„Aš manau, kad čia reikalingas mišrus būdas. Palikti savivaldybes su jų galvos skausmu ir nuleisti viską joms ir tikėtis, kad procesas pajudės greitai, nėra labai sąžiningas būdas“, – kandidatų į prezidentus debatuose LRT radijuje pirmadienį aiškino G. Nausėda.
Prezidento vertinimu, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kol kas neužtikrino, kad visose savivaldybėse priedangų įrengimo procesas vyktų vienodu greičiu. Be to, valstybės vadovas tikina pasigendantis Vyriausybės bendradarbiavimo su savivaldybėmis.
„Savivaldybėms stinga pagalbos. (...) Civilinių priedangų problema yra aktuali problema ir toks vėžlio žingsnis, kokiu mes žengiame į priekį, jas įrengdami, yra tikrai nepriimtinas, nes mūsų žmonių saugumas tikrai yra didžiausias prioritetas. Gyvename tokioje geopolitinėje realybėje, kokioje gyvename, ir nesinorėtų, kad iškiltų pavojai ten, kur paskui galima būtų badyti pirštais ir sakyti, (...) nepasirūpinom“, – pridūrė G. Nausėda.
Šimonytė: ypač svarbus aktyvus savivaldybių įsitraukimas
Atsakydama į kritiką, premjerė I. Šimonytė pabrėžė, kad šiuo metu yra parengta Civilinės saugos koncepcija, kuri numato veiksmų planą toliau plečiant priedangų tinklą. Tiesa, anot jos, tam ypač svarbus aktyvus savivaldybių įsitraukimas.
„Sutinku, kad reikia pagalbos savivaldybėms. Bet (...) tai yra savivaldybių savarankiška funkcija – civilinė sauga, bet net į tai nežiūrint, savivaldybės geriausiai „ant žemės“ žino, kokia yra situacija, kokie yra pastatai, kur galima pritaikyti pastatus priedangoms, kur negalima pritaikyti, kur galima pritaikyti investicijas“, – debatuose teigė I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovės teigimu, priedangų skaičius savivaldybėse priklauso nuo to, kaip atsakingai šios ėmėsi jas įrengti, taip pat nuo savivaldybių dydžio. O pati Vyriausybė, anot I. Šimonytės, bendradarbiauja su tomis savivaldybėmis, kurios aktyviai rūpinasi civiline sauga.
Pasak I. Šimonytės, šiuo metu priedangose galėtų pasislėpti trečdalis Lietuvos gyventojų.
Prezidento rinkimai šalyje vyks gegužės 12 dieną.
