Kauno miesto savivaldybės ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Markauskaitė patvirtino, jog tokia programa yra svarstoma, tačiau dėl jos dar nebuvo balsuojama, tad ir apie detales kalbėti būtų per anksti.
„Tokia programa svarstoma, bet dar nepatvirtinta, todėl apie procesus, lėšas ir terminus dar per anksti kalbėti. Priėmus galutinius sprendimus, apie visą tai pranešime visuomenei“, – teigė R. Markauskaitė.
Vilnius ir Klaipėda panašių planų neturi
Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su kitų didžiųjų miestų savivaldybėmis paaiškėjo, jog kiti didieji maistai planų finansuoti slėptuvių įrengimą daugiabučių rūsiuose neturi. Tai patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas ir Klaipėdos miesto savivaldybės komunikacijos skyrius.
G. Grubinskas patikslino, jog Vilniuje gyventojams pasislėpti bus skirtos priedangos, o slėptuvės skirtos užtikrinti valstybės institucijų veiklai.
„Pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymą gyventojams pasislėpti nuo tiesioginio ar netiesioginio apšaudymo grėsmės, kilus oro pavojui ar karinei agresijai yra skirtos priedangos, o slėptuvės yra specialiosios paskirties statinys arba specialiai įrengta patalpa gyventojams, kurie užtikrina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą ekstremaliųjų situacijų ar karo metu arba turi priskirtų būtinų užduočių“, – paaiškino Vilniaus miesto savivaldybės atstovas.
Slėptuvėms taikomi aukštesni reikalavimai
Kitaip nei priedangos, slėptuvės yra reglamentuojamos gerokai išsamiau – nurodoma, kaip bus įrenginėjamos ligoninių ir kitų svarbiausių institucijų slėptuvės.
„Joms yra žymiai aukštesni reikalavimai dėl pastovaus, nuolatinio darbo karo arba kitomis ekstremaliomis klimato sąlygomis. Reglamente yra numatomi reikalavimai tiek dėl pastovių darbo vietų, apšvietimo, ventiliavimo, šildymo, sanitarinių sistemų“, – sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Taip pat reglamentuoti ir kolektyvinės apsaugos statinių reikalavimai.
„Jie yra labiau skirti pasislėpti gyventojams ir lankytojams nuo stichinių veiksmų, kategorizuota, kas privaloma tokiu atveju. Antra kategorija yra apsisaugoti, kol valstybė pasirūpins gyventojų ir lankytojų apsauga pervežant į saugias vietas ir evakuojant nuo sprogimų ir kitų kinetinių veiksmų. Trečioji kategorija yra kolektyvinės apsaugos statiniai, kurie turi būti atsparūs ir jonizuojančiai, apsaugoti nuo radioaktyvių pavojų“, – tvirtino ministras.
„Kalbant apie esamų pastatų pritaikymą, tai yra didelis iššūkis valstybei pritaikyti esamus pastatus ir jų požemines patalpas gyventojų priedangoms. Mes numatome Vyriausybės nutarimo pakeitimą, kuris leis renovacijos metu finansuoti dalį darbų ir pasidengti su valstybės subsidija ir lengvatine banko paskola šiuos darbus atliekant renovuojant gyvenamąjį pastatą, tačiau gyventojai turi patys rūpintis savo būstu, ypač individualiu būstu“, – teigė S. Gentvilas.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė anksčiau sakė, kad per tris mėnesius reikalavimus atitinkantys Turto banko valdomi nekilnojamojo turto objektai bus įtraukti į priedangų tinklą.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teigimu, siekiant stiprinti visuomenės pasirengimą galimoms grėsmėms, šalyje įkurtas per 3,3 tūkst. priedangų tinklas, kuriame tilptų 912 tūkst. (apie 31 proc.) gyventojų.
Taip pat, 12 savivaldybių jau pasiekė ir Vyriausybės iškeltą tikslą, numatantį, kiek gyventojų pavojaus atveju galėtų rasti saugų prieglobstį (60 proc. miestų savivaldybėse ir 40 proc. rajonų savivaldybėse).
Pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, kitos įstaigos savivaldybei privalo teikti informaciją apie statinius ir patalpas, kurie gali būti parenkami priedangoms įrengti, ir sudaryti galimybes neatlygintinai jomis naudotis.
Kolektyvinės apsaugos statinius įvardija kaip potencialiai pavojingus
Visuomenininkas, bei daug laiko Ukrainoje praleidęs TV6 laidos „Praeities žvalgas“ vedėjas Šarūnas Jasiukevičius naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min. su Artūru Anužiu“ tikino, jog dabartiniai mūsų kolektyvinės apsaugos statiniai ne tik nėra tinkami pasislėpti žmonėms, bet ir labai pavojingi, nes kilus karui taptų pirmaisiais rusų raketų taikiniais.
„Visą laiką priešo logika yra tokia, kad taikinys turi būti kuo vertingesnis. Tai reiškia, kad vienu pataikymu turi būti padaroma kuo daugiau žalos. Ir pavyzdžiui, jei raketa skrenda į 5 aukštų pastatą, tai yra taikomasi tarp 1 ir 2 aukšto, kad aikštelė, ta laiptinė, visa sugriūtų. Griūna perdanga antro aukšto ir tada visas pastatas prasmenga“, – sakė Š. Jasiukevičius
„Jeigu mes surenkame, sukomplektuojame žmones kolektyviniame gynybos statinyje, kurie yra pažymėti – mokyklos, bažnyčios, sporto salės – tai į tą bažnyčią gali 1000 žmonių tilpti ir priešui tai yra gerokai vertingesnis taikinys. Tai viena raketa nužudytų ne 40 žmonių, o 1000 žmonių“, – pridūrė visuomenininkas.
Kodėl valdantieji nesiima spręsti savo žmonių saugumo klausimo ir į piliečių saugumą atrodo žiūri pro pirštus, laidų kūrėjas sunkiai gali paaiškinti.
„Anksčiau tai mes galėjome vadinti kolaboravimu su priešu. Tai yra pagalba priešui, toks aplaidus neveiklumas, savo pareigų nevykdymas ir ministerija, atsakinga už civilinę saugą, absoliučiai nieko nedaro. Tai yra kolaboravimas su priešu ir iki karo mes galėjome sakyti, kad tai kolaboravimas iš kvailumo. Žmonės neturi patirties, supratimo toje srityje, absoliučiai nekompetentingi žmonės. Bet dabar, kai mes turime tokius akivaizdžius pavyzdžius, kaip tas pats Mariupolio teatras, žinokit, aš nebežinau, kaip tokią situaciją pavadinti“, – stebisi Š. Jasiukevičius
Neturi nei vienos slėptuvės
Trisdešimt kilometrų nuo Baltarusijos sienos esantis Vilnius, pasak mero, neturi nė vienos slėptuvės. Savivaldybė teisinasi, kad po sovietmečio visas slėptuves išpardavė privatiems asmenims ir dabar esą reikia tenkintis tuo, ką miestas turi – priedangomis. Karo specialistai sako, kad priedangos nuo raketų ir bombų neapsaugo.
O naujoms slėptuvėms pastatyti, pasak savivaldybės, vien Vilniui reikėtų milijardų eurų. Vis dėlto civilinės saugos valdyba aiškina, kad kilus karui slėptuvės būtų skirtos tik vadavietėms, o civiliai turėtų slėptis priedangose. Karo specialistai kraupsta nuo tokių pareiškimų, nes priedangos nuo raketų ir bombų neapsaugo.
Rusams kasdieną bombarduojant ir apšaudant Ukrainą, Vilniaus meras Valdas Benkunskas pripažįsta, kad vos trisdešimt kilometrų nuo Baltarusios sienos esanti mūsų sostinė neturi nė vienos slėptuvės. Mero žodžius kartoja ir savivaldybės darbuotojai. „Slėptuvių neturim šiai dienai. Nė vienos“, – sako savivaldybės atstovas Modestas Rudys.
Viską po sovietmečio pardavė
Civilinės saugos valdyba kartoja, kad slėptuvės skirtos tik vadavietėms, įstaigoms, kad šios kilus karui galėtų tęsti darbą. Civiliai turės tenkintis priedangomis.
„Gyventojas, kuris neturi privalomų užduočių, tiesiog nori apsaugoti savo gyvybę, sveikatą ir turtą, jis gali trumpam pasislėpti tame rūsyje, kuris šiek tiek pritaikytas labiau“, – teigia Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda. Tuo metu Vilniaus savivaldybė apgailestauja, kad slėptuvių civiliams neturi, visas jas po sovietmečio išpardavė.
„Bet kokiu atveju jos tikrai būtų naudingos, bet fiziškai mes jų neturim. Būtų gerai, kad jos būtų ir galėtume administruoti, bet jeigu jų nėra, tiesiog nėra. Ir nieko čia nepadarysi“, – sako savivaldybės atstovas Modestas Rudys.
Panevėžyje – vienintelė iki šiol savivaldybei priklausanti slėptuvė. Anksčiau ji priklausė ugniagesiams gelbėtojams. Tokioje slėptuvėje teoriškai galėtų slėptis žmonės, tačiau ją reikėtų remontuoti. „Nėra keista elektros instaliacija, nėra vėdinimo sistemos, nėra papildomos elektros šaltinio. Neabejoju, kad tos durys įėjimo turėtų būti keičiamos. Tai yra pasenę dalykai“, – teigia Panevėžio savivaldybės atstovas Justas Laurinavičius.
Reikia pabrėžti, kad priedangų niekas specialiai nestatė. Tai yra jau dabar esantys pastatai, kurie civilinės saugos specialistų požiūriu atitinka reikalavimus ir kelias valandas gali būti laikinas prieglobstis.