priedai

Siekdami patraukti darbuotojus, Lietuvos verslai darbuotojams siūlo įvairius nefinansinius priedus – nemokamus užkandžius, sporto klubų narystes, renginius. „CV-Online marketingo vadovės Ritos Karavaitienės teigimu, labiausiai darbuotojai vertina galimybę dirbti nuotoliu, lanksčias darbo valandas. Darbo rinkos puslapio „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė išskyrė kelias dažniausiai minėtame portale sutinkamas darbdavių siūlomas naudas.

2022 metais nefinansinius priedus gavo 79 proc. darbuotojų, o  motyvacinių priedų gavėjų nuo 2021 metų paaugo 4 proc., antradienį pranešė atlyginimų tyrimo portalas manoalga.lt. Tyrimo duomenimis, per metus labiausiai padaugėjo tokių skatinimo formų kaip darbas namuose, įmonės įmokos papildomam sveikatos draudimui, įmonės renginiai, automobilio parkavimo vieta, rekomendacijų programa, priedai ypatingomis gyvenimo progomis ir nemokami gėrimai.

Pernai metų pabaigoje ir šių metų pradžioje įmonės norėdamos išsaugoti ir paskatinti darbuotojus jiems mokėjo premijas. Dalis darbuotojų gavo tryliktą atlyginimą. Darbdaviai tikina, kad pernai premijos buvo didesnės dėl kylančios infliacijos. Tuo metu darbuotojų atstovai pažymi, kad premijų, susimokėti kas mėnesį kylančioms sąskaitoms, neužtenka. Todėl ragino darbdavius kelti darbuotojams algas.

Nemokami užkandžiai, sporto klubas ar kitos pramogos darbe – svajonė ar realybė Lietuvoje dirbančiam žmogui? Apie tai, kokie paskatinimai lietuviams siūlomi dažniausiai, pasakoja darbo rinkos portalo „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė, o Lietuvos startuoliai – „Vinted“ ir „Kilo Health“ atskleidžia, kaip motyvuoja savo darbuotojus.

Dar šių metų pradžioje milžiniškų darbo krūvių nebeatlaikantis Kėdainių pirminė sveikatos priežiūros centro (PSPC) kolektyvas, nerasdamas sutarimo su įstaigos vadovais, raštu kreipėsi į savivaldybės vadovus ir krašto politikus. Meras Valentinas Tamulis tuokart subūrė darbo grupę, kurioje buvo nuspręsta skirti priedus už medikų dirbamus viršvalandžius.

Vyriausybei planuojant atšaukti ekstremalią situaciją medikų bendruomenei nerimą kelia tai, kad jiems nebebus mokami priedai už darbą su COVID-19 ligoniais. Ministras Arūnas Dulkys gi teigia, kad pandemija baigiasi ir reikia grįžti ir prie įprastų paslaugų teikimo. A. Dulkys trečiadienį patvirtino, kad pasibaigus tiek karantino režimui, tiek ekstremaliai situacijai, medikams COVID-19 priedai skiriami nebebus.

Dar vasarą Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad šeimos gydytojai už kiekvieną paskiepytą nuo koronaviruso pacientą gaus papildomus pinigus. 5, 15 ar net 30 eurų už vieną pacientą – tokios sumos buvo žadamos, tokias sumas, padaugintas iš paskiepytų pacientų skaičiaus, šeimos gydytojai turėjo gauti papildomai kiekvieną mėnesį. Praėjo jau kone pusmetis po šios žinios paskelbimo, bet Kėdainių medikai dar nėra gavę nei vieno papildomo cento.

Nuo praėjusių metų pavasarį Lietuvoje prasidėjusios koronaviruso pandemijos vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir darbuotojų atlyginimų priedams papildomai skirta daugiau nei 16 mln. eurų.  Pasak Vidaus reikalų ministerijos, šie priedai statutinių įstaigų pareigūnams ir kitiems darbuotojams skirti už papildomų užduočių atlikimą, padidėjusį darbų mastą, už darbą, nustačius pareigūną veikiančius kenksmingus arba pavojingus veiksnius ar esant nukrypimams nuo normalių sąlygų.

​Padidintam darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti už sausio mėnesį ligonių kasos gydymo įstaigoms pervedė visas reikalingas lėšas – 17,8 mln. eurų. Tai – 0,5 mln. eurų daugiau nei gruodį. Paskutinė sausio atlyginimams reikalinga suma – 5,1 mln. eurų gydymo įstaigas pasiekė šiomis dienomis.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kadkitų metų biudžete bus suplanuotos lėšos medikų priedams, o visos COVID-19 situacijai reikalingos priemonės biudžeto projekte jau viršija 1 mlrd. eurų. „Tikrai bus suplanuotos lėšos, kurios reikalingos mokėti priedams. Tikrai bus mokamas tas atlyginimas, kuris buvo padidintas šiais metais visus pilnus ateinančius metus“, – žurnalistams Seime sakė Vyriausybės vadovė.

Daugelis žmonių į kasdienį mitybos racioną įtraukia duoną. Gamintojai, atsižvelgdami į pirkėjų poreikius, siūlo įvairių jos rūšių: kvietinės, ruginės, visų grūdo dalių, su saulėgrąžomis, bemielės, be pridėtinio cukraus ir daug kitų. Kaip nepasiklysti renkantis? Ekspertai pataria, kaip išsirinkti sveikesnę duoną, ir įvardija duonoje esančių priedų reikšmę mūsų organizmui.

Kadenciją baigianti Vyriausybė su koronavirusu kovojančių medikų priedams numatė 10 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) pagrindinio rezervo. Pasak laikinojo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, tvirtinant 2020 metų PSDF biudžetą tokių išlaidų nebuvo numatyta, o vienintelis galimas kompensavimo šaltinis yra PSDF pagrindinės rezervo dalies lėšos ir tam reikia Vyriausybės pritarimo. „Šiuo metu rezervo dalies lėšas sudaro 10 mln. eurų.

Vyriausybė dešimtims tūkstančių šalies medikų dovanoja atostogas – taip bandys ir medikus pamaloninti, ir šalies turizmo verslą gelbėti. Dar šį rudenį kiekvienas sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojas galės gauti 200 eurų nuolaidą savo atostogoms Lietuvoje. „Medikų sąjūdžio“ atstovai sako, kad tai jokios realios naudos neatnešantis politikų triukas prieš rinkimus.

Šalyje net trečdalis ligoninių dar neatvėrė durų savo pacientams. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tai jau vadina veltėdžiavimu. Pasak jo, pasiruošti veiklos atnaujinimui gydymo įstaigos turėjo visą mėnesį, tačiau neskubėjo galbūt dėl to, kad ir nedirbdamos gauna finansavimą iš ministerijos. Ministras grasina iki pirmadienio nepradėjusioms gydyti ligoninėms pinigų kranelį užsukti. O gyventojai tuo metu dalijasi istorijomis, kaip nesulaukia net būtinosios pagalbos.

Milžiniškos pacientų eilės poliklinikose ir ligoninėse, kur laisvos vietos pas specialistą gali tekti laukti net iki rudens vidurio. Tokią kasdienybę piešia Lietuvos gydytojai, kurie kritikuoja naują ligoninių, poliklinikų darbo tvarką. Esą rekomendacijos dirbti ciklais ne tik neleidžia pacientams laiku pradėti gydymo, bet ir mažina medikų algas.

Krizė jau smogė vyresniems nei 60 metų amžiaus darbuotojams. O darbdaviams juos masiškai pradėjus  atleidinėti, pagalbos ranką senjorams ir juos įdarbinusiam verslui žada tiesti valdžia. Kad nedidėtų vyresnio amžiaus bedarbių gretos, ministerija siūlo didinti subsidijas už jų prastovas. 75-erių senjoras Antanas jau dešimtmetį dirba viename sostinės prekybos centre.

Nerimsta aistros dėl sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos kurtų medalių medikams pagerbti. Jais bus apdovanoti priešakinėse linijose su koronavirusu kovoję sveikatos priežiūros atstovai. Tačiau medikų sąjūdis tokio apdovanojimo nei nori, nei laukia. Kai kurie tikina, kad Sveikatos apsaugos ministerijai iš pradžių vertėtų pasirūpinti algomis, apsaugos priemonėmis ir kvalifikaciją keliančiais mokymais, o ne beverčiais metalo gabalėliais.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė grupės parlamentarų siūlymui karantino metu pareigūnams mokėti 60–100 proc. dydžio priedus prie algos, kaip ir medikams. Už tokius Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimus balsavo 78 Seimo nariai, prieš buvo du ir susilaikė 21 parlamentaras.  Dėl projekto paprašyta Vyriausybės išvados, jį toliau svarstys Seimo komitetai.

Karantino laikotarpis – daugeliui dirbančiųjų išbandymas: vieni džiaugiasi, kad tik išlaikė darbus, antri liūdi virtę bedarbiais, o dalies ministerijų tarnautojai už viršvalandžius gauna ir priedus. Tačiau premjeras ir prezidentas jau prabyla, kad metų viduryje gali tekti peržiūrėti valstybės biudžetą. O tai kažkam iš gyventojų reikštų suplonėjusią piniginę.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) darbuotojų atlyginimai gerokai šoktelėjo, o kai kurie nuo šiol uždirbs tik 50 eurų mažiau nei šalies premjeras. Tuo metu ekstremaliomis sąlygomis dirbantys medikai didesnių atlyginimų vis dar laukia. Tačiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga situacijos nedramatizuoja. Pasak jo, visuomenė nuvertina valstybės tarnautojų darbą. Kaip skelbia naujienų portalas lrt.

Antradienį Seime vėl grįžta prie klausimo dėl pavojingomis sąlygomis dirbančių sveikatos priežiūros specialistų priedų. Parlamentarai vakarinio posėdžio metu vienbalsiai pritarė siūlymui juos skirti COVID-19 infekcijos židiniuose dirbantiems darbuotojams, tačiau jų dydį įvertinti pagal sąlygų pavojingumo lygį.  Pritarta, kad sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, dirbantys ypač pavojingomis sąlygomis, infekcijos židiniuose, gautų nuo 60 iki 100 proc.

Karantino metu padidėjus darbo krūviui ir sveikatos rizikai, prie dvejų prekybų tinklų, praėjusią savaitę pranešusių apie priedus darbuotojams, prisijungė ir „Maxima“ bei „Rimi“.  „Maxima“ darbuotojams už kovo mėnesį išmokės virš 1,5 mln. eurų priedų, iš jų 0,9 mln. eurų –  papildomi priedai už darbą karantino sąlygomis, pranešė įmonė. Priedai sudarys apie 13 proc. darbuotojų užmokesčio.

O štai seimūnai vienas per kitą bando išsrėbti savo pačių privirtą košę dėl priedų prie atlyginimų medikams. Vakar valdantieji su opozicija tiek susipyko lenktyniaudami, kurie medikams pasiūlys daugiau pinigų, kad balsavimas žlugo išvis be jokio rezultato. Medikai dėl tokio politikų populizmo pašiurpę, prezidentas tai išvadino „fiasko“, o „valstiečiai“ su konservatoriais jau žada derėtis ir kitą posėdį elgtis brandžiau.

Tūkstantinės baudos – tokioms griežtoms bausmėms nesilaikiusiems karantino ir kitus apkrėtusiems žmonėms pritarė Seimas. Parlamentarai  balsavo ir už izoliacijoje esančių asmenų elektroninį sekimą – duomenų apie jų buvimo vietą rinkimą. Kol vieni Seimo nariai tokias pataisas vadina nedemokratiškomis ir pažeidžiančiomis žmogaus teises, kiti gi jas įvardija būtinomis karo prieš virusą priemonėmis, nors kol kas nepaskelbta nei nepaprastoji nei karo padėtis.

Karantino akivaizdoje didelis darbo krūvis atiteko parduotuvių darbuotojams. Jie sparčiai pildo vis ištuštėjančias lentynas ir aptarnauja pirkėjus, kurie šiuo metu perka gal ir rečiau, bet kur kas daugiau.  Prekybos tinklai pripažįsta, kad daliai darbuotojų darbo padaugėjo, tačiau apie papildomus priedus kalba gana aptakiai. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip penki didžiausi šalies parduotuvių tinklai atsiskaitys už papildomus darbuotojų krūvius.

Ar įsivaizduojate, kaip atrodo penkiasdešimties metų pyragaitis? Taip, pasirodo, tai įmanoma – papasakosime jums vieno pyragaičio istoriją, kuriame esantys priedai ir konservantai padėjo jam išlikti kone pusę amžiaus. Jis kažkuo panašus į kempinę, kažkuo į džiūvėsį. Porėtas ir aptrupėjęs… Šiam kadaise minkštam ir kvapniam su kreminiu įdaru pyragaičiui – jau kone pusė amžiaus.

Pastaruoju metu nemažai valdžios institucijų su darbuotojais yra sudariusios kolektyvines sutartis. Kai kurių jų nuostatų galėtų pavydėti daugelis paprastų darbuotojų. Kolektyvinių sutarčių registre yra dešimtys sutarčių, sudarytų valstybės ir savivaldybių institucijose. Kai kurias atsirinkus visiškai atsitiktine tvarka, aiškėja, kad kai kurie tarnautojai ir pareigūnai užsitikrinę kur kas geresnes darbo sąlygas nei numato Darbo kodeksas.

Retas galėtų atsispirti tokiems gardiems lietuviškiems patiekalams kaip cepelinai, bulvių košė, bulviniai blynai ar plokštainis. Tačiau tokiais patiekalais esame linkę mėgautis rečiau, nes kaip žinia, bulvės nėra sveikas pasirinkimas. Vis dėlto profesorius Alvydas Unikauskas turi kiek kitokią nuomonę ir LRT laidoje „Klauskite daktaro“ atskleidė, kaip bulvių žalą paversti nauda. Tikriausiai pastebėjote, kad pavalgius daug bulvinių patiekalų, norisi eiti prigulti ar net pamiegoti.

Darbuotojams pranešus apie planus piketuoti, AB „Achema“ kreipėsi į Premjerą Saulių Skvernelį, Ūkio, Energetikos, Finansų, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas bei kitas atsakingas valstybines institucijas. „Achema“ valdžios atstovų prašo numatyti galimybę koreguoti SGD terminalo ir VIAP mokesčių dydžių rinkimo tvarką nuostolingu veiklos laikotarpiu. „Šiemet susidarė ypač nepalankios vadinamosios kainų žirklės – sumažėjo pasaulinės trąšų kainos, o gamtinių dujų kainos išliko labai aukštos.

Kaip priversti valdininkus geriau ir efektyviau dirbti, ėmėsi svarstyti Seimas. Pagal naują Valstybės tarnybos įstatymą, valdininkai neteks daugumos priedų prie atlyginimo, tačiau jų algų žadama nemažinti. O uždirbantiems mažiausias 500 € algas – jas padvigubinti. Tuo metu profsąjungos jau skundžiasi, kad iš valstybės tarnautojų bus atimta daug dabartinių privilegijų, o Seimo opozicija išvis abejoja, ar po reformos valdininkai dirbs geriau.

Artėjant šventiniam laikotarpiui, kai kurie darbdaviai „palepina“ savo darbuotojus ir skiria jiems Kalėdinisu priedus arba metų pabaigos premijas. Tačiau ne visose šalyse darbdaviai vienodai dosnūs. Kiek darbuotojų gauna Kalėdinį priedą (13-tą atlyginimą) ir metų pabaigos priedus bei koks šių priedų dydis atskleidžia tarptautinis atlyginimų tyrimo portalas Paylab (Lietuvoje – manoalga.lt). Metų pabaigoje įmonės turi galimybę peržiūrėti ir įvertinti veiklos rezultatus.

Artėjant šventiniam laikotarpiui ne vienas darbuotojas gauna šventinę premiją ar kažkokį priedą prie algos. Pastarieji būna dalinami visus metus, tačiau darbuotojai mieliau gautų didesnę algą.  Atlyginimų tyrimo www.manoalaga.lt duomenimis 2017 metais Lietuvoje populiariausias nefinansinis priedas buvo įmonės renginiai darbuotojams, taip nurodė net 34 proc. tyrime dalyvavusių respondentų. Nemokamais gėrimais (arbata, kava, mineraliniu vandeniu ir kt.) įmonėje naudojasi - 31 proc.

Artėjančios šventės papildys kai kurių valdininkų kišenes – bus išmokėtos šventinės premijos. Tiesa, dėl jų nė nereikėjo stengtis. Pakanka neturėti tarnybinių nuobaudų ir puikiai sutarti su savo tiesioginiu vadovu. Tuo tarpu kai kurie šalies savivaldybių vadovai nemano, kad Kalėdos yra priežastis išmokėti priemokas. Kiti – už sutaupytas lėšas darbuotojams įsirengs sporto salę.  Papildomų pinigų, arba vadinamojo tryliktojo atlyginimo, negaus Kauno miesto savivaldybės darbuotojai.

Parduotuvėse gausu maisto produktų, kurie savo gražiais spalvingais piešiniais dirgina vaikų receptorius, tad mažieji ima zirsti ir prašyti tėvų juos nupirkti.  Peržvelgus maisto produktus, kurie yra išmarginti beždžionių, mašinėlių, animacinių herojų portretais, pastebėsime, kad tai vaiko sveikatai nepalankūs maisto produktai, sueliantys įvairias virškinimo bei kitas problemas, įsitikinę sveikatos specialistai.  Vaikai turi valgyti įvairų ir tinkamai parinktą maistą.

Darbdaviai norėdami patikrinti, kaip sekasi vykdoma įmonės strategija bei kaip savo pareigas atlieka darbuotojai, dažnai atsisuka į slaptuosius pirkėjus. Šių nuomonės kartais nulemia net tai, kokį priedą gausite. Po naujienų portalų tv3.lt publikacijos apie slaptųjų pirkėjų profesiją, į redakciją kreipėsi skaitytojas, kuris papasakojo kitą pusę – slaptųjų pirkėjų ataskaitos realios situacijos neatspindėjo, o darbdaviai jų griebėsi, kaip preteksto nemokėti priedų.

Panašu, kad Lietuvos ekonominis augimas, algų didėjimo tendencijos neaplenkė ir Vyriausybės narių – ministerijų vadovų atlyginimai 2015 m. taip pat augo. Storesnėmis piniginėmis po 2015 m. gali pasigirti ir ministrų pavaduotojai.

Vilniaus miesto ir Kauno miesto savivaldybėse gruodį dalis darbuotojų gaus didesnes algas. „Iki 7 proc. darbuotojų už svarų indėlį įgyvendinant savivaldybės strateginius tikslus yra planuojama skirti iki 40 proc. pareiginės algos dydžio vienkartines pinigines išmokas. Išmokos bus skirtos iš sutaupyto darbo užmokesčio fondo“, - BNS nurodė sostinės savivaldybė. „Daugelis eilinių darbuotojų gaus priedus prie gruodžio mėnesio atlyginimo už padidėjusį darbo krūvį. Priedai sieks nuo 20 iki 50 proc.

Teisingumo ministerijos (TM) parengtame įstatymo projekte siūloma didinti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovybės ir kitų pareigūnų priedus prie atlyginimų. Tuo metu parlamentaras, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius siūlo numatyti daugiau galimybių gauti solidesnius priedus ir žemesnių rangų pareigūnams. Ministerijos pateiktame teisės akto projekte nustatyti skirtingus tarnybinius rangus, kurie suteiktų galimybes didėti pareigūnų atlyginimas – nuo 10 proc.

Bendrovė „Samsung Electronics“ pranešė pristačiusi „Galaxy S6“ ir „Galaxy S6 edge“ išmaniesiems telefonams skirtą priedų kolekciją. „Samsung“ aksesuarų rinkinį sudaro funkcionalūs priedai bei žymių dizainerių sukurti madingi produktai, papildysiantys mobiliųjų įrenginių funkcijas.

Šiandien lietuvio išmanumas nėra matuojamas vien išmaniojo telefono įstrižainės coliais. Jau ir programėlių kiekis nebėra toks aktualus. Ekonomika.lt jau rašė, kad praėję ir šie metai toliau bus dėvimųjų technologijų ir išmaniųjų priedų metai. Mobiliojo ryšio bendrovės „Bitė Lietuva“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa parodė, kad lietuviai dažnai atsiduria situacijose, kurias lengvai išspręstų išmanieji priedai. Pavyzdžiui, net 64 proc.

 Asta Volkovaitė Šiaulių apskrityje esančiose Savivaldybėse išjungtas taupymo režimas, o kai kuriose jau pradėti dalinti priedai net už sveikinimų rašymą, rašo savaitraštis „Šiauliai plius“. Aiškėja, kad priedų ar priemokų dalinimas gali tapti net politinių balų rinkimo priemone – dosniems sprendimams prieštarauti bejėgiai net Savivaldybių prievaizdai. Priemoka – už akcijas, sveikinimus.

Valstybės tarnybos departamento parengtas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektas, paliesiantis per 52 tūkst. valstybės tarnautojų, kol kas sulaukia vien kritikos, trečiadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Pateikiamose pastabose labiausiai juntamas nerimas dėl sumažėsiančių pajamų ar galbūt prarastų atostogų, dėl vienos ar kitos pareigybės statuso, taip pat - nepriklausomumo.

Pardavimų specialistai Lietuvoje per metus prie atlyginimo papildomai gali prisidurti penkiaženklę sumą. Anot personalo ekspertų, patyrusio pardavimų profesionalo dirbančio sostinėje alga svyruoja nuo 3 iki 7 tūkst. litų į rankas. Be to, priklausomai nuo nustatytos priedų už pardavimus sistemos, jis gali papildomai gauti nuo 20 iki 100 proc. atlyginimo.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Supaprastinus valstybės tarnautojų atlyginimų mokėjimo sistemą, bus nemažai sutaupyta, sako Valstybės tarnybos departamento vadovas Osvaldas Šarmavičius. „Priedų ir priemokų atsisakymas leistų sutaupyti tam tikrą sumą, kuri skaičiuojama milijonais“, – pastebi jis. Atsisakius kategorijų ir įvedus grupes, O. Šarmavičiaus teigimu, bus aišku, kokį atlyginimą gali gauti kiekvienas tarnautojas.

 Lietuva kiek netikėtai nusprendė pagreitinti pasižadėjimo dėl kolektyvinio investavimo į vertybinius direktyvos (Ucits) priėmimą, taip apsunkinant galimybę riboti rizikos fondų vadovų priedų dydį, rašo ft.com. Liepos mėnesį Europos Parlamentas atmetė siūlymą riboti vadovų priemokas prie algos iki 100 proc. mėnesio pajamų dydžio.

Anksčiau būdavo paprasčiau. Ypač dramatiškų skyrybų ir santykių nutraukimo metu žmonės galėdavo tiesiog atsisėsti prieš kaminą ir sumesti į ugnį visas nuotraukas, raštelius ir kitokius materialius bendro gyvenimo „įkalčius“. Tačiau dabar yra „Facebook“, kuris virto detaliu ir painiu dienoraščiu, milžiniška pačių įvairiausių romantiškų santykių saugykla, su kuria nėra aišku, ką daryti. Tačiau atsirado „KillSwitch“, kuris mano, kad visa tai yra didelė problema, kurią būtina išspręsti, rašoma slon.

Šiaulių AVMI specialistai, pirmadienį tikrindami šiauliškės baldų gamyba besiverčiančios įmonės padalinį Akmenės rajone, nustatė, kad įmonė už pagamintus baldus nuo 2011 metų iki šių metų balandžio pradžios buhalterinėje apskaitoje neapskaitė beveik 130 tūkst. litų.

Darbas prabangius automobilius gaminančioje kompanijoje turi savų privalumų. Galima ne tik girtis apie savo indėlį į vienų iš trokštamiausių pasaulyje automobilių surinkimą, tačiau ir pasipelnyti iš dosnių atlyginimų ir priedų programų. Natūralu, kad brangių automobilių gamintojų pelno maržos didžiausios visoje industrijoje, todėl jie gali leisti sau išmokėti solidžius bonusus.

Šveicarijos gyventojai sekmadienį pritarė griežčiausioms pasaulyje vadovų atlygio taisyklėms. 68 proc. referendume dalyvavusių gyventojų pasisakė už tai, kad akcininkai turėtų teisę spręsti, koks turėtų būtį bendrovės vadovo atlygis. Taisyklės taip pat uždraudžia „auksinį rankos paspaudimą“ (ypatingas kompensacijas vadovams įmonės iširimo ar sujungimo atveju, - red. past.) ir priėmimo į darbą priedus. Jei vadovai nesilaikys šių taisyklių, jiems gresia kalėjimas iki trejų metų, praneša CNBC.