prekės

Kovo 15 dieną pasauliui minint vartotojų teisių dieną, Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė sako, kad lietuviai vis dar nedaug nusimano apie savo, kaip vartotojų teises ir jas prisimena tik tada, kai įsigyja nekokybišką daiktą. Kaip Jūs apibūdintumėte Lietuvos vartotojus? – „Balsas.lt“ paklausė Lietuvos vartotojų instituto prezidentės. Lietuvos vartotojai nori apginti savo teises, bet kartais tam turi per mažai žinių.

Prekybos tinkluose maisto produktams taikoma vienoda kainodara, tačiau to paties tinklo atskiruose prekybos centruose kainos gali skirtis. Didiesiems tinklams nepriklausančiose parduotuvėse dauguma maisto produktų kainuoja brangiau. O patys brangiausi maisto produktai pardavinėjami turguose – kartais to paties produkto, kuriuo prekiaujama ir prekybos centruose, kainos skirtumas gali sudaryti ir kelis litus. Tokias apytikres išvadas padarė „Respublika“, atlikusi mažą žurnalistinį tyrimą.

Kasdien vis nauji skandalai, kylantys Lietuvoje, užmarštin nugramzdina senuosius. Tačiau sukčiavimo atvejus elektroninėje erdvėje ilgai prisimena nuo sukčių nukentėję piliečiai.  Skandalų būta įvairių. Vieni skaudžiausių – netikrų elektroninių parduotuvių apgauti pirkėjai ir šimtatūkstantinės sumos, kurios vargu ar kada bus gražintos apgautiesiems.  Faktas lieka faktu – terpė sukčiavimui panaudojant informacines technolgijas yra plati.

  Statistikos departamento  duomenimis,  mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 22 procentais palyginamosiomis kainomis. Įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, apyvarta sumažėjo 20,3 pro­cento, o prekiaujančių ne maisto prekėmis (neįskaitant automobilių) – 26,1 procento palyginamosiomis kainomis. Maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvarta (be PVM) 2011 m. sausio mėn. sudarė 62 mln. litų (2010 m. – 57,7 mln. Lt) ir, palyginti su 2010 m. gruodžio mėn.

Metinė infliacija sausį sulėtėjo iki 2,9 proc. (palyginti su 3,8 proc. 2010 metų pabaigoje), tračiau per mėnesį vartojimo kainos vėl ūgtelėjo 0,4 proc., didžiąją dalimi dėl importuojamų į Lietuvą prekių. Vis didėjantį spaudimą infliacijai rodo ir pramonės produkcijos kainų tendencijos: per metus Lietuvoje gamintojų parduota pramonės produkcija pabrango 10,3 proc., o užsienyje – beveik dvigubai sparčiau (19,3 proc.

Sparčiai populiarėjančių išmaniųjų telefonų vartotojams sukurta speciali lietuviška kainų palyginimo programėlė „Kainos“. Portalo „Kainos.lt“ pristatyta programėlė padės palyginti pasirinktos prekės kainą skirtingose parduotuvėse ir sužinoti, kur ją galima įsigyti pigiausiai. Bet kuriame prekybos centre išmaniuoju telefonu bus galima nuskenuoti norimos prekės brūkšninį kodą ir sužinoti, už kokią kainą ją parduoda kiti pardavėjai. Programėlės kataloge yra virš 200 tūkst.

Neseniai bendrovės „Maxima LT“ sostinėje pradėta maisto prekyba internetu viršija optimistiškiausias prognozes. Ir tai ne reklaminis triukas - nuvykę į prekybos centrą „Akropolis“, iš kur po Vilnių išvežiojami elektroniniu paštu www.e-maxima.lt padaryti užsakymai, „Respublikos“ žurnalistai savo akimis matė juos vos spėjančius vykdyti prekybos centro darbuotojus. Kad naujovė iškart tapo populiari, tvirtino ir patys „Akropolio“ darbuotojai.

Vokietiją krečiantis dioksinų skandalas nerimsta. Įtardami, kad užkrėsta vištiena, kiauliena, kiaušiniai ar kiti maisto produktai gali būti patekę ir į Lietuvą, daugelis pirkėjų atidžiai skaito etiketes. Tačiau Lietuvos maisto ir veterinarijos specialistai įsitikinę, kad neverta kelti sąmyšio, ir skuba nuraminti: ant gyventojų stalų patenkantys maisto produktai – gerai patikrinti.

Praėjusiais metais buitinės technikos ir elektronikos rinka pasirodė geriau nei prognozuota, tačiau žmonės vis dar taupė, rinkosi pigesnes prekes. Taip pat itin išpopuliarėjo duonkepės ir alaus darymo technika. „Pernai prognozavome blogas prekybos tendencijas, tačiau galime teigti, kad 2010 m. Lietuva išėjo iš ekonominės krizės. Prekybos apimtys pradėjo didėti, o tai rodo teigiamas tendencijas ir teigiamius žmonių lūkesčius. Rinka bendrai didėjo 6 proc., nors prognozavome 10-15 proc.

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos (VNMPI) duomenimis,  2010 metais sulaukta 1900 vartotojų skundų dėl nekokybiškų prekių, 64 proc. jų buvo pagrįsti. „Pernai rinkoje radome 110 pavojingų produktų. Didžioji dalis jų – kosmetika, žaislai“, - teigė VNMPI viršininkas Ramūnas Lebedys. Jo teigimu, Europos Sąjungoje praeitąmet buvo rasta virš 2000 pavojingų produktų, 9 Lietuvoje rasti pavojingi produktai buvo aptikti ir kitose šalyse – Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje.

Šių metų sausio 20 dieną buvo pristatyti pirmieji proaktyvių vartotojų – prosumerių – tyrimų rezultatai Lietuvoje. Tyrimas atskleidė, kad prosumerių nuomonė ir elgsena skiriasi nuo kitų Lietuvos vartotojų. Jų lūkesčiai ekonomikai yra pozityvesni – net 71 proc. jų teigia, kad ekonominė situacija Lietuvoje trumpuoju laikotarpiu gerės arba nesikeis. Jie taip pat kritiškiau nei kiti vartotojai vertina ekologiškus produktus.

Pramonės atsigavimą eksporto sąskaita prognozuojantys gamintojai neatmeta, kad po kurio laiko kainos Lietuvoje pasieks Vakarų lygį. Kol kas drastiškai augančias žaliavų kainas Lietuvos gamintojai perkelia ant užsienio vartotojų pečių, tačiau ir tokios galimybės netrukus išseks.

Kaip ir kasmet, taip ir šiemet po Naujųjų sutikimo į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją keliauja dovanų gauti neveikiantys telefonai, televizoriai, kompiuteriai. Praėjusių metų pabaigoje iš ilgametės buveinės Panevėžyje Vilniaus gatvėje išsikraustė Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Panevėžio skyrius. Naujojoje vietoje – buvusių apskrities viršininko administracijos patalpų ketvirtame aukšte – įsikūrę vartotojų gynėjai lankytojų nepritrūko.

Antrą mėnesį paeiliui Lietuvos eksporto vertė viršija 5 mlrd. Lt ir lenkia geriausiais buvusius 2008 m. rodiklius. Pagalbos ranką rodikliams ištiesė naftos produktai, tačiau net ir be jų palyginamieji duomenys rodytų malonų rekordą, rašo „Verslo žinios“. 13,7 mln. litų eksporto vertės sumažėjimas lapkritį nenusmukdė bendrojo rodiklio žemiau 5,4 mlrd.

Antradienį Didžiojoje Britanijoje pridėtinės vertės mokestis (PVM) padidintas 2,5 proc. punkto iki 20 procentų. Šalyje iškart pabrango daugybė prekių ir paslaugų. Didžiosios Britanijos mažmeninių pardavimų centro skaičiavimais, padidinus PVM mokestį šalyje, jau pirmąjį šių metų ketvirtį vartojimo apimtys - tiek prekių, tiek paslaugų - sumažės 2,2 mlrd. svarų sterlingų (8,9 mlrd.

Skaičiuojama, kad dėl 2011 metais didinamo pridėtinės vertės mokesčio vidutinė Britanijos šeima kas mėnesį išleis 158 svarais daugiau. PVM tarifo pakėlimas nuo 17,5 iki 20 procentų nuo ateinančio antradienio pabrangins daugumą šalies paslaugų ir prekių, įskaičiuojant tokius dalykus kaip geriamasis vanduo ar elektra. Nors daugelio pagrindinių maisto produktų PVM didinimas nepalies, tačiau tokios prekės kaip dantų pasta, prausimosi reikmenys, gėrimai ir užkandžiai turėtų pabrangti 2,5 procento.

Šalies eksportas pasiekė geriausius rezultatus per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį – šį spalį užfiksuotas rekordinis prekių eksporto augimas, kuris sudarė 5,4 milijardo litų. Tai viršijo geriausius eksporto rezultatus, pasiektus dar prieš krizę, 2008 m. liepą, kai prekių eksportas siekė 5,3 mlrd. lt, praneša Ūkio ministerija. „Bendros verslo ir valstybės pastangos lėmė tokius gerus eksporto rezultatus. Šiuo aspektu stagnuojančioje pasaulio rinkoje atrodome tikrai gerai.

Didžiausio Lietuvoje el. parduotuvių katalogo Eshops.lt vadovas atkreipia dėmesį, kad tinkamai pasidomėjus el. parduotuvės patikimumu, rizika būti apgautiems sumažėja iki minimumo. Pasak Eshops.lt vadovo, pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos katalogai vertina el. parduotuvės patikimumą yra šie: realūs įmonės rekvizitai ir kontaktai, apmokėjimas už prekes per finansinį tarpininką, grynųjų pinigų operacijos. „Prieš įtraukdami el.

Artėjantis šventiškasis artimųjų bei draugų lankymo ir sveikinimo sezonas su savim atsineš ir sunkiai išvengiamus dažnesnius apsilankymus prekybos vietose. Labai gali būti, kad su jais planuotą ribą viršys ir išlaidos. Juk atsispirti specialiems pasiūlymams kartais būna išties sunku, o sūris prie gero šventinio vyno atrodo būtinas.

Muitininkai Vilniuje, Vaidotų geležinkelio poste, sulaikė jūrinį konteinerį, kuriuo į Lietuvą mėginta įvežti apie 176 tūkst. litų vertės plataus vartojimo prekių. Pareigūnams antradienį kilo įtarimas, kad traukiniu iš Rygos į Lietuvą atgabentame jūriniame konteineryje dalis prekių, skirtų vienai Vilniuje registruotai įmonei, pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises. Prekės į Rygą atplukdytos iš Jungtinių Arabų Emyratų. Sulaikyta apie 4 tūkst.

Per Lietuvą ritasi grupinio pirkimo banga. Momentiniais pasiūlymais ir didelėmis nuolaidomis noriai naudojasi ne vien tik pirkėjai. Naudą įžvelgia ir vis daugiau įmonių, kurios pačios kreipiasi į internetinio grupinio pirkimo organizatorius. Sparčiai besiplečianti verslo niša pritraukia ir daug naujų dalyvių. Šiuo metu Lietuvoje grupines nuolaidas organizuoja virš 10 internetinio verslo bendrovių. Pasak vieno populiariausių grupinio pirkimo portalo „Beta.

Muitinės departamento duomenimis, dažniausiai į Lietuvą bandoma įvežti suklastotus drabužius, aksesuarus, žaislus, vaistus, parfumerijos gaminius, mobiliuosius telefonus ir jų dalis. Dažniausiai klastojami originalūs „Chanel“, „Gucci“, „D&G“, „Disney“, „Viagra“, „Nokia“ produktai. Jau šįmet sulaikyta per 700 tūkst. tokių prekių ir Lietuvos smulkiuosius verslininkus ir prekybininkus vienijanti asociacija teigia, kad įsitikinimas, jog jos realizuojamos vien tik turguose – mitas.

Penktadienį Vilniuje prasidėsiančios parodos-mugės „Latvijos prekių ir paslaugų dienos“ metu Latvijos verslininkai pakvies lankytojus susipažinti su latviškais gaminiais ir paslaugomis, siekdami pademonstruoti jų aukštą kokybę ir konkurencingumą Lietuvos rinkai.

Specialistai pažymi, kad dauguma šalies gyventojų, brangstant maisto produktams, keičia savo vartojimo įpročius. Pasikeitė vartojimas Didėjančios maisto kainos skatina žmones ieškoti alternatyvų: rinktis pigesnes prekes ar parduotuves. Nemaža dalis žmonių prisimena turgų, kiti rengiasi vykti apsipirkti į Lenkiją. „Swedbank“ asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė sako, kad lietuviai maistui taupo nebe pirmus metus.

Pasaulinės mažmeninės prekybos nuostoliai dėl vagysčių iš parduotuvių 2010 metais sumažėjo 5,6 proc., palyginti su ankstesniais metais, ir siekė 107,3 mlrd. dolerių. Apie tai teigiama tyrime „Global Retail Theft Barometer“, kurį atliko britų Prekybos tyrimų centras (CRR). 2010 m. buvo apklausti 1 tūkst. 103 mažmenininkai, praneša BBC. Dažniausiai vagiamos garsių firminių ženklų prekės, pavyzdžiui, mobilieji telefonai, smulki elektronika, kosmetika ir parfumerija, vaikiški drabužiai.

Programine įranga prekiaujančių tinklų lentynos lūžta nuo prekių gausos, tačiau nėra jokių garantijų, kad įsigytas daiktas pateisins lūkesčius. Netiks brangi prekė pirkėjui - dėk ją kur nori. Prekybininkai visada ras motyvų, kodėl negali jos pakeisti ar negrąžinti pinigų. Nuvykęs į “BMS Megapolis" vilnietis Robertas gimtadienio proga vaikui nupirko puikią dovaną - kompiuterinį žaidimą. Sūnus namie turi XBOX grotuvą, todėl noriai žaidžia kompiuterinius žaidimus.

Praeitoje dalyje aprašėme drabužėlius kūdikiams. Patarėme, kokių drabužių reikės ir kokia medžiaga priimtiniausia. Šioje dalyje aprašysime reikmenis kūdikio priežiūrai, tarp jų vaikiškus vežimėlius, automobilių kėdutes, lopšius bei lovytes. Pirmąją dalį skaitykite čia. Reikmenys kūdikio priežiūrai Besilaukdama pirmojo kūdikio, netikėtai atrasite galybę visokių gaminių, skirtų motinoms, tėvams ir vaikams.

Nėra apibrėžta, ką reikėtų įsigyti būsimam kūdikiui, bet iš savo patirties galiu pasakyti, kad nemažai nėščiųjų, su kuriomis per daugelį metų teko bendrauti, žino būtinų daiktų sąrašą. Yra dvi pirkinių, kuriais reikia pasirūpinti iš anksto, grupės: drabužėliai ir priežiūros reikmenys. Drabužėliai kūdikiams Naujagimiai ir kūdikiai negali deramai reguliuoti kūno temperatūros, todėl pirmosiomis gyvenimo savaitėmis juos reikia tinkamai aprengti, bet ne tiek, kas perkaistų.

Statistikos departamentas praneša, kad rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,6 proc. Bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 1,1 proc. pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 4,2 – drabužiai ir avalynė, 1,3 – sveikatos priežiūros prekės ir paslaugos ir 0,9 proc. atpigusios poilsio ir kultūros prekės ir paslaugos, 1,2 – ryšių prekės ir paslaugos. Vartojimo prekių kainos per minėtąjį laikotarpį padidėjo 0,9 proc.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei grūmojant prekybininkams antkainių reguliavimu, Premjeras Andrius Kubilius teigia nežinantis, kaip tai būtų galima įgyvendinti, o ūkio ministras Dainius Kreivys sako nežinantis tokios praktikos pavyzdžių Europos Sąjungoje. „Aš nelabai žinau, kaip tą reguliavimą būtų galima padaryti, bet jeigu kas nors žino tokių metodų, mes juos apsvarstysime", - sakė Premjeras trečiadienį po Vyriausybės posėdžio.

Vartotojo teisės, viešasis interesas, uoliai ginamas ES senbuvėse, Lietuvoje tebegyvena kūdikystės amžiuje ir dar toli gražu nematyti, kada išaugs iš šliaužtinukų. Dėl teisės ginti vartotojus grumiasi dešimtys valstybinių ir nevalstybinių organizacijų, bet apie jų buvimą patys vartotojai maža ką težino.

„Jeigu kitaip susikalbėti neišeina, nėra geros valios ir supratimo, gali tekti griebtis įstatymo", – prezidentė Dalia Grybauskaitė pagrasino kainas keliantiems prekybininkams. Šalies vadovė vakar pareiškė, jog per sunkmetį keldami pelno maržas maisto produktams prekybos centrai įžūliai išnaudoja vartotojus. Tuo tarpu Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Marius Busilas "Lietuvos rytui"  tvirtino, jog pagrindinių maisto produktų marža nesikeitė arba tik mažėjo.

Tačiau prekybos tinklas „Maxima" viliasi pirkėjus įpratinti prie maisto pirkimo internetu. Ligšioliniai kitų verslininkų bandymai įsiūlyti pirkėjams maisto produktų internetu baigėsi nesėkme. Viena tokią paslaugą siūliusi interneto parduotuvė nebeveikia, antrąją valdo nauji šeimininkai ir dabar ji prekiauja kompiuteriais, o ne duona ar varške, rašo dienraštis “Lietuvos rytas". „Maxima" bandomąją elektroninę parduotuvę atidarė prieš gerą savaitę. Išmėginti ją gali kol kas per 5 tūkst.

Pernai savo veiklą plėtę didieji Lietuvos prekybos centrai tai daryti ketina ir šiemet. Plėtrą planuoja ne tik senieji rinkos dalyviai: naujų parduotuvių atidarys suomių „Prisma“ ir vokiečių tinklas „Lidl“. Naujų rinkos dalyvių galimybes ekspertai vertina vangiai.

Tradiciškai prieš didžiąsias metų šventes padidėjantis pardavimas ir šiemet teikia vilčių šalies gamintojams pagerinti prekybos rezultatus. Tačiau raginami ir norintys pirkti prekę lietuvišką pirkėjai dažnai net nepastebi, kad jų įsigyto produkto, turinčio lietuvišką pavadinimą, kilmės šalis gali būti ne Lietuva.