slėptuvės

Pasikėsinimas į Donaldą Trumpą gali iš esmės pakeisti lapkričio mėnesį vyksiančius JAV prezidento rinkimų rezultatus, sakė politologė, doc. Margarita Šešelgytė. O buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas tikina, jog šalies piliečiai turi pernelyg tvirtas nuomones apie kandidatus, kad įvykis iš esmės jas pakeistų.

Panevėžyje parduodama 800 kv. m. slėptuvė, įrengta 1976 m. Ją rasti galima „Panevėžio pramonės parke“, adresu Pramonės g. 8. Šio nekilnojamojo turto objekto kaina – 230 tūkst. eurų. Slėptuvėje 16 patalpų Beveik prieš 50 metų įkurta slėptuvė yra Panevėžio miesto pramoniniame rajone su gerai išvystyta infrastruktūra. Ji strategiškai patogioje vietoje – vos 5 minutės nuo transeuropinio tinklo kelio „Via Baltica“. Slėptuvė turi atskirą įėjimą, asfaltuotą privažiavimą, o teritorija – aptverta.

Nuo šių metų pradžios visoje Ukrainoje pastatytos ir įrengtos 337 slėptuvės nuo bombų, feisbuke paskelbė Ukrainos strateginių pramonės šakų viceministras Tymuras Tkačenka, pranešė „Ukrinform“. Pasak viceministro, tai atsiėjo 384,8 mln. grivinų. Įgyvendinta 13 naujų statybos projektų, 283 dideli priežiūros projektai, šeši renovacijos projektai, pastatytos 27 modulinės slėptuvės.

Nors Vidaus reikalų ministerija pripažįsta, kad priedangų didžiusiuose miestuose trūksta, ministrė Agnė Bilotaitė neretai akcentuoja, jog civilinės saugos sistema buvo pradėta kurti „nuo nulio“. O štai architektams atrodo kiek kitaip –  jų nuomone, ir dabar daroma daug klaidų, įstatyminė bazė yra absoliučiai skylėta. Kai kuriais atvejais keliami pertekliniai reikalavimai, o štai kitais atvejais, architektai nesupranta, kodėl nėra reikalaujama statytojų atsakomybės.

Kaunas ruošiasi karui. Miesto savivaldybė svarsto finansuoti priedangų įrengimą daugiabučiuose. Gyventojams reikės susimokėti už paraiškos pildymą, o savivaldybė žada padengti iki 100 procentų darbų: sumokės už papildomus įėjimus, langų dengimą, ventiliaciją, rūsio pritaikymą generatoriui naudoti ir padengs kitas panašias išlaidas. Tiesa, kiti didieji miestai pasekti Kauno pavyzdžiu neskuba.

Ketvirtadienį Švedijos vyriausybė pranešė investuosianti 385 mln. kronų (36 mln. JAV dolerių), kad sustiprintų savo slėptuves nuo bombų, pagalbos tarnybas ir civilinę gynybą, anksčiau įspėjusi, kad reikia rengtis karui. Civilinės gynybos ministras Carlas Oskaras Bohlinas sakė, kad praėjusį mėnesį į NATO įstojusi Švedija panaudos lėšas, kad sustiprintų gelbėjimo tarnybų gebėjimą veikti konflikto metu, kibernetinį saugumą ir padėtų sveikatos priežiūros sistemai kaupti vaistų atsargas.

Baiminantis Rusijos puolimo grėsmės savivaldybės ruošiasi – įrengiamos naujos priedangos, keičiami įstatymai, reikalaujantys naujuose pastatuose įrengti priedangas, atnaujinamos slėptuvės. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekusi kaunietė pasakojo, jog adresu Savanorių pr. 225 esanti sovietmečiu pastatyta slėptuvė griaunama. Toks veidmainiškumas stebina gyventoją – be to, ji pasakoja, jog jau teko patirti nuostolių.

Kauno miesto savivaldybei svarstant dėl lėšų skyrimo gyventojams įsirengti priedangas daugiabučių rūsiuose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas mano, kad tokios priemonės prisidėtų prie priedangų prieinamumo tikslo pasiekimo. Tuo metu Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas teigia, kad tokiai priemonei taikyti būtų reikalingas įvesti priedangų įrengimo ir priežiūros mokestis.

Ketvirtadienį ryte organizuotoje socialdemokratų konferencijoje – kritikos strėlės valdantiesiems, dėl jų pasirinktos civilinės saugos strategijos. Socialdemokratų Seimo nariai aiškino, jog civilinės saugos pasiruošimo darbai vyksta per lėtai, trūksta ir infrastruktūros, ir personalo. O štai anot Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narės, socialdemokratės Dovilės Šakalienės, apskritai naivu tikėtis, kad kolektyvinės apsaugos statiniai apsaugos gyventojus nuo bombardavimo.

Šiuo metu savivaldybės numato, jog pagrindinė gyventojų apsaugos forma būtų priedangos – daugiausiai mokyklos, sporto salės bažnyčios. Tokius planus saugumo ekspertai mala į miltus – jų teigimu, dabartiniai statiniai taptų pirmaisiais raketų taikiniais ir lemtų milžiniškus nuostolius. Savo ruožtu Kauno miesto savivaldybė svarsto skirti lėšas gyventojams įsirengti slėptuves daugiabučių rūsiuose – tiesa, ši idėja dar nepatvirtinta, tad nėra aišku, kiek pinigų būtų skiriama gyventojams.

Vis daugiau Europos šalių valdžios institucijų rimtai vertina Rusijos puolimo grėsmę ir imasi prevencinių priemonių. Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis trečiadienį paskelbė, kad 117 mln. zlotų (27 mln. eurų) skirta pastatyti slėptuvėms nuo bombų ir kitoms saugumo priemonėms mieste. Tikimasi, kad jos bus įrengtos per artimiausius 2-3 metus. Nurodoma, kad taip pat bus rengiamos ligoninės ekstremalioms situacijoms ir ruošiamos pratybos visuomenei.

Pagalbą ukrainiečių kariams į priešakines fronto linijas vežiojantis ir karo žiaurumą iš arti matantis visuomenininkas Šarūnas Jasiukevičius stebisi mūsų valdžios aplaidumu ir vadina tai kolaboravimu su priešu. Esą mes visiškai nesirūpiname naujų slėptuvių statymu ir įrengimu, o negana to, nepasirūpiname kaip išvešime žmones iš sostinės, kuri yra neapginama ir neevakuojama.  Apie tai Š. Jasiukevičius kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Ketvirtadienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas patvirtino, kad nuo dabar naujos statybos aukštesniuose daugiabučiuose ir įstaigose turės būti įrengtos priedangos. Jos turės talpinti 60 proc. pastatų lankytojų ar gyventojų. Tai numato trečiadienį įsigaliojęs naujas statybos techninis reglamentas. „Lietuvai iškilus aiškiems pavojams reikia iš naujo pažiūrėti į gyventojų, valstybės institucijos, apsaugą nuo pavojų“, – sakė S. Gentvilas.

Daug kalbama, kad reikia prioritetine tvarka visoms institucijoms rūpintis savo saugumu, kad esant neprognozuojamai situacijai darbuotojai turėtų saugias vietas darbui. O dar nuo senų laikų sklinda kalbos, kad kas jau kas, bet Seimas – puikiai apsaugotas ir kad ten dar nuo Sausio įvykių yra gerai įrengtų slėptuvių ar net evakuacijos tunelių.

Rusams kasdien bombarduojant Ukrainą, vidaus reikalų ministerija pristatė Lietuvos priedangų žemėlapį ir tvirtina, kad taip dar daugiau gyventojų žinos, kur slėptis kilus pavojui. Specialistai negaili kritikos valdžiai, esą pašonėje vyksta karas ir Kremlius kelia grėsmę visam regionui, tačiau Lietuva tam beveik nesiruošia. Štai kai kurios savivaldybės tik laikinai, vos kelioms valandoms, galėtų paslėpti 6 procentus visų savo gyventojų.

Kai valstybinių slėptuvių šalyje beveik nėra, o priedangų įrengimas stringa, Lietuvos architektų rūmai siūlo gyventojams patarimus kaip patiems namuose įsirengti priedangą sau ar bent pasirūpinti, kad užpuolus Rusijai ar atsitikus kitai nelaimei žmonės būtų saugesni. Architektai siūlo gyventojams patiems įsirengti tokią patalpą savo rūsyje, požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse, bažnyčiose. Tūkstančiai ukrainiečių kas dieną slepiasi slėptuvėse ir priedangose nuo rusų bombų ir raketų.

Ukrainos švietimo ministras sako, kad už Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos paramą šalyje pavyks įrengti šešias slėptuves netoli mokyklų, siekiant jose pratęsti ugdymą. Europos Komisijos delegacija Ukrainoje bei Lietuvos Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) ketvirtadienį pasirašė tai numatantį susitarimą. „Už ES ir Lietuvos pinigus pastatysime šešias slėptuves šešiose mokyklose, jos grįš į mokymo procesą. Tai maždaug 6 tūkst.

Šalies savivaldybėse papildomai identifikuoti dar 400 pasislėpti oro pavojaus atveju tinkami pastatai. Iš viso priedangų, skirtų apsisaugoti karinių grėsmių atveju, šalyje yra 2 272, antradienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Jose prireikus galėtų slėptis maždaug 660 tūkst. arba 23 proc. šalies gyventojų. Bendras siektinas rodiklis šalies mastu – kad priedangų užtektų 50 proc. gyventojų: 60 proc. miestų savivaldybėse ir 40 proc. – rajonų.

Muitinės pareigūnai dėkoja Vilniaus rajono Mostiškių ugniagesių komandai, antradienį Lavoriškių kelio poste padėjusiai atverti sulaikytame kroviniame vilkike aptiktas kontrabandos slėptuves. Jose pareigūnai rado beveik 38 tūkst. pakelių baltarusiškų cigarečių: mašinos vairuotojas buvo sulaikytas, o Muitinės kriminalinėje tarnyboje (MKT) pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kontrabandos.

Laikinai okupuotame Kryme iš sandėlio rusai išsivežė įrangą, rašo „Radio Svoboda“. Kaip skelbia minėtas kanalas, remiantis palydovinėmis nuotraukomis matyti, kad rusai ištuštino sandėlį šiaurinėje Krymo dalyje ir ten iškasė griovius. „Matyti, kad 2022 m. spalio mėnesį ir šių metų sausio mėnesį Medvedivkos kaime, Džankojaus rajone, buvo įrangos. Balandžio 25 d. nuotraukoje jos nėra, teigia „Krym.realiji“ ir projekto „Schemes“ žurnalistai“, – rašoma „Radio Svoboda“ pranešime.

Lietuvos dvasininkai, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, kviečia žmones prieglobsčio ieškoti bažnyčiose ar jų rūsiuose. Sienos ten storos, yra tualetai bei užtektinai erdvės. Už tokią kunigų iniciatyvą šalies valdžios atstovai siūlo šventoves net finansiškai paremti. O štai istorikai sako, kad bažnyčios nuo seno buvo žmonių priebėgos objektai. Tiesa, Dievo namų bokštai neretai tapdavo ir artilerijos ar aviacijos taikiniais.

Rusijos valstybės tarnautojai neviešai tikrina ir atnaujina sovietines bombų slėptuves, ir ne tik su Ukraina besiribojančiuose regionuose, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“, cituodama savo šaltinius. „Bloomberg“ šaltinių teigimu, Rusijos tarnautojai privačiai tikrina rūsius ir kitas saugomas vietas, remontuoja ir valo nuo sovietinių laikų nenaudojamas konstrukcijas.

Kylant grėsmei dėl agresyviai nusiteikusios Rusijos puolimo prieš mūsų šalį esame priversti pagalvoti, kur slėptumėmės, jei virš galvų imtų skristi raketos, sproginėtų bombos. Kur slėptumėmės nuo pirmųjų priešo smūgių iš oro? Valdžia sako, kad šiuo metu vietos yra mažiau nei kas penktam Lietuvoje gyvenančiam žmogui ir skubiai ieško slėptuvių, kurias galima būtų pažymėti naujuoju ženklu – Priedanga.

Seimo nariams iš opozicijos prašant šių metų biudžete numatyti papildomai apie 36 mln. eurų slėptuvių remontui, žemės ūkiui ir kontrolierių bei ombudsmenų algoms, Vyriausybė pirmadienį nutarė tam nepritarti.  „Biudžetą teikiame nepakeistą po paskutinio svarstymo Seime. Aplinkybės, dėl kurio keičiamas biudžetas, nepasikeitusios, biudžetas tikslinamas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir dėl to sukeltų ekonominių ir geopolitinių pasekmių“, – posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Slėptuvių Lietuvoje beveik nėra, o tos, kurios yra – skirtos valdininkams. O štai gyventojai nuo bombardavimų turėtų slėptis mokyklose ir darželiuose, bet ten tilptų tik trečdalis, kiti bombų lietų galėtų pasitikti namuose. Pabėgti nuo karo taip pat būtų sunku, o neįgalieji ir mamos su sergančiais vaikais, matyt, būtų pasmerkti.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pripažįsta, kad Lietuva per 3 dešimtmečius nepasirūpino slėptuvėmis. Anot jos, civilinės saugos mechanizmas Lietuvoje sumenko – dabar šioje srityje šalies mastu darbuojasi 90 proc. mažiau specialistų. Ji tikino, kad ministerija ruošia planus civilinės saugos situacijai gerinti, bet kartu pabrėžė, kad būtina investuoti į krašto gynybą. Trečiadienį vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė Seime susitiko su opozicinėmis frakcijomis.

Karas Ukrainoje pravėrė akis ir Lietuvos politikams. Nors iki jo valdžia dažniausiai aiškino, kad Lietuvoje nereikia slėptuvių, dabar jau vis dažniau pripažįstama, kad jos būtinos, karo atveju norint apsaugoti civilius. Tačiau slėptuvių tinklas buvo neišsaugotas, todėl dabar bus bandoma jį atkurti. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad galbūt statant naujus pastatus bus privaloma įrengti ir slėptuves.

Sostinėje nekilnojamo turto (NT) skelbimuose padaugėjo pasiūlymų įsigyti  į slėptuves karo atveju panašias patalpas. Anksčiau jas pirkę patalpų savininkai, šiandien jas bando parduoti už dvigubai didesnę kainą, praneša portalas delfi.lt.  NT ekspertai pripažįsta, kad šis laikotarpis yra tinkamas tokio turto pardavimui, tačiau kartu teigia, kad potencialus pirkėjas taip pat turėtų pagalvoti ką šiose patalpose įrengti.

Seime registruotos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma įteisinti, kad statantys visuomeniniams poreikiams skirtus statinius privalėtų po jais įrengti slėptuves, kurios žmones galėtų apsaugoti nuo pavojų ekstremalių situacijų ar karo metu. Toks reikalavimas galiotų naujai statomiems visuomeniniams pastatams, kurie būtų pritaikyti daugiau nei 100 žmonių. Tokį Statybos įstatymo pakeitimo projektą parengė grupė Seimo narių iš socialdemokratų, valstiečių ir žaliųjų bei laisviečių gretų.

Atsižvelgdamas į visuomenėje kylančius klausimus dėl buvusių slėptuvių galimo pritaikymo ir panaudojimo, Turto bankas nusprendė laikinai pristabdyti tokio pobūdžio objektų parengimo pardavimui procesus, rašo portalas lrytas.lt. Turto bankas šiuo metu parduodamo turto sąraše yra šešios buvusios slėptuvės ir viena vadavietė. Pavyzdžiui, Vilniaus centre 1957 metais statytame daugiabutyje už 115 tūkst. eurų parduodama 164 kv. metrų ploto slėptuvė.

Jeigu kiltų oro pavojus, po žeme specialiai numatytose vietose tilptų pasislėpti tik kas dešimtas lietuvis. Dar per 30 procentų žmonių galėtų slėptis mokyklų salėse. Likusieji priedangos turėtų ieškotis paprastuose rūsiuose, tačiau šios vietos – pačių gyventojų atsakomybė, tad tarnybos rekomenduoja išsikuopti po žeme esančius sandėliukus. Ministerija ir savivalda pagaliau prabilo, kad gal ir vertėtų antram gyvenimui prikelti išparceliuotus apgriuvusius sovietinius bunkerius.

Mėnesį besitęsianti Rusijos invazija į Ukrainą keičia nuotaikas ir Lietuvoje. Gyventojai svarsto, ar nelaimės atveju visiems pakaktų vietų saugiai pasislėpti. Savo ruožtu šalies institucijos ramina – kolektyvinės priedangos statiniuose, galėtų tilpti daugiau kaip 1,2 mln. žmonių – 40 proc. Lietuvos gyventojų. Likusiems tektų slėptis rūsiuose, požeminėse aikštelėse. Specialistai taip pat ragina žmones pasiruošti patiems: turėti maisto atsargų, išgyvenimo krepšį ir atlikti kitus veiksmus.

Kilus karui Ukrainoje daugelis gyventojų susirūpino, kur slėptųsi oro atakų atveju. Valdžia ramina, kad nors kolektyvinių apsaugos statinių užtektų mažiau nei pusei šalies gyventojų, apsaugą kitokio tipo pastatuose rastų visi lietuviai. O štai viena vilnietė apžiūrėjo arčiausiai jos namų esančias saugojimosi vietas ir nustebo. Vienos jau seniausiai privatizuotos, kitų šeimininkai net nenutuokia, kad nelaimės atveju pas juos sugūžėtų daugybė žmonių.

Vadinamųjų kolektyvinės apsaugos statinių, skirtų žmonių priedangai nelaimės atveju, užtektų 40 proc. šalies gyventojų. Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, papildomi priedangos objektai užtikrintų galimybę saugiai pasislėpti likusiai daliai šalies gyventojų. Ketvirtadienį Vyriausybės valandos metu Darbo partijos narys Seime Artūras Skardžius kreipėsi į vidaus reikalų ministrę A. Bilotaitę  klausdamas, ar kolektyviniai apsaugos statiniai gali užtikrinti efektyvią apsaugą.

Siekiant užtikrinti gyventojų civilinę saugą reikia dirbti dviem kryptimis: stiprinti ne tik slėptuvių infrastruktūrą, bet ir oro gynybą, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas. „Galime galvoti apie slėptuvių infrastruktūrą, bet, kita vertus, reikia galvoti apie oro gynybą ir investicija į oro gynybą reikštų, kad tų slėptuvių reikia mažiau, ir abiem kryptimis reikia dirbti“, – trečiadienį BNS sakė komiteto pirmininkas.

Vadinamųjų kolektyvinės apsaugos statinių, skirtų žmonių priedangai nelaimės atveju, užtektų 40 proc. šalies gyventojų, likusieji galėtų slėptis rūsiuose, požeminėse aikštelėse, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Antradienį po susitikimo su savivaldybėmis bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovais ministrė patikino, kad artimiausiu metu savivaldybėse bus inventorizuotos priedangos vietos gyventojams.

Vykstant karui Ukrainoje Lietuvoje padidėjo nerimas dėl šalyje esančių slėptuvių padėties. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad šią savaitę bus inventorizuoti visi tokie pastatai šalyje. Pasak jos, vertinami ir visos šalyje esančios požeminės stovėjimo aikštelės, rūsiai ir cokoliniai aukštai. Ministrės tvirtinimu, priedangą tokiuose statiniuose galėtų rasti vis Lietuvos gyventojai.

Kremliaus režimui Ukrainoje naudojant vis žiauresnius karo veiksmus, nusitaikant net ir į beginklius civilius, nerimo nuotaikos lydi ir Lietuvos gyventojus. Dažnas teigia apie tai galvojantis, bet neturįs plano, kaip nelaimės atveju elgtųsi. Juos ramindami institucijų atstovai sako, kad baimintis Lietuvoje nėra ko – kol kas grėsmių jokių nekyla. Lietuviai ieško informacijos, kur, neduok Dieve, jei kiltų grėsmė, kur galėtų saugiai pasislėpti.

Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei dar šią savaitę patikinus, kad šalyje yra pakankamai slėptuvių, galinčių apsaugoti karo metu, sostinės gyventojai teigia pasigendantys informacijos, kur jų ieškoti. Vilniaus miesto savivaldybė juos ramina pabrėždama, kad jomis rūpinamasi iš anksto ir primena, ką reiktų daryti įvykus nelaimei.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė antradienį surengtoje konferencijoje patikino, kad Lietuvoje yra pakankamai slėptuvių, galinčių apsaugoti gyventojus nuo karo. Žemiau pateikiame slėptuvių Vilniuje sąrašą ir raginame gyventojus nepanikuoti, kadangi Lietuva šiuo metu yra saugi ir jos niekas nepuola. Svarbu. Slėptuvės ir kolektyvinės apsaugos statiniai turi tokią pačią paskirtį ir tai nėra bunkeriai.

Nuo pat Rusijos puolimo Ukrainos pradžios taikūs daugelio miestų gyventojai yra priversti periodiškai slėpti nuo antskrydžių ir sprogimų slėptuvėse. Suskambus oro pavojaus signalui žmonės traukia į slėptuves, kur laukia antpuolio pabaigos. Itin sudėtingą laikotarpį Ukrainoje šiuo metu išgyvena mažiausieji ir gimdyvės. Jautrią fotografiją paviešino naujienų agentūra UNIAN: „Ši slėptuvė yra specializuotuose vaiko namuose Kropivnycke. Ten visi vaikai yra našlaičiai. Daugelis jų sergantys.

Vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno vadovaujama Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija spręs, ką daryti su valstybinėmis slėptuvėmis. Kaip BNS sakė ministro atstovas Karolis Vaitkevičius, komisija vertins Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pateiktą medžiagą bei aptars galimus sprendimus - kurių slėptuvių atsisakyti, kurias reikėtų įrengti užtikrinant keliamus reikalavimus. „Įrengti vieną slėptuvę labai brangiai kainuoja.

Vienus tokios žinios gąsdina, kitus - priverčia nusijuokti. Šaltojo karo metais daugelis žmonių konstruodavo nedideles slėptuves, kad apsisaugotų nuo galimo atominės bombos sprogimo. Tokių ar bent jau panašių slėptuvių galima rasti ir mūsų šalyje. Šiomis dienomis apie bet kokią karo riziką kalbama gerokai daugiau nei bet kada anksčiau. Lietuva šiuo atžvilgiu nė trupučiu nesiskiria nuo likusio pasaulio.

Antradienį muitininkams įkliuvo keturi lengvieji automobiliai su įrengtomis cigarečių kontrabandos slėptuvėmis. Kaip pranešė Muitinės kriminalinė tarnyba, bendra gabentų rūkalų vertė – apie 20 tūkst. eurų. Cigarečių buvo aptikta Šalčininkuose ir Raigarde sulaikytų automobilių slenksčiuose, dugnuose, durelėse ir kitose gamyklinėse ertmėse. Muitinės duomenimis, vežėjai apdairiai prisikrovė rūkalų tik tiek, kad cigarečių vertė neviršytų 9 tūkst.

Tikra važiuojanti kontrabandinių cigarečių slėptuvė – šitaip galima pavadinti pirmadienio rytą iš Baltarusijos į Šalčininkų kelio postą atvažiavusį mikroautobusą „Dodge“. Lietuvos muitinės pareigūnams patikrinus šią automašiną, tūkstančiai cigarečių pakelių pabiro iš visur kur tik buvo įmanoma juos paslėpti: sėdynių, oro filtro, grindų, durelių, salono apdailos. Rugpjūčio 8-ąją, apie 6 val.

Paaštrėjus geopolitinei situacijai Rytų Europoje, vis dažniau užverda diskusijos dėl gyventojų saugumo karo ar ekstremalių situacijų atvejais. Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas perspėja, jog šalies sostinėje didžioji dalis slėptuvių yra privatizuotos, o apie pavojų perspėjančių sirenų tėra tik 3. Tuo metu Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamentas pabrėžia, kad dėl susidariusios situacijos atsakomybė krenta ant pačios savivaldybės pečių.

Ankstų šeštadienio, balandžio 19 d., rytą Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio posto pareigūnai pagal Muitinės kriminalinės tarnybos informaciją išaiškino atvejį, kai Lietuvos pilietis iš Kaliningrado srities neteisėtai bandė įvežti 88400 vnt. (4420 pakelių) įvairių rūšių tabako gaminių be banderolių. Apie 6.40 val.

Turtuoliai saugumą pakėlė į neregėtas technologijų ir kainų aukštumas. Milijardieriai rūpinasi dėl protestuotojų, piratų bei pagrobėjų ir todėl savo namus, jachtas ir net privačius lėktuvus bando paversti tvirtovėmis. CNBC pažvelgė į kelias neįtikėtinas priemones (ir jų kainas), kurių griebiasi milijardieriai siekdami visiškos apsaugos. Saugus branduolys Kaina: 150 tūkst. JAV dolerių Šiais laikais ne vienas kambarys, bet visas namas yra paverčiamas tvirtove.

Buvęs Libijos lyderis Muammaras Gaddafis turėjo nedeklaruotų cheminių ginklų atsargų, praneša institucija, prižiūrinti tokios ginkluotės draudimą pasaulio mastu, informuoja BBC. Cheminių ginklų uždraudimo organizacija (OPCW) praneša, kad inspektoriai lankėsi Libijoje šią savaitę. Atlikus ginklų patikrinimą, tarp cheminės amunicijos sudedamųjų dalių buvo rasta garstyčių dujų, galinčių sukelti skausmingą bėrimą pūslėmis.