėtų galimybę pasislėpti priedangose, tai kur dings kita pusė? Čia, iš tiesų, įsivelia loterija dėl išgyvenimo“, – kalbėjo Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas.
Gynybos ir saugumo ekspertas Aurimas Navys teigia, kad vien tik priedangų Lietuvoje nepakanka – būtina ir veikianti perspėjimo sistema.
„Reikia, kad veiktų įspėjimo sistema. Turime žinoti, kada mus pasiekia priešiški objektai, ir gyventojai turi gauti perspėjimą, kad jie žinotų, kiek turi laiko reaguoti“, – mintimis dalijosi A. Navys.
Šiuo metu visoje Lietuvoje yra apie 6 tūkstančiai priedangų, tačiau koks realus pilnai įrengtų vietų skaičius – kol kas neaišku. O tikrų slėptuvių, kurios skirtingai nuo priedangų realiai apsaugo žmonių gyvybes nuo bombų, raketų ir kovinių dronų šalyje praktiškai nėra.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!