Vokietiją krečiantis dioksinų skandalas nerimsta. Įtardami, kad užkrėsta vištiena, kiauliena, kiaušiniai ar kiti maisto produktai gali būti patekę ir į Lietuvą, daugelis pirkėjų atidžiai skaito etiketes. Tačiau Lietuvos maisto ir veterinarijos specialistai įsitikinę, kad neverta kelti sąmyšio, ir skuba nuraminti: ant gyventojų stalų patenkantys maisto produktai – gerai patikrinti.
Įpročiai nepakito
Didžiųjų prekybos centrų atstovai tikina, kad gyventojų įpročiai po pasklidusių kalbų, kad į šalį per Lenkiją patenka užkrėsta mėsa, nepakito.
Panevėžio centriniame turguje kiauliena ir kiaušiniais prekiaujantieji neslepia sulaukiantys daugiau klausimų, kieno produkciją parduodantys. Kai kurie klientai paprašo parodyti gaminio kokybės sertifikatą.
Tačiau prekeiviai pripažįsta, kad kilęs skandalas pirkėjų neatbaidė. Turgaus prekiautojų nuomone, kiek sulauks klientų, lemia ne pasirodžiusi informacija apie dioksinus, o gyventojų finansinė padėtis.
Tikrina tris kartus
Daugelyje Vokietijos vietovių uždarytos vištidės, kiaulidės, sunaikinti šimtai tūkstančių vištų ir kiaulių, nes jų mėsa smarkiai užteršta dioksinais. Vokiečiai beveik metus slėpė nuo Europos ir pasaulio, kad jų fermose ir paukštidėse tiksi nuodų bomba. Tik kai buvo demaskuoti, vokiečiai sukruto.
Per pastaruosius dvejus metus Vokietija tapo didžiausia kiaulienos tiekėja į Lietuvą. Ji daugiau nei dvigubai pralenkė lenkus – šie 2009 metais įvežė 13 tūkst. tonų kiaulienos, o vokiečiai – 28 tūkst. tonų.
Panevėžio apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Valdemaras Kontautas pataria žmonėms nepanikuoti. Pasak jo, maisto produktai kruopščiai tikrinami vos pasiekę šalį, o miesto Veterinarijos ir maisto tarnyba dar papildomai patikrina, jei tik kyla įtarimų dėl gaminių kokybės.
„Visa iš Vokietijos atvežama kiauliena jau būna ištirta laboratorijose, be to, fermų teritorinės tarnybos pateikia raštus, kad gyvuliai nebuvo šeriami dioksinų turinčiais pašarais. O mes pasirinktinai papildomai darome tyrimus, kad nuramintume vartotojus“, – paaiškino V.Kontautas.
Pasak jo, Vokietijoje kiaušiniuose radus dioksinų, tuoj pat sureagavo tos šalies sveikatos apsaugos institucija, buvo nedelsiant apklausti visi Lietuvos didieji paukščių ir kiaulių ūkių turėtojai, patikrinta, ar į mūsų valstybę nepateko Vokietijos pašarų gamintojų produkcijos.
Atsižvelgdama į tai, kad galima pašarų taršos Vokietijoje priežastis – jiems gaminti ir gyvūnams šerti naudojamos riebiųjų rūgščių atliekos, gautos gaminant biodyzelinį kurą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba organizavo tikslinius biodegalų gamybos įmonių patikrinimus.
Buvo siekiama nustatyti šalutinių biodegalų gamybos produktų panaudojimą gyvūnams šerti Lietuvoje.
Pirkimo su skandalu nesieja
Turguje kiaulieną, vištieną parduodantieji neslepia, kad klientai atsargiau renkasi produkciją, tačiau visiškai jos neatsisako.
„Dabar daugiau žmonių paklausia, iš kur atvežta mėsa prekiaujame. Tada parodau pažymėjimą, kad mėsa patikrinta, ir žmogus nusiramina“, – tvirtino Panevėžio centrinėje turgavietėje dirbantis Gediminas Freitikas.
Kaip jis tikino, mėsos neparduodantis tiek, kiek norėtųsi, tačiau nėra linkęs tokios situacijos susieti su Vokietijoje kilusiu skandalu.
„Žmonių algos nėra didelės, todėl sumažėjęs ir pirkimas. Daugiau perkama pigesnė produkcija: kauliukai, spirgučiai, o geresnė mėsa perkama rečiau – savaitgaliais. Kam rūpi, tas pasiklausia, iš kur atsivežame prekes“, – pasakojo G.Freitikas.
Vyras parodė pažymėjimus, kad prekiauja aplinkiniuose rajonuose užaugintų kiaulių mėsa. Pasak pardavėjo, nusipirktą kiaulę jis vežantis į skerdyklą ir čia mėsa patikrinama.
Kiauliena prekiaujanti Vida teigia, kad per mėnesį prekybininkai parduoda vos dviejų trijų kiaulių mėsos, todėl jiems tikrai neverta dėl tokio kiekio važiuoti į Lenkiją ir iš ten vežtis produkcijos.
„Mus Veterinarijos ir maisto tarnybos specialistai tikrina vos ne kasdien, net rankines iškrato. Verčiau tikrintų ten, iš kur mėsa įvežama į šalį“, – kalbėjo prekybininkė.
Nebijo, bet tikrina
Didžiųjų prekybos centrų specialistai sakė, kad pirkėjų įpročiai kilus dioksinų skandalui nesikeičia.
Tiek „Maximos“, tiek „Iki“ atstovai spaudai tikino jau seniau pastebėję tendenciją, kad žmonės dažniau skaito, iš ko susideda ir kur pagaminta produkcija. Pasak jų, mėsos kainos po skandalo tikrai specialiai nebuvo nei mažinamos, nei didinamos.
Panevėžietė Marina Kolpovienė pripažino, kad Vokietijoje kilęs dioksinų skandalas privertė labiau žiūrėti, ką perka.
„Mėsos visada įsigyju turguje. Dažniausiai perku iš tų pačių pardavėjų, nes jais pasitikiu.
Jei tenka pirkti iš kitų prekybininkų, jų paklausiu, iš kur atvežta mėsa, – sakė panevėžietė. – Labiau pasitikiu turguje prekiaujančiais žmonėmis.
Galbūt klystu, bet man atrodo, kad didžiuosiuose prekybos centruose daugiau parduodama senų gaminių, nes ten didesnė apyvarta ir daugiau lieka neišpirktų, trumpą galiojimo laiką turinčių prekių.“
Iš rajono savaitei nusipirkti maisto produktų atvykstanti Irena Galnikienė sakė, kad tiek mėsą, tiek kiaušinius visada perkanti turguje iš tų pačių prekeivių. Kaip teigė moteris, ji niekada nėra tikrinusi dokumentų, ar gaminiai yra kokybiški.
„Tiesą sakant, pasitikiu prekybininkais, todėl ir neprašau, nors skandalas, kilęs Vokietijoje dėl dioksinų, privertė susimąstyti: baisu, kad neįsigytum užterštos produkcijos. Kita vertus, juk nevalgyti negali“, – nuomonę išsakė rajono gyventoja.
Vaida Repovienė
